- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- PK-35-564/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-3-00010-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Ieškovas
- G. A.
- Kaltinamasis
- D. S.
2015 m. vasario 12 d.
dalyvaujant nukentėjusiajai-civilinei ieškovei G. A., jos atstovei advokato padėjėjai L. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 154 str. 1d., 155 str.1 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamoji D. S. kaltinama tuo, kad 2014-07-21 apie 9.15 val. E. A. priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), viešai, girdint nukentėjusios G. A. kolegėms, suvokdama, kad neigiamai atsiliepdama apie G. A. gali pakirsti kitų asmenų pasitikėjimą ja, užgauliais ir netgi tikrovės neatitinkančiais žodžiais „vagis“, „aferistė“, užgauliais nevienareikšmiškais grasinimais „užsiundysiu ekonomimę“, „uždarysiu parduotuvę“ , „gal tų kelių šimtų litų pritrūko ant naujos mašinos“ pažemino G. A. garbę ir orumą, profesinę ir verslo reputaciją.
Be to kaltinama tuo, kad 2014-08-17, Kalvarijos turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., tyčia viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie gintarinės apyrankės sukeitimą ir mėginimą ją apgauti savo sutuoktiniui R. S. ir Kalvarijos turgavietėje sutiktai jos pažįstamai moteriai.
Kaltinamoji D. S. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. liepos 2 d. paliko G. A. perverti ant kito siūlo gintarinę apyrankę, sutarė, kad bus padaryta per dvi savaites, kad pervers ant juodo siūlo. G. A. jokio dokumento nedavė. 2014 m. liepos 15 d. užėjo į G. A. parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, SEB banko patalpose, atsiimti apyrankės. G. A. padavė jai suvertą gintarinę apyrankę ir ji, išsiėmusi iš maišelio pastebėjo, kad apyrankė suverta ant balto siūlo ir gintarai buvo ne tie, kuriuos ji paliko, skyrėsi pagal dydį, spalvą, apyrankė net neužsisegė. Šios jai pateiktos apyrankės jokiomis priemonėmis neužfiksavo. G. A. pasakė, kad pirmadienį bus moteris, kuri vėrė apyrankę ir pasiūlė ateiti išsiaiškinti, o ji pasakė, kad atsineš apyrankės nuotraukas. Apie tai, kad G. A. padavė apyrankę, kurioje buvo suverti ne jos palikti gintarai, sugrįžusi į namus pasakė sutuoktiniui bei sūnui, susiieškojo ir persikėlė į atmintuką nuotraukas, kuriose buvo matyti jos apyrankė. Pirmadienį iš darbo vietos pasiėmė nešiojamą kompiuterį, kad galėtų parodyti nuotraukas, mokykloje sutiktai valytojai pasakė, kad reikia nusinešti kompiuterį į parduotuvę parodyti nuotraukas, nes suvėrė ne tą apyrankę. Nuėjus į parduotuvę pasakė, kad atsinešė nuotraukas, o G. A. iš pradžių pasakė, kad apyrankė dar neperverta, kad dar nėra moters, kuri vėrė apyrankę. Atėjus kitai moteriai, G. A. išėmė iš po prekystalio apyrankę, kurioje ant baltos virvelės buvo suverti jau jos gintarai. Tuomet ji pasakė, kad šeštadienį jai padavė ne jos daiktą, o dabar padavė jos. G. A. supyko, sakydama, kad negi ji nori pasakyti, kad šeštadienį davė ne tą apyrankę, kad ją apvagino, kad visą savaitgalį ji pergyveno, kad kvies policiją. Tuomet ji atsakė, kad šioje situacijoje ji turėtų kviesti policiją, o G. A. pasakė, kad negąsdintų jos ekonomine policija, kad išeitų iš parduotuvės, nes ji čia nepageidaujama. Nukentėjusios pareiškime nurodytų išsireiškimų ji nesakė. Grįžusi į mokyklą apie tai papasakojo budinčiai mokytojai P.
2014 m. rugpjūčio 17 d. su sutuoktiniu R. S. ir giminaičiais G. B. bei E. B. nuvažiavo į Kalvarijos turgų. Praėjus pro prekystalį, kur buvo prekiaujama gintarais, ji pasakė G. B., kad jai dar nepapasakojo, kas buvo su jos apyranke, kad nusinešė pataisyti, kad buvo grąžinta ne ta apyrankė. Tik pradėjus pasakoti, iš kažkur atsirado G. A. ir ėmė šaukti, kodėl ji vėl meluojanti. Ji atsakė, neteisybės nesako, o G. B. pasakė, kad čia tas žmogus, apie kurį norėjo papasakoti. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi tokių veiksmų, kuriais kaltinama, nepadarė. Ji pati jaučiasi įžeista, pažeminta.
