- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-09
- Bylos Nr.
- 2-772/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- M. Šaveikos
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Šaveikos firmos ,,Norija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjo prašymai atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ir likusios šio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti (ieškinio medžiaga Nr. 2-3998-585/2009).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Šaveikos firma ,,Norija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 1 076 946, 70 Lt be pagrindo gautų lėšų priteisimo iš UAB ,,Vilbana“. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atleisti nuo 14 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, o likusios žyminio mokesčio dalies – 769, 46 Lt – sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio, nes įmonė nevykdo veiklos nuo 1999 metų, o įmonės skoloms sumokėti skirtus mokėjimus vykdo jos savininkas iš asmeninių lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ir likusios šio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti bei nustatė terminą pareiškėjui 14 769 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad įmonė nevykdo veiklos, taip pat nepateikė įrodymų apie įmonės savininko pajamas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti teismo nutarties dalį ir atleisti pareiškėją nuo dalies - 14 000 Lt - žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Nurodo, kad dėl sunkios finansinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio, nes įmonė nevykdo veiklos nuo 1999 metų, o įmonės skoloms sumokėti skirtus mokėjimus vykdo jos savininkas iš asmeninių lėšų, susijusių su darbo santykiais, ką įrodo UAB ,,Interliux“ pažyma apie vykdomus išskaitymus iš darbo užmokesčio. Nurodo, kad įmonės savininkas tokiu būdu neteko vienintelio šeimos būsto, neturi jokio turto, iš kurio būtų galima gauti pajamų, jį realizavus, ką patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ pažyma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga. Teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, įmonės balanso duomenys, taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai.
Nagrinėjamoje byloje, neperžengiant atskirojo skundo ribų, sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo – individualios įmonės – prašymo dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo atmetimo pagrįstumo. Pareiškėjas, kaip jau minėta, yra juridinis asmuo. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės asmens, specifika lemia, jog tuo atveju, jeigu neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Ši nuostata yra taikoma individualios įmonės atsakomybei pagal jos prievoles. Tuo tarpu sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą yra vertinama besikreipiančio su tokiu prašymu asmens turtinė padėtis, taigi šiuo atveju - M. Šaveikos firmos ,,Norija“ turtinė padėtis. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog įmonė nuo 1999 metų nevykdo veiklos ir turi didelių finansinių sunkumų. Tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė. Byloje esanti UAB ,,Interliux“ pažyma apie vykdomus išskaitymus iš M. Š. darbo užmokesčio ir VĮ ,,Registrų centras“ 2009 m. kovo 20 d. pažyma yra ne pareiškėjo – individualios įmonės, o jos savininko turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai. Tuo tarpu pareiškėjo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, tai yra neįrodė prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumo (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas reiškia ieškinį dėl dalies pinigų sumos, išieškotos remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 26 d. preliminariu sprendimu, kaip be pagrindo įgyto turto priteisimo, nors iš ieškinio turinio matyti, kad juo yra ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros, tai yra siekiama pripažinti, kad jos išrašytos neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėtų tiksliai nustatyti ieškinio dalyką, nuo ko priklauso ieškinio rūšies (ieškinys dėl priteisimo ar pripažinimo) ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų apmokestinimo dydžio klausimas, o taip pat ir CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų taikymas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.