Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Valužei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2599-2023 (ROIK: 23218268102) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2599-2023 (ROIK: 23218268102) A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 180 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. gegužės 30 – birželio 5 dienomis, valstybiniame žemės sklype, adresu Kantvainių k., Agluonėnų sen., Klaipėdos r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nupjovė 1 uosį ir 9 juodalksnius, kurie vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. (aktuali redakcija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priedo 7.1 punkte nurodytais kriterijais, priskiriami saugotiniems želdiniams. A. L. darbus atliko neturint savivaldybės išduoto leidimo želdinių kirtimui. Tokiais savo veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T11-292 patvirtintų Klaipėdos rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 35 punktu reikalavimus bei padarė 1 377 Eur vertės žalą gamtai. Iki protokolo surašymo datos žala apmokėta nebuvo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas A. L. skundas, dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriame nurodo, jog su priimtu nutarimu ir žalos aplinkai apskaičiavimu nesutinka ir prašo juos panaikinti. Skundą motyvuoja tuo, jog aplinkos apsaugos darbuotojai išmatavo nukirstus medžius paprastu metru, o ne tam skirtu matavimo prietaisu – žerglėmis, 1 metro aukštyje, o ne 1,3 metro aukštyje. Be to, buvo matuotas ne nupjauto medžio skersmuo, o medžio išorės skersmuo.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. L. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą, todėl prašo palikti 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 13 straipsniu, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T11-292 patvirtintų Klaipėdos rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 35 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priedo 7 punktu, Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343, 2.2 ir 5.3 papunkčiais, 2 punktu. Nurodo, jog pareigūnai vadovaudamiesi aukščiau išvardintais teisės aktais, apskaičiuojant žalą, nepažeidė jokių reikalavimų, sertifikuota (Patikros sertifikatas Nr. 1687030, galiojimas iki 2023m. gegužės 30 d.) nemetaline matavimo juosta – 71541 (medienos ir žemės naudmenų matavimui) išmatavo kiekvieno saugotino medžio kamieno skersmens skersmenį 1 metro aukštyje. Be to, vykdant nupjautų saugotinų medžių apžiūrą, dalyvavo ir pareiškėjas, kuris kaltę dėl nupjautų medžių, pripažino ir tai patvirtino 2023 m. birželio 5 d. paaiškinimu. Taip pat atliekant apžiūrą, pareiškėjas pretenzijų ar nesutikimų dėl apžiūros ir matavimo rezultatų nereiškė. Pažymėtina, jog pareiškėjas savo veiksmais padarė 1 377 Eur dydžio žalą aplinkai, tačiau žalos dydžio paskaičiavimas ir atlyginimas nėra šios bylos dalykas, todėl šis klausimas bus sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Administracinėn atsakomybėn patraukta asmuo A. L. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad tvarkė valstybei priklausantį žemės sklypą, dėl kurio nuomos jau buvo kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą ir ši tuo metu ruošė dokumentus, pagal žodinį susitarimą leidusi jam iškirsti šiame sklype medžius ir jį tvarkyti dar nepasirašius nuomos sutarties. Šiuo atveju jis elgėsi taip pat ir valė sklypą – kirto medžius ir krūmus, kurie, jo manymu, nepriklausė saugotinų kategorijai, nes neviršijo 30 cm diametro. Atvykus aplinkos apsaugos pareigūnams, jis jiems reiškė pretenzijas dėl matavimų, buvo sutrikęs, jog jie saugotinais laiko medžius, kurių kamieno skersmuo didesnis kaip 20 cm, o ne 30 cm; taip pat reiškė pretenzijas dėl matavimo tikslumo, nes pareigūnai medžius matavo ne su žerglėmis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu patvirtintų „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių“ 