Nukentėjusioji G. A. parodė, kad 2014 m. liepos 7 d. D. S. atėjusi į parduotuvę paliko perverti gintarinę apyrankę, sutarė, kad vėrimas užtruks dvi savaites, nes neturi juodo siūlo. Kadangi pati turėjo daug darbo, apyrankę perverti padavė greta dirbančiai R. V.. Kadangi negavo juodo siūlo, R. V. suvėrė ant balto. 2014 m. liepos 19 atėjusi atsiimti apyrankės, D. S. ją pasimatavo, tačiau jai nepatiko baltas siūlas ir paprašė perverti ant juodo. Kai vėl paėmė apyrankę pervėrimui, D. S. pasakė, kad tai ne jos apyrankė ir kad trūksta tamsaus gintaro, o tas gintaras D. S. paduotoje apyrankėje tikrai buvo. Ji paprašė ateiti išsiaiškinti pirmadienį, kai bus R. V.. D. S. labai susinervino, sakė, kad turi apyrankės nuotraukas. Kai pirmadienį atvyko D. S., buvo ir R. V.. D. S. atsinešė kompiuterį. Ji padavė D. S. tą pačią apyrankę, kurią buvo padavusi šeštadienį. Tada D. S. pasakė, kad čia jos apyrankė ir kad šeštadienį ji pakišo ne jos apyrankę. D. S. rodė apyrankės nuotraukas, tačiau ji nekreipė dėmesio, nes buvo rami, kad tai ta pati apyrankė, pasakė, kad tai ta pati apyrankė, kurią buvo padavusi šeštadienį. Tuomet D. S. pradėjo sakyti, kad užsiundys ekonominę policiją, kad uždarys parduotuvę, kad neatsiprašys, nes jos kaltos, kad tai labai brangus daiktas. Pasakius, kad 300-400 litų nebrangu, D. S. pasakė, kad gal jai tų litų pritrūko naujai mašinai įsigyti. Ji pasijuto sekama, nes su tuo automobiliu atvažiavo į darbą pirmą dieną. Pasakė D. S., kad išeitų iš patalpų, kad ji nepageidaujama. Išėjusi į koridorių D. S. garsiai pareiškė, kad jūs visi čia esate vagys ir aferistai, tuo įžeidė ją ir jos koleges. Pokalbį girdėjo R. V., G. M. ir jos sesuo E. B..
Po to 2014-08-17 būnant Kalvarijos turguje, kur ji padėjo vyrui prekiauti, pamatė ir išgirdo, kaip D. S. šnekėjosi tarpusavyje su moterim ir pasakojo, kad ją norėjo apgauti, norėjo pakišti kitą apyrankę, kai nunešė perverti. Tuo metu D. S. jos gal nepastebėjo. Ji priėjo prie D. S. ir pasakė, kad vis dar meluoja, o D. S. pasakė, kad čia ta moteris, kuri norėjo apgauti. Priėjęs D. S. vyras pasakė, kad užsiundys ekonominę, kad daugiau nebedirbsim.
Prašo priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, kadangi po šio įvykio pablogėjo sveikata, pasidarė nervuota, gydėsi nuo nervinio pobūdžio susirgimų, reikėjo samdyti advokatą, dėl pablogėjusios sveikatos nuo 2014 m. lapkričio 11 dienos samdė kitą darbuotoją, nes bijo, kad vėl kas nors gali užsipulti, sumažėjo darbų apimtys, apie D. S. skleidžiamas kalbas apie ją girdėjo ir iš kitų žmonių, įžeidimus parduotuvėje girdėjo kitos pardavėjos.
