- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-1828-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13903-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-21978-615/2021 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. G., kuriame prašė teismo nustatyti ieškovo bendravimo su mažamečiu sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, įskaitant ieškovo vaiko pasiėmimus į (duomenys neskelbtini) ar kitą užsienio šalį. Taip pat ieškovas prašė teismo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir (duomenys neskelbtini). Įvertinus ieškinio turinį laikytina, kad ieškovas formuluodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarė rašymo apsirikimą, iš tikrųjų ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę leisti ieškovui pasiimti vaiką su savimi į (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo V. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškiniu prašo nustatyti ieškovo bendravimo su mažamečiu sūnumi A. K. tvarką, įskaitant ieškovo vaiko pasiėmimus į (duomenys neskelbtini) ar kitą užsienio šalį. Tarp šalių kilusio ginčo esmę sudaro tai, ar gali, ar negali ieškovas bendraudamas su savo mažamečiu vaiku jį (mažametį vaiką) vežtis su savimi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių mažamečio vaiko amžius šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, preliminariai susipažinęs su ieškiniu ir jį pagrindžiančiais įrodymais bei įvertinęs tai, kad šalių vaikas šiuo metu yra mažametis, taip pat įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) nėra nei Europos Sąjungos, nei Šengeno erdvės šalis ir dėl to vykstant į ją arba iš jos abiejų šalių pasieniuose yra taikomos visos patikros procedūros, taip pat įvertinęs tai, kad yra visuotinai žinoma, jog šiuo metu yra paskelbta pasaulinė pandemija dėl COVID-19 viruso ir objektyviai negalima spręsti kokie ir kokios apimties apribojimai artimiausioje ateityje dėl to gali būti taikomi (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad kartu su ieškiniu nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, iš kurių preliminariai būtų galima spręsti, jog nuolatinis mažamečio vaiko vežiojimas į/iš (duomenys neskelbtini) atitiktų mažamečio vaiko interesus. Be to, nurodė, kad ieškovas prašymą grindžia vien tik savo paties ir savo atstovės samprotavimais. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl kilusio ginčo esmės (gali ar negali ieškovas bendraudamas su savo mažamečiu vaiku jį vežtis su savimi į (duomenys neskelbtini)), prašymo nagrinėjimo metu, preliminariai negali būti tenkinami ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei aukštesniųjų instancijų teismų praktiką. Be to, teismas nurodė, kad ieškovo prašymas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas ir dėl kitų priežasčių, t. y. dėl visuotinai žinomos aplinkybės, kad šiuo metu yra paskelbta pasaulinė pandemija dėl COVID-19 viruso. Todėl šiuo metu objektyviai negalima spręsti kokie ir kokios apimties apribojimai dėl to bus taikomi (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai teismas nurodė, kad šiuo metu objektyviai negalima spręsti, jog ieškovo prašymo taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas atitiks mažamečio vaiko interesus. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilusio ginčo esmę sudaro tai, ar gali, ar negali ieškovas bendraudamas su savo mažamečiu vaiku jį vežtis su savimi į (duomenys neskelbtini). Ieškiniu reiškiamų reikalavimų dėl ginčo esmės ar kurios nors tokių reikalavimų dalies pagrįstumas, negali būti išspręstas neištyrus visų šalių į civilinę bylą pateiktų įrodymų ir visų civilinės bylos aplinkybių. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su dalimi ieškiniu reiškiamų reikalavimų dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės. Todėl patenkinus ieškovo prašymą ir pritaikius jo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neištyrus visų įrodymų, iš esmės būtų išspręsta dalis tarp šalių kilusio ginčo – gali ar negali ieškovas bendraudamas su savo mažamečiu vaiku jį vežtis su savimi į (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymo tenkinimo atveju, ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje ateityje turėtų teisę tais pačiais motyvais reikšti prašymus ir dėl kitų analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su kitomis ieškinio dalyko dalimis dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės, taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės - pritaikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai sprendė, jog visas ieškovo ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Teismas, darydamas tokią išvadą, tuo pačiu pripažįsta, kad ieškovo prašymas pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) apskritai negali būti tenkinamas (nepriklausomai nuo jokių aplinkybių). Ieškovas su tokia teismo išvada kategoriškai nesutinka, kadangi jokie teisės aktai neriboja vieno iš tėvų teisių pasiimti vaiką į savo rezidencijos valstybę. Priešingai - viena iš skyriumi gyvenančio tėvo teisių yra maksimaliai bendrauti su vaiku, įskaitant buvimą su vaiku savo namuose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo ieškinys apskritai yra nepagrįstas ir nepriklausomai nuo jokių aplinkybių negalės būti patenkintas.