5.2.1 punkte; matuojant su žerglėmis yra objektyviai nustatomas medžio storis, kuriam įtakos turi medžio kamieno netolygumai. Aplinkos apsaugos specialistė įvykio vietoje nurodė, kad jie savo nuožiūra gali imti medžio skersmens vidurkį, o pareiškėjo nuomone, turėjo būti imamas jam palankiausia matavimo vertė. Kadangi pareigūnai matavo neatsižymėję dar ir matavimo vietos aukščio, jų matavimai neatitinka reikalavimų. A. L. nurodė, kad buvo pasidomėjęs kertamais medžiais, jie neįėjo į miškų kadastrą. Jam nesuprantama ir tai, kad pareigūnai matavo 1,3 metro aukštyje, tačiau žalą skaičiavo pagal 1 metro aukštyje esančio kamieno storį. Po įvykio paskambino aplinkos apsaugos darbuotojas ir leido toliau darbuotis, kadangi viskas buvo išmatuota, todėl jis pabaigė nukirsti tuo medžius ir nebegali nei pats organizuoti tikslaus jų išmatavimo, nei pareigūnus tam pasikviesti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytais pagrindais ir argumentais, nes jis yra nepagrįstas. Papildomai parodė, kad pareiškėjas neturėjo leidimo kirsti saugotinus medžius, o atvykę pareigūnai turėjo įvertinti įvykio vietoje, ar tai saugotini medžiai, ar ne. Pareigūnai juos įvertino pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“, kurio 7.1 punkte nurodyta kokie yra saugotini medžiai; buvo išsiaiškinta, jog pareiškėjas nukirto 10 saugotinų medžių (storesnių nei 20 cm skersmens 1,30 m aukštyje) - 1 uosį ir 9 juodalksnius. Kadangi žalos gamtai apskaičiavimui aktualus medžio skersmuo 1 m aukštyje, teisingai abu pareigūnai paminėjo, kad medžių skersmuo buvo matuotas 1 metro aukštyje. Žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo pagrįstumo klausimai šioje byloje nespręstini, tai yra atliekama civilinio proceso tvarka tik po to, kai nustatytas pažeidimas ir priimtas nutarimas.

Liudytoja V. K. – P. teismo posėdžio metu parodė, kad gavę pranešimą su kolega nuvyko į įvykio vietą ir ten rado pareiškėją, kuris medžių kirpimo žnyplėmis kirpo medžių lajas 2-3 metrų aukštyje. Jiems atvykus pareiškėjas sustabdė darbus, paklausė, kodėl jie atvyko, nurodė, jog tai jo žemė. Kadangi buvo nukirsti medžiai, kurie pagal Registrų centro išvadą, yra valstybinėje žemėje, saugotinais pripažįstami storesni nei 20 cm skersmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ 7.1 punkte nurodytų rūšių medžiai, konkrečiu atveju – uosis ir juodalksniai. Medžius pareigūnai matavo tarnybine rulete – matavimo juosta; kitų medžių matavimo prietaisų jie neturi. Įvertinimui, ar medis saugotinas, buvo matuojama 1,3 metro aukštyje; žalai apskaičiuoti matavo 1 metro aukštyje. Ruletė, kurią naudoja, yra pakankamai tikslus prietaisas medžių skersmeniui nustatyti. Žerglių neturi, tai labiau miškininkystės prietaisas. Aukščiui pamatuoti standžios liniuotes neturi. Vietoje pareiškėjas reiškė pretenzijas, buvo piktas, emocionalus, teigė, kad tai jo žemė. Medžius matuoti tenka pakankamai dažnai. Įvertinus, kad tai saugotini medžiai, paklausė pareiškėjo ar jis turi Klaipėdos rajono savivaldybės leidimą šių medžių kirtimui; jis nurodė, kad leidimo neturi. Pareiškėjas tiesiog suklydo dėl to, kokie medžiai priskiriami saugotiniems privačioje ir valstybinėje žemėje; privačioje žemėje tai yra tų pačių ministro Įsakyme nurodytų rūšių medžiai, kurių skersmuo 1.3 m aukštyje yra didesnis kaip 30 cm, o valstybinėje žemėje – didesnis kaip 20 cm. Jo nukirstų saugotinų medžių buvo iki 10. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame jis iškart prisipažino, kad nukirto tuos medžius, teigė, kad tvarkosi dokumentus, kad tai privatus žemės sklypas.