Liudytoja R. V. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį G. A. paprašė, kad padėtų pataisyti apyrankę- perverti ant kito siūlo, kadangi ji pati turėjo kitų užsakymų. Kadangi neturėjo juodo siūlo, pervėrė ant balto. Pervėrė visus buvusius gintarus, nukirpdama ir perverdama po vieną, kad nesumaišytų eiliškumo ir įdėjusi į maišelį, ant kurio užklijavo darbo vertę ( 4 litai ),padavė G. A.. Po to šeštadienį G. A. paskambinusi pasakė, kad atėjus atsiimti apyrankės D. S. pasirodė, kad apyrankė ne jos, kad atsisakė paimti, kad trūksta didesnio rudo gintaro gabaliuko, kad atsineš nuotraukas. Ji pasiūlė išsiaiškinti pirmadienį. Pirmadienį parduotuvėje D. A., atėjus D. S., padavė apyrankę. Paėmusi apyrankę į rankas, D. S. pasakė "Va, šiandien, tai mano, o šeštadienį jūs davėt ne mano". G. A. padavė tą pačią apyrankę, kurią ji buvo pervėrusi. Parduotuvėje tuo metu dar buvo G. A. sesuo E. B.. D. S. buvo atsinešusi kompiuterį ir rodė apyrankės nuotraukas. Tai buvo ta pati apyrankė, tik virvelė juoda. D. S. sakė, kad jai ta apyrankė brangi, kalbant apie apyrankės vertę dar pasakė, kad "Jums, turbūt, reikėjo gintaro karoliukus parduoti, gal trūko 100 litų ant mašinos prisidėti". Buvo D. S. grasinimai G. A., kad bus užsiundyta ekonominė, kad vagys, aferistės. Išgirdę triukšmą į parduotuvę atėjo G. M. ir I. G.. Ji iki incidento pabaigos nebuvo. Vėliau G. A. pasakojo, kad Kalvarijos turgavietėje jai prekiaujant su vyru, pamatė D. S. ir išgirdo, kad ji kalba apie apyrankę, kad ją apvogė, kad ji nepasikentusi D. S. pasakė, kodėl ją šmeižia. Po konfliktų buvo pašlijusi G. A. sveikata, ji verkdavo, susijaudindavo , neišbūdavo darbe pilną dieną.
Liudytoja E. B. parodė, kad 2014 m. liepos 21 d. kad jai atėjus pas seserį į parduotuvę, ten buvo G. A., D. S., R. V. ir jos žiūrėjo kompiuteryje nuotraukas. Ji paėjusi toliau girdėjo, kaip D. S. kalbėjo pakeltu tonu, suprato, kad buvo konfliktas dėl ne taip suvertos apyrankės. Ji pati nematė, kaip atidavė apyrankę, tik D. S. sakė, kad tai jos apyrankė. D. A. prašė, kad ši atsiprašytų, tačiau D. S. sakė, kad neatsiprašys, kad neturi dėl ko, išvadino D. A. aferiste, sakė, kad užsiundys ekonominę. D. A. paprašė, kad D. S. išeitų, tačiau D. S. atsakė, kad neturi teisės prašyti, kad išeitų. Į pabaigą konflikto buvo atėję pažiūrėti pardavėjos Ilona ir Galina iš kitų skyrių. G. A. po to buvo labai susinervinusi, verkė, sakė, kad vartojo vaistus nuo nervų. Taip pat G. A. sakė, kad Kalvarijos turgavietėje D. S. kažkokiai pažįstamai vėl kalbėjo apie tą pačią apyrankę, kad ją apgavo. Kodėl G. A. priėmė naują darbuotoją-nežino, gal dėl to, kad G. A. turi mažą vaiką. Jos sveikata nepasikeitusi.
Liudytoja G. M. parodė, kad 2014 m. liepos mėn. 19 dieną, šeštadienį, buvo pas dukrą avalynės parduotuvėje. Šalia, už stiklinės sienos, yra karoliukų parduotuvė. Šioje parduotuvėje buvo G. A., R. V.. D. S. joms sakė, kad tai ne jos apyrankė, kad trūksta kažkokio gabalo, kad atsineš nuotraukas. Ji taip pat buvo atėjusi į šią parduotuvę ir matė gintarinę iš tamsių ir šviesių penkių gintarų apyrankę. Pirmadienį D. S. atsinešė nuotraukas, paėmė apyrankę ir apvadino G. A. vagile, kad neteisėtai pasisavino gabalą gintaro, sakė, kad turbūt, kelių šimtų trūko G. A. iki mašinos. Po savaitės vėl būnant pas dukrą parduotuvėje, atvažiavusi į parduotuvę G. A. skundėsi, kad Kalvarijos turguje D. S. kitai moteriai pasakojo, kad G. A. yra vagilka, kad apvogė ją. G. A. po šių įvykių nervavosi, verkė, sušlubavo jos sveikata. Atsakydama į klausimus parodė, kad tiksliai kada ir kiek kartų matė apyrankę ir girdėjo konfliktą, negali pasakyti, kad susijaudinusi.
Liudytoja I. G. parodė, kad 2014 m. liepos 21 dieną būdama darbe parduotuvėje, esančioje tame pačiame aukšte kaip ir G. A. parduotuvė, išgirdusi triukšmą G. A. parduotuvėje, nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Parduotuvėje buvusi moteris garsiai šaukė, girdėjo kaip sakė, "vagys, čia nebedirbsit". Ji bandė klausti, kas atsitiko, sakė, kad žmonės, kurie nori įrodyti netiesą, visada garsiai šaukia. Dar girdėjo, kaip D. A. pasakė, kad iškvies ekonominę. Po to A. papasakojo, kad jos merginos pervėrė apyrankę ir ta moteris vieną dieną nepažino apyrankės, sakė , kad čia ne jos, o kitą dieną jau pažino. G. A. verkė, buvo labai susijaudinus, už ją dirbo sesė. Be to G. A. po mėnesio sakė, kad viskas tuo nesibaigė, kad Kalvarijos turguje išgirdusi D. S. ir jos draugės pokalbį, kur D. S. sakė, kad ją apgavo, apyrankę ne tą įteikė, ji priėjo prie D. S. ir pasakė nemeluoti.