5.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo ieškovo prašymą net minimaliai neįvertinęs visų svarbių aplinkybių ir neįsigilinęs į situaciją. Skundžiamą nutartį teismas priėmė neišklausęs kitų byloje dalyvaujančių asmenų, t. y. nei atsakovės, nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo. Ieškovas pateikė prašymą dėl matymosi su vaiku (duomenys neskelbtini). Taigi, yra pakankamai laiko, kad prašymas būtų sprendžiamas surinkus visą informaciją ir įvertinus realią situaciją. Tačiau teismas skundžiamą nutartį priėmė kitą dieną po ieškinio gavimo ir net nebandydamas susipažinti su realia situacija nusprendė, kad ieškovas (vaiko tėvas) neturi teisės pasiimti savo vaiko į savo namus.
5.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad tėvo reikalavimas laikinai pasiimti vaiką į (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Ieškovo vertinimu, ta aplinkybė, jog vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse, negali būti priežastis neturėti galimybės matytis su vaiku kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje. Atsakovė neleidžia ieškovui pasiimti vaiko į savo gyvenamąją vietą be jokios priežasties. Ieškovas negali sutikti su tokiais atsakovės ribojimais, kadangi tai pažeidžia vaiko interesus. Ieškovas, kaip vaiko tėvas, turi ne tik įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę ir pareigą bendrauti su savo vaiku. Ieškovas jau (duomenys neskelbtini), ten yra jo socialinių bei ekonominių interesų centras, taigi, būtent ten yra jo gyvenamoji vieta, kurioje jis turi teisę bendrauti su vaiku. Todėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepatenkinimas būtent dėl tos priežasties, jog jis nori nusivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, pažeidžia vaiko teisę bendrauti su tėčiu. Be to, aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), negali būti priežastimi drausti nusivežti vaiką į ieškovo namus. Ieškovas nurodo, kad, nors (duomenys neskelbtini), skrydžiai iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) yra tiesioginiai, greiti, patikros procedūros nėra tokios, kurias vaikui būtų sudėtinga praeiti. Tokių procedūrų būtinybė negali būti priežastis, dėl kurios vaikui apribojama ar nesuteikiama teisė bendrauti ir matytis su tėčiu, kadangi tai prieštarautų įstatyme įtvirtintai vaiko teisei matytis su abiem tėvais, nepaisant jų gyvenamosios vietos. Teismo argumentai, kad (duomenys neskelbtini), nepaaiškina, kuo ši aplinkybė turėtų nulemti tai, kad ieškovui nėra suteikiama teisė laikinai išsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą. Toks teismo argumentas suponuoja, kad jei vieno iš tėvų gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), tai draudžiama į tą šalį išsivežti vaiką.
5.4. Skundžiama nutartis priimta neturint duomenų, kaip vaiko laikinas išvykimas su tėčiu į (duomenys neskelbtini) gali pakenkti vaiko interesams. Teismas nenurodė tokių argumentų. Teismas rėmėsi tik abstrakčiomis prielaidomis apie vaiko per mažą amžių tokiai kelionei. Vaikui ketinamu laiku išvykti į (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metai, jis jau dabar kalba, sugeba išreikšti savo norus. Ieškovas turi artimą ir gilų ryšį su vaiku. Ieškovas ir vaikas ne kartą yra likę vieni per naktį, kurių metu nekildavo jokių problemų. Darydamas išvadą, kad vaiko buvimas su tėčiu ieškovo namuose neatitinka vaiko interesų, teismas net neįvertino to, jog visai neseniai ieškovas su vaiku praleido 5 dienas nedalyvaujant atsakovei. Ieškovo įsitikinimu, vien ši aplinkybė patvirtina, kad jis turi artimą ryšį su vaiku ir geba juo tinkamai rūpintis. Teismas nepagrįstai rėmėsi vaiko neva per mažu amžiumi kelionei į (duomenys neskelbtini), kadangi tokia išvada nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
5.5. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės išspręstų tarp šalių kilusį ginčą. Ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nebūtų ieškinio išsprendimas iš dalies, kadangi ieškovas prašo tik vienkartinio leidimo konkrečiu laikotarpiu nusivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Be to, teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepaisant to, kad iš dalies išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas. Nors ieškovo ieškinys nėra įvardijamas kaip prevencinis ieškinys, tačiau savo esme ieškovo reikalavimai turi prevencinio ieškinio požymių. Ieškinio tikslas - įpareigoti atsakovę neriboti ieškovo teisės bendrauti su vaiku savo gyvenamojoje vietoje. Kadangi yra kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovės būtent dėl vaiko išvykimo su tėčiu į (duomenys neskelbtini), pats geriausias būdas įsitikinti, ar vaikas yra pasirengęs išvykti su tėčiu, yra tai išbandyti. Todėl, jeigu iki bylos išsprendimo iš esmės ieškovas su vaiku parvyks į (duomenys neskelbtini) ir taip bus patikrinta, kaip vaikas jaučiasi ir pan., tai kaip tik prisidės prie teisingo šios bylos išsprendimo. To nepadarius, teismas turės remtis tik šalių paaiškinimais (o tiksliau, prognozėmis ir pasvarstymais), o ne realiais faktais. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas ne išsprendžia ginčą iš esmės, o priešingai - sudaro sąlygas geriau nustatyti, ar ieškovo reikalavimas yra pagrįstas bei atitinkamai teisingai išspręsti bylą.
