- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 2-1104/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- D. J.
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Marytės Mitkuvienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. J. individualios įmonės „Asaga“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria teismas atmetė apelianto D. J. individualios įmonės „Asaga“ prašymą atleisti D. J. IĮ „Asaga“ nuo dalies žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir įpareigojo apeliantą iki 2010 m. balandžio 30 d. sumokėti 2 662 Lt žyminį mokestį bei pateikti 200 Lt mokėjimo kvitą su banko žyma.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2003 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0096/03/02268, patvirtintą 2003 rugpjūčio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, pagal kurį antstolė D. K. pardavė, o S. M. nupirko D. J. individualiai įmonei „Asaga“ priklausančias gamybos patalpas, esančias duomenys neskelbtini už 50 400 Lt; pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 2003 gruodžio 18 d., pagal kurią S. M. pardavė, o I. M. nupirko patalpas, esančias duomenys neskelbtini; pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 2207, pagal kurį V. K. pardavė, o V. S. nupirko 5,46 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini ir priklausiusį D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D. J., už 2 940 Lt; pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 2207, pagal kurį antstolė V. K. pardavė, o J. B. nupirko 3,8 ha žemės ūkio paskirties sklypą duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini ir priklausiusį D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D. J., už 5 050 Lt. Taip pat prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų parduotą turtą ieškovui, o iš ieškovo ir antstolių sumokėtus pinigus atsakovams, pirkusiems turtą iš varžytinių, bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos teismas sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį.
Šalies argumentai
2010 m. balandžio 15 d. ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl 2010 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo.
2010 m. balandžio 16 d. ieškovas Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio. D. J. IĮ „Asaga“ prašyme nurodė, kad įmonė nevykdo veiklos, neturi pajamų, turto, įmonė turi skolų VSDFV Alytaus skyriui, Alytaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, ieškovo manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad, neatleidus ieškovo nuo dalies žyminio mokesčio, ieškovas negalės realizuoti teisės į apeliaciją ir ginti savo pažeistų teisių.
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. balandžio 20 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi atmetė apelianto D. J. IĮ „Asaga“ prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą. Šį sprendimą teismas grindė tuo, kad byloje nėra duomenų, jog IĮ savininko turtinė padėtis yra sunki. Teismas nurodė, kad, remiantis 2008 m. rugsėjo 4 d. sudaryta taikos sutartimi, ieškovui buvo sumokėta 15 000 Lt piniginė kompensacija, o ši aplinkybė paneigia, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir kad yra pagrindas atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Šalies argumentai
2010 m. balandžio 29 d. D. J. IĮ „Asaga“ pateikė atsikrąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atleisti D. J. IĮ „Asaga“ nuo žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą. Šį prašymą apeliantas grindė tokiais argumentais:
1. Iš byloje esančių vykdomųjų bylų ir jose esančių aktų apie išieškojimo negalimumą, nekilnojamojo turto įrašų matyti, kad yra parduotas visas ieškovui ir ieškovo savininkui priklausantis turtas, kad nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo skolos yra nepadengtos ir kad ieškovas nevykdo veiklos. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir kad yra pagrindas atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą.
2. Panevėžio apygardos teismas spręsdamas klausimą dėl D. J. IĮ „Asaga“ atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nepagrįstai vertino IĮ savininko turtinę padėtį, nors turėjo vertinti ieškovo, kaip juridinio asmens, turtinę padėtį. Dėl šios aplinkybės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo apeliantą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą, sumokėjimo.
3. Skundžiama nutartimi buvo pažeista ieškovo teisė į apeliaciją, nes neatleidus ieškovo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas negalės realizuoti minėtosios teisės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 83 str. 3 d. nuostatomis yra nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į turtinę asmens padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tokią galimybę įstatymas suteikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
Iš bylos medžiagos yra matyti, kad D. J. IĮ „Asaga“ yra likviduojama, nevykdo jokios veiklos, neturi turto (vykdomosios bylos Nr. 0094/03/02207, Nr. 0096/03/02288. Nr. 0094/03/03153, Nr. 0094/03/02876, Nr. 0094/03/030997), turi skolų VSDFV Alytaus skyriui (b. l. 5 t. 159) bei Alytaus apskrities VMI (b. l. 5 t. 161). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta taikos sutartis ir apeliantui sumokėta 15 000 Lt piniginė kompensacija (b. l. 3 t. 64-65). Apeliantas nepateikė juridinio asmens atskaitomybės dokumentų, duomenų iš registro ir kredito įstaigų, duomenų apie banko sąskaitose esantį likutį ir kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad D. J. IĮ „Asaga“ minėtųjų piniginių lėšų neturi. Esant šioms aplinkybėms, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti likusią 2 662 Lt žyminio mokesčio dalį.
Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės asmens, specifika lemia, jog tuo atveju, jeigu neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Ši nuostata yra taikoma individualios įmonės atsakomybei pagal jos prievoles. Tuo tarpu, sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, kai ieškovas yra individuali įmonė, yra vertinama būtent besikreipiančio su prašymu asmens t. y. individualios įmonės, turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-772/2009).
Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas D. J. IĮ „Asaga“ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje vertino IĮ „Asaga“ savininko turtinę padėtį. Kaip minėta, sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, turi būti vertinama tik individualios įmonės, o ne jos savininko turtinė padėtis. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino IĮ savininko D. J. turtinę padėtį. Visgi, atsižvelgiant į teisinį rezultatą, iš esmės Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. CPK 328 str. nuostatos numato, kad iš esmės pagrįsta ir teisėta nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis negali būti panaikinama formaliais pagrindais ir turi būti palikta nepakeista.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, Teisėjų kolegija
n utaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.