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriuje buvo gautas pranešimas, kad kertami medžiai valstybinėje žemėje, į kurį buvo pavesta reaguoti jam ir kolegei V. K. – Petkuvienei. Nuvykę į įvykio vietą, jie ten rado pareiškėją, kuris su traktoriumi ir medžio kirpimo žirklėmis kirpo medžius. Buvo nužnybtos medžių lajos, medžių stiebai. Įvykio vietoje pareiškėjas sakė, kad puikiai žino teisės aktus, žino kokius medžius galima kirsti, tačiau paaiškėjo, kad apsiriko: saugotini medžiai privačiame sklype yra nuo 30 cm skersmens, o valstybinėje žemėje saugotini medžiai yra nuo 20 cm skersmens, matuojant 1,3 metro aukštyje. Vizualiai įvertinus, kurie medžiai galėtų būti saugotini, juos pamatavo matavimo rulete. Prietaisas – matavimo ruletė – metrologiškai patikrintas, turi sertifikatą. Kadangi medžiai augo ne miške, o žemės ūkio paskirties žemėje, buvo matuojami pagal metodiką 1 metro aukštyje, kadangi žala skaičiuojama 1 metro aukštyje. 1 metro aukštis nuo žemės irgi buvo išmatuotas lanksčia rulete. Taip pamatavo 9 medžius: 1 uosį ir 8 juodalksnius, kurie buvo įvairiame aukštyje nužnybti. Matavimo prietaiso - žerglių pareigūnai neturi. Teisės aktuose nėra reglamentuota, kokiais matavimo prietaisais reikia matuoti medžius; svarbiausia, jog prietaisas būtų meterologiškai patikrintas. Pareiškėjo klausė, ar jis turi Klaipėdos rajono savivaldybės leidimą kirsti saugotinus medžius, jis teigė, kad medžiai nesaugotini ir leidimo nereikia. Žinodami, kad tai saugotini medžiai, pareigūnai atliko apžiūrą ir perdavė dokumentus protokolo surašymui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str.1 d. 2 p.).

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta ar tikimybė, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš leistinais būdais surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 281 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo nubaustas 180 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. gegužės 30 – birželio 5 dienomis, valstybiniame žemės sklype, adresu Kantvainių k., Agluonėnų sen., Klaipėdos r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nupjovė 1 uosį ir 9 juodalksnius, kurie vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. (aktuali redakcija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priedo 7.1 punkte nurodytais kriterijais, priskiriami saugotiniems želdiniams. A. L. darbus atliko neturint savivaldybės išduoto leidimo želdinių kirtimui. Tokiais savo veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T11-292 patvirtintų Klaipėdos rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 35 punktu reikalavimus bei padarė 1 377 Eur vertės žalą gamtai.

ANK 281 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neteisėtas medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neteisėtas ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiasdešimt iki vieno šimto šešiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ 7.1 punkte nurodyta, jog saugotiniems medžiams priskiriami valstybinėje ir savivaldybių žemėje augantys 20 cm ir didesnio skersmens uosiai, juodalksniai ir kiti medžiai bei krūmai. Vadinasi, esminis atsakomybei kilti medžių saugotinumo požymis siejamas su 1) jų augimo vieta; 2) rūšimi ir 3) skersmeniu 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio. Pirmieji du punktai šiuo atveju yra objektyviai nustatyti ir neginčijami, tačiau būtent trečiojo punkto įrodytumas kelia esminių abejonių ir apie tai pasisakytina plačiau.

Iš bylos medžiagos, pareiškėjo ir liudytojų parodymų matyti, jog aplinkos apsaugos pareigūnai, matuodami medžių skersmenį, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti redakcija) (toliau – Įsakymas) 5 punktu, kuriame nurodyti medienos matavimo metodai, būdai ir priemonės. Įstatymo 5.1 punkte nurodyta, jog nenukirstų medžių matavimui yra naudojamas tiesioginis medžių skersmenų ir pusiau tiesioginis medžių aukščių matavimo būdas; 5.2. punkte nurodyta, jog nenukirstų medžių tūris nustatomas pagal medžių skersmenį 1,3 metro aukštyje nuo šaknies kaklelio ir medžio stiebo ilgį nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro; 5.5.1 punkte nurodyta, kad skersmenims matuoti naudojamos paprastos arba elektroninės žerglės ir 1,3 m ilgio liniuotė.