5.6. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo visiškai atmesti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tai neatitiktų vaiko interesų. Teismo išvados taip pat yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ar konkrečiais teismo motyvais. Ieškovas aktyviai siekia bendrauti su vaiku ir bendrauja su juo tiek, kiek yra įmanoma, atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog ieškovo gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje nei vaiko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad emocinis ieškovo ir vaiko ryšys būtų nutrūkęs, ar kad vaikas atsisakytų bendrauti su tėčiu.
5.7. Skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti, kadangi ji yra nemotyvuota.
Atsiliepimas
6. Atsakovė E. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė neleidžia jam pasiimti vaiko į savo gyvenamąją vietą be jokios priežasties ir tokiu būdu pažeidžia vaiko interesus, nepagrįsti. Ieškovas pats priėmė sprendimą gyventi (duomenys neskelbtini), todėl vien dėl tokio ieškovo apsisprendimo negali nukentėti mažamečio sūnaus interesai. A. gimė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sūnui yra (duomenys neskelbtini), todėl yra per mažas savo nuomonei išreikšti dėl keliavimo į užsienį kartu su tėvu. Tokio amžiaus vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos, su ja sūnų sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, juolab, kad šiais metais ieškovas su sūnumi praleido vos 9 dienas, todėl tarp ieškovo ir sūnaus nėra susiformavęs ir išlikęs stiprus emocinis ryšys. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas bendravimas su motina. Ieškovui gyvenant (duomenys neskelbtini) natūralus ir svarbiausias mažamečio sūnaus socialinis partneris yra mama, todėl sūnui yra reikalinga didesnė mamos globa. Be to, mažametis sūnus gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jo gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Sūnui yra reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jis yra įpratęs, o A. kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą (šiuo atveju netgi į kitą valstybę) gali sutrikdyti vaiko įprastą, nusistovėjusį dienos režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai bei neatitikti vaiko interesų. Aplinkos keitimas vaikui gali sukelti emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Ieškovas nepateikė įrodymų apie savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku ar jis turi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas mažametį vaiką laikinai pasiimti į savo gyvenamąją vietą ir užtikrinti jo gerovę. A. nėra skridęs lėktuvu. Taip pat ieškovo aplinka vaikui yra svetima ir nežinoma, jis nepažįsta ieškovo šeimos, todėl staigūs pasikeitimai jam sukels stresą. Sūnus yra labai jautrus, jam sulaukus (duomenys neskelbtini) metukų, 2021 m. kovo 29 d. atsakovė kreipėsi į vaikų psichologą dėl padidėjusio jautrumo ir prasidėjusių nervinių tikų. Ieškovui apie šias aplinkybes yra gerai žinoma, tačiau jis savo interesus kelia aukščiau nei vaiko.
6.2. Aplinkybę, kad ieškovas savo interesus kelia aukščiau už vaiko, patvirtina ieškovo teiginiai, jog ieškovas savo ir sūnaus kelione į (duomenys neskelbtini) patikrins, išbandys ar vaikas yra pasirengęs išvykti su tėvu į (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia eksperimentuoti ir išbandyti vaiką. Su šiais ieškovo teiginiais atsakovė kategoriškai nesutinka ir jiems prieštarauja. Vaikui esant jautriam ir vis pasikartojant nerviniams tikams tokie ieškovo siekiai išbandyti vaiką yra nelogiški, neprotingi ir prieštarauja vaiko interesams. Atsakovė nesutinka, kad sprendžiant iškilusį ginčą nukentėtų vaiko interesai ir psichologinė jo sveikata.
