Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-25 · Civilinė byla Nr. 2-1789/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-25
Bylos Nr.
2-1789/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Ieškovas
Danske Bank A
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1789/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00357-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1842-273/2013 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo - bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Arum“), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Danske Bank A/S kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 171 333,42 eurų (ekvivalentas litais - 591 580,03 Lt) skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 171 333,42 eurų (ekvivalentas litais – 591 580,03 Lt), pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo Danske Bank A/S pasirinktam antstoliui, turinčiam teisę atlikti tokio pobūdžio vykdymo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė ieškovo Danske Bank A/S prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad tarp ieškovo Danske Bank A/S ir trečiojo asmens UAB „Arum“ 2007 m. vasario 23 d. sudaryta kredito, banko garantijų, laidavimų ir akredityvų sutartis Nr. K200702-0224 (su pakeitimais ir papildymais), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui kreditą iki 159 830 eurų, o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus (toliau – Kredito linijos sutartis). 2007 m. vasario 23 d. tarp ieškovo Danske Bank A/S ir atsakovo A. B. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. JA-KL200702-0224, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu trečiasis asmuo UAB „Arum“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito linijos sutartį (su pakeitimais ir papildymais).

Teismo teigimu, pagal pateiktus hipotekos lakštus (su vėlesniais pakeitimais), tiek įkeisto turto vertė, tiek ir įkeitimu užtikrintos prievolės dydis viršija ieškovo nurodytą įsiskolinimo sumą, t. y. pagal hipotekos lakštų (identifikavimo kodas 02220070004442 ir 02120070004453) pakeitimus, ieškovui įkeisto turto visiškai pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti (pagal hipotekos lakštą (identifikavimo kodas 02120070004453), įkeistas daiktas - butas UAB „Ober-haus“ įvertintas 174 000,00 Lt, o pagal kitą hipotekos lakštą (identifikavimo kodas 02220070004442) bendra įkeitimo objektų vertė – 1 421 861,00 Lt). Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės ir teismų praktika leidžia teigti, jog ieškovo prašymas neatitinka proporcingumo principo ir nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones papildomam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Danske Bank A/S prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo reikalavimas pagrindiniam skolininkui, kuris kartu su atsakovu yra solidarusis bendraskolis, yra užtikrintas hipoteka, o ieškovo reikalavimą, pareikštą šioje civilinėje byloje, prašoma užtikrinti, taikant CPK 141-150 straipsnių nuostatas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla reali grėsmė, jog teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas.Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas reikalavimo kilmės pagrindo bei prievolės solidarumo, neteisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, svarbu preliminariai įvertinti, ar, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje neiškils grėsmė galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju teismas šią taisyklę pažeidė, t. y., netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, neįvertino galimos realios grėsmės galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą nagrinėja, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindų bei patikrina, ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios.

Bylos duomenimis, ieškovas ieškininius reikalavimus grindžia 2007 m. vasario 23 d. laidavimo sutartimi Nr. JA-KL200702-0224 (34-37 b. l.), sudaryta tarp ieškovo Danske Bank A/S ir atsakovo A. B., kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu trečiasis asmuo UAB „Arum“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal 2007 m. vasario 23 d. Kredito linijos sutartį (su pakeitimais ir papildymais), sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Arum“, pagal kurią, ieškovas suteikė trečiajam asmeniui kreditą (iki 159 830 eurų), o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus (10-33 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai konstatavo, kad pagal bylos duomenis, tarp jų hipotekos lakštų (identifikavimo kodai - 02220070004442 ir 02120070004453; ir jų pakeitimų) turinį, tiek įkeisto turto vertė, tiek ir įkeitimu užtikrintos prievolės dydis viršija ieškovo Danske Bank A/S reikalaujamą sumą, kad ieškovui įkeisto turto pakanka jo reikalavimams užtikrinti. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, deklaratyviai nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla reali grėsmė, jog, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti iš esmės neįmanomas, šio argumento nepagrįsdamas.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Ši nuostata grindžiama tuo, kad, pareiškus ieškinį dėl prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas hipoteka (įkeitimu), tinkamo įvykdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes, esant tam pačiam pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindui, tiek hipoteka (įkeitimu), kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis, siekiama tų pačių tikslų įgyvendinimo – kreditoriaus reikalavimų patenkinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1445/2009, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-956/2009).

Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma yra 171 333,42 eurai (ekvivalentas litais – 591 580,03), o trečiojo asmens UAB „Arum“ (kredito gavėjo) prievolės bankui įvykdymas yra užtikrintas 1 595 861 Lt vertės turto įkeitimu (hipoteka; b. l. 38-49, 50-60).

Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomi suvaržymai atsakovo turtui, taikant procesines priemones, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovo teises labiau nei tai būtina kreditoriaus reikalavimo patenkinimui.

Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tačiau apeliantas nepateikė teismui įrodymų apie aukščiau paminėto įkeisto turto vertės pasikeitimą (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla reali grėsmė, jog, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Juo labiau kad pareikšto ieškinio suma yra ženkliai mažesnė nei paminėto įkeisto turto vertė, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str.).

Dėl nurodyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį.

Teisėja Audronė Jarackaitė