Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-09 · Civilinė byla Nr. 2S-38-881/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-09Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
2S-38-881/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42499-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-38-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42499-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl teisių pažeidimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. N. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už konstitucinės teisės į teisingą teismą, teisės gauti informaciją ir teisės gauti teismo posėdžio garso įrašo kopiją pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas M. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti žalą, kurią kildina iš neteisėtų teisėjo veiksmų. Teismas neįvertino, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Pareikštu ieškiniu apeliantas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaip nurodo, padarytą žalą kildina iš neteisėtų teisėjos veiksmų – atsisakymo parengti teisiamojo garso įrašo kopiją.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad toks veiksmų, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukuria prievolę ją atlyginti. Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjęs, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį sąrašą atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Taigi tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir tarptautinių susitarimų kontekste. Teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia žala atitinkamais veiksmais buvo padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl sprendė, kad pareikštas ieškinio reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl, atsižvelgiant į tai, kad vien tam tikro veiksmo neišvardijimas CK 6.272 straipsnio 1 dalyje savaime nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, skundžiama nutartis, kaip nemotyvuota, panaikinama, ieškinio priėmimo klausimą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Vilija Mikuckienė