6.3. Vaiko interesai gali nukentėti ir dėl to, kad šiuo metu yra paskelbta pasaulinė pandemija dėl COVID-19 viruso. Dėl šios situacijos ieškovas negali užtikrinti, jog dėl staigių ribojimo pasikeitimų (duomenys neskelbtini) A. parveš į Lietuvą sutartą dieną. Manytina, kad tokį ieškovo norą vežioti mažametį vaiką po oro uostus esant pandeminei situacijai rodo aplaidų ieškovo požiūrį į vaiko sveikatą ir saugumą. Taigi, tai suponuoją išvadą, kad nuolatinis mažamečio vaiko vežiojimas į (duomenys neskelbtini) neatitiktų mažamečio vaiko interesų.
6.4. Ieškovui trūksta įgūdžių pasirūpinti vaiku, tą patvirtina ieškovo kelionė su sūnumi į (duomenys neskelbtini) ir laikas praleistas kartu. Vaikui tris dienas praleidus su ieškovu 2021 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė pati turėjo parsivežti sūnų A. iš ieškovo motinos gyvenančios (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas automobilyje neturėjo automobilinės vaiko kėdutės. Atsakovė važiavo į (duomenys neskelbtini), norėdama saugiai sūnų parsivežti namo, kadangi „sms“ žinutėse ieškovas jai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiką prisega diržu ir mano, kad toks mažamečio vaiko vežimas automobilyje yra saugus. Kelionės po Lietuvą metu, o taip pat ieškovui viešint su sūnumi (duomenys neskelbtini), ieškovas mažametį vaiką vežė automobilyje nesaugiai, kas tik patvirtina, jog ieškovas neturi reikiamų įgūdžių vaiko priežiūrai.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovas skunde nurodo, kad 5 dienas nepertraukiamai praleido su sūnumi. Tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės nėra tiesa, nes atsakovė pati ieškovui sūnų A. iš gyvenamosios vietos nuvežė į (duomenys neskelbtini), pas ieškovo motiną, 2021 m. rugpjūčio 26 d. vakarop, o sūnų iš ieškovo parsivežė 2021 m. rugpjūčio 29 d. Taigi, ieškovas su sūnumi praleido tik 3 paras.
Atsiliepimas
6.6. Atsakovė nurodo, jog neprieštarauja, kad ieškovas su mažamečiu sūnumi A. kas antrą savaitgalį, o taip pat per šventes bendrautų pagal galimybes ilgiau, tačiau tik Lietuvoje, neišsivežant sūnaus į (duomenys neskelbtini). Atsakovės žiniomis ieškovas turi ne tik naujagimę dukrą U. K., tačiau ir dar vieną vaiką, dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kurios 2016 m. civilinėje byloje Nr. e2-39877-558/2016 ieškovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia šios nepilnametės dukros K. K. atžvilgiu, jos nuolatinę globą nustatant su seneliais I. Ž. J. ir J. J.. Atsakovės žiniomis ieškovas nemoka išlaikymo savo dukrai K. K. ir nesirūpina ja iki šiol. Be to, ieškovas neaugina savo vyriausios dukters, ją augina seneliai. Taigi, šios aplinkybės tik įrodo, kad ieškovas nėra rūpestingas, savo pareigas vykdantis tėvas vaikų atžvilgiu ir negeba užtikrinti geriausių savo vaikų interesų. Be to, svarbu yra tai, kad ieškovas atsakovei ne kartą žodžiu grasino, kad jai neleidžiant išsivežti sūnaus A. į (duomenys neskelbtini), jis tai padarys be atsakovės sutikimo. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo atsakovei 2021 m. gegužės mėnesį pateikta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo. Šios sutarties 2.12 punkte nustatyta, kad tėvas turi teisę vaikui suėjus (duomenys neskelbtini) metams išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos iš anksto informavęs vaiko motiną. Pažymėtina, kad šis punktas nekonkretizuoja dienų skaičiaus ir laikotarpio, kuriuo metu ieškovas turėtų teisę išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taip pat sutarties 2.4 punktas numato, kad kiekvienais neporiniais metais Šv. Kalėdų atostogas tėvas turi teisę praleisti su vaiku nuo gruodžio 21 dienos iki gruodžio 26 dienos. Todėl atsakovė turi pagrindo manyti, kad ieškovas įgyvendins savo ketinimus ir išsiveš mažametį sūnų A. į (duomenys neskelbtini). Kita svarbi aplinkybė, neabejotinai patvirtinanti ieškovo siekį išsivežti mažametį sūnų bendravimui į (duomenys neskelbtini), yra 2021 m. rugsėjo 2 d. ieškovo ieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, kuriuo ieškovas reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos bei prašo skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.7. Ieškovo noras su sūnumi bendrauti, kurti artimą ir gilų ryšį išsivežant sūnų į (duomenys neskelbtini) atrodo deklaratyvus. Ieškovas turi teisę ir visas sąlygas su sūnumi A. bendrauti dažniau, stengiantis sukelti kuo mažesnį stresą vaikui, atvykstant į Lietuvą ir bendraujant telefoniniais skambučiais ar susiskambinant „Skype“ programa, „Messenger“. Ieškovui išsivežus sūnų į užsienį atsakovė negalės užtikrinti vaiko saugumo ir pati pasiimti vaiką iš ieškovo atsiradus poreikiui.