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma buvo nustatyta, jog dar tebestovintys nenukirsti medžiai buvo matuoti lanksčia rulete, kadangi kitų matavimo prietaisų – žerglių ir liniuotės– pareigūnai neturėjo. Jų ir Institucijos vertinimu, metrologiškai patikrinta ir sertifikuota ruletė yra pakankamai tikslus prietaisas medžių skersmeniui nustatyti, tačiau teismas negali su tuo sutikti dėl šios matavimo priemonės esminių skirtumų nuo standžios liniuotės (aukščiui pamatuoti) ir žerglių (prietaiso būtent skersmeniui matuoti). Akivaizdu, kad lanksčia rulete matuojant medžio kamieno aukštį bei skersmenį, galimos nemažos paklaidos, kurių išvengimui Įsakyme ir yra imperatyviai nurodyti matavimo prietaisai, kurie turėjo būti kompleksiškai naudojami ir šiuo atveju. Teismo vertinimu, vien šio reikalavimo nesilaikymas neleidžia byloje surinktų duomenų apie A. L. nukirstų medžių skersmenį teisės aktų nustatytame aukštyje pripažinti tinkamais įrodymais; įrodymams teisėje keliamas vienas esminių leistinumo reikalavimas, reiškiantis, kad jie turi būti surinkti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir pagrįstų abejonių nekeliančiais būdais ir priemonėmis, o šiuo atveju šie reikalavimai buvo pažeisti. Antras pagrindas abejoti tokiu būdu šioje byloje surinktų įrodymų pakankamumu A. L. kaltei konstatuoti yra tai, kad šie ne teisės aktų nustatyta tvarka atlikti matavimai yra tik apytiksliai, tuo tarpu asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą turi būti tam įgalintų valstybės institucijų įrodyta ir pagrįsta kiek įmanoma tikslesniais duomenimis. Teismo vertinimu, šiuo atveju buvo galima surinkti tikslius duomenis apie A. L. nukirstų vis dar valstybinėje žemėje medžių skersmenį atitinkamame aukštyje, tai nebuvo padaryta, todėl jo kaltė liko neįrodyta.

2023 m. birželio 5 d. įvykio vietoje sudarytame Neteisėtai nupjautų medžių matavimo akte (17 b.l.) ir Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, žalos aplinkai apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad uosis, kurio neteisėtu nukirtimu kaltinamas A. L., 1 m aukštyje buvo 20 cm skersmens, kiti medžiai (juodalksniai) – nuo 23 iki 26 cm skersmens. Nuotraukose (18-21 b.l.) uosio matavimas net neužfiksuotas, kitų medžių (juodalksnių) matavimo tikslumas kelia abejonių dėl ruletės galo sutapimo su medžio skersmens matavimo pradžia ginčytinumo ir jau aptarto jos kaip matavimo prietaiso netinkamumo tiksliam medžio skersmens išmatavimui. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje nėra konkrečiai užfiksuotas matavimų aukštis, o liudytojai (pareigūnai) nurodė ir dokumentuose užfiksuoti skirtingi aukščiai – 1 m ir 1,3 m (nenurodytas matavimo atskaitos taškas). Kaip nurodė Pareiškėjas, šie medžiai jau yra visiškai nukirsti, taigi objektyviai nebeįmanoma atlikti tikslesnių jų diametro matavimų ir pašalinti teisminio nagrinėjimo metu kilusių rimtų abejonių (ypač dėl uosio, kuris pačių pareigūnų nurodytas kaip 20 cm skersmens, kuris net nesudaro pagrindo pripažinti šiam medžiui saugotinu). Dėl visų šių priežasčių, akcentuojant, kad valstybės institucijos, įgalintos surašyti asmenims administracinių nusižengimų protokolus ir priimti nutarimus bei skirti administracines nuobaudas, privalo pačios tiksliai ir preciziškai laikytis teisės aktų reikalavimų, pripažįstama, kad šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl teismas turi rimtą pagrindą abejoti administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų duomenų teisingumu.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-511/2022). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-31-2014, 2AT-36-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Nagrinėjamu atveju Institucija objektyviais ir neginčytinais įrodymais nepaneigė A. L. nurodytų aplinkybių, kad jis nenukirto saugotinų medžių ir neįrodė buvus priešingai, todėl A. L. skundas tenkintinas, Institucijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, A. L. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2599-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną A. L. nutraukti, neįrodžius jo veikoje buvus visų būtinų administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.