6.8. Ieškovo noras laikinai išvežti vaiką į ieškovo namus (duomenys neskelbtini) prieštarauja vaiko interesams, todėl skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskirojo skundo ribose.
8. Atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 2021 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis ir 2021 m. gegužės mėn. taikos sutarties projektą.
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas neabsoliutus. Priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimo yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga. Ši sąlyga nėra expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta CPK 314 straipsnyje, tačiau išplaukia iš pamatinių rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK12 ir 17 straipsniai), kurie privalo būti užtikrinti visų instancijų teisminiuose procesuose. Ieškovei naujus įrodymus teikiant kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių rašytinių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei E. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina, nustatyti, kad iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo tėvas V. K. su nepilnamečiu sūnumi bendraus taip: I ir III kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val., tėvas savo bendravimo su sūnumi metu SMS žinute informuoja sūnaus motiną apie sūnaus buvimo vietą bei užtikrina motinos ir sūnaus bendravimą telefonu, tėvas bendravimo su sūnumi metu įsipareigoja jo neišvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos neturint rašytinio motinos sutikimo. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. G., kuriame prašė teismo nustatyti ieškovo bendravimo su mažamečiu sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, įskaitant ieškovo vaiko pasiėmimus į (duomenys neskelbtini) ar kitą užsienio šalį. Taip pat ieškovas prašė teismo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti šalių nepilnamečio vaiko motiną leisti tėvui pasiimti vaiką su savimi į (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino V. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas V. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, taikyti vaiko motinos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, pažeidžianti apelianto ir šalių nepilnamečio vaiko interesus, priimta neįsigilinus į apelianto prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes.
11. Bendrąja prasme suprantama, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones byla negali būti išnagrinėta iš esmės, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį (priešieškinį), tinkamą įvykdymą, o šeimos bylose be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, šiomis priemonėmis yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
12. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
13. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, o asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę jas taikyti.
14. V. K. prašymas įpareigoti E. G. leisti V. K. pasiimti vaiką su savimi į (duomenys neskelbtini) yra siejamas ne su skubiu nutarties vykdymu, o su gana tolimu laikotarpiu ateityje, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), todėl toks prašymas savo esme neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių institutui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad V. K. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su dalimi jo priešieškiniu reiškiamų reikalavimų dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo, todėl toks reikalavimas negali būti išspręstas nenustačius visų civilinės bylos aplinkybių ir neištyrus visų į civilinę bylą pateiktų įrodymų. Pažymėtina, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi tvarkos, ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, kol įsiteisės teismo sprendimas. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui (taip pat ir nurodytas atskirajame skunde bei atsiliepime į jį), ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus ir tik tada galės būti atsakyta, ar gali būti nustatyta bendravimo tvarka, leidžianti V. K. vaiką išvežti į užsienio valstybę. Tik turint neabejotinų ir pagrįstų duomenų apie vaiko ryšį su tėvu, vaiko sveikatą, įvertinus vaiko amžių, bus galima spręsti ar tokia bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.
15. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nesuteikdamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantui teisės laikinai išvežti šalių nepilnamečio vaiko į užsienio valstybę, tinkamai išnagrinėjo reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į vaiko interesus ir tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, dėl to vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Šiuo metu galioja Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina bei nustatyta laikina vaiko tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Minėtos nutarties pagrindu iki teismo sprendimo priėmimo V. K. yra užtikrintas bendravimas su sūnumi, todėl atmetus jo atskirąjį skundą jo teisė bendrauti su sūnumi nebus pažeista.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam apelianto atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
17. E. G. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas procese sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018), todėl E. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimant šį procesinį sprendimą yra nesprendžiamas.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę ir esamą situaciją, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas, priėmė pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.