Liudytojas E. A. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. su G. A. prekiaujant Kalvarijos turgavietėje, maždaug už 5-6m nuo jų prekybos vietos matė, kad vyko konfliktas tarp G. A. ir D. S. su vyru, tačiau ką jie kalbėjo- negirdėjo. Gintarais ten niekas neprekiavo. D. A. pasakojo, kad ją vėl kaltino pavogus gintaro apyrankę. Dar prieš tai D. A. buvo pasakojusi, kad moteris atnešė perverti gintarinę apyrankę ir paskui atėjusi atsiimti sakė, kad apyrankė ne tokia, kokią atnešė, tačiau jis į šį konfliktą nesigilino. Po šių įvykių pasikeitė G. A. sveikata, buvo nervuota, verkė, kildavo spaudimas, nenorėjo eiti į darbą, priėmė naują darbuotoją, nes norėjo apsiraminti.
Liudytoja G. B. parodė, kad 2014 m per Žolinės šventes kartu su brolio žmona D. S. buvo Kalvarijos turguje. Praėjus pro prekybos vietą, kur buvo prekiaujama gintarais, D. S. prisiminė, kad jai nepapasakojo apie įvykį su gintaru. D. S. pradėjo pasakoti, kad padavė apyrankę remontuoti ir vos neprarado savo apyrankės. Joms bekalbant prišoko moteris ir pradėjo šaukti sakydama ir vėl meluoji, šmeiži, kad paduos į teismą. D. S. jai atsakė, kad duokit į teismą, kad čia ta moteris, kur nešė taisyti apyrankę.
Liudytojas E. B. parodė, kad sekmadienį po Žolinių, būnant Kalvarijos turguje, R. S., D. S., G. B. ėjo priekyje, o jis buvo atsilikęs ir išgirdo, kaip kažkokia moteris užsipuolė D. S., sakydama, ką čia meluoji, kalbi neteisybę, kad paduos į teismą. D. S. tylėjo ir nieko nesakė. Jis pats į konfliktą nesikišo, negirdėjo, ar R. S. ką sakė. Po to važiuojant namo D. S. sakė, kad čia buvo konfliktas iš senų dalykų, kad buvo nunešusi perverti apyrankę ir jai norėjo atiduoti ne jos apyrankę.
Liudytoja L. J. parodė, kad pirmadienį, 2014 m. liepos 14 d, dirbant budėtoja Vilkaviškio pradinėje mokykloje, atėjo susirūpinusi D. S., kuri sakė, kad nunešė taisyti apyrankę į karoliukų parduotuvę, klausė, ar ji pažįstanti, kas dirba, sakė, kad atėjus šeštadienį atsiimti apyrankės norėjo atiduoti ne jos apyrankę, buvo per maža, kad jai liepė ateiti pirmadienį, kai bus ta moteris, kuri vėrė. D. S. norėjo pasiimti kompiuterį, kad peržiūrėtų nuotraukas. Po to sakė, kad atėjus pirmadienį jau buvo ta apyrankė.
Liudytoja L. P. parodė, kad 2014 m. liepos 14 d. būnant darbe atėjo susinervinusi pavaduotoja D. S. ir sakė, kad atneša kompiuterį. Paklausus, kas atsitiko, D. S. sakė, kad liepos 2 dieną nunešė perverti apyrankę, o kai atėjo atsiimti šeštadienį, pamatė, kad ten ne jos gintarai. Jai pasiūlė ateiti pirmadienį, kai bus moteris, kuri vėrė. Pasakojo, kad atėjus pirmadienį jai iš pradžių sakė, kad apyrankė dar nesuverta, nėra tos moters, kuri vėrė ir bekalbant atėjus moteriai, padėjo ant stalo apyrankę ir jau buvo jos gintarai, sakydama, kad šeštadienį jai davė taip pat tuos gintarus. Taip pat sakė, kad neėmė pinigų už darbą, kad ji nepageidaujama parduotuvėje.
Liudytojas R. S. parodė, kad šeštadienį susinervinusi žmona D. S. ieškojo nuotraukų ir papasakojo, kad buvo nunešusi pataisyti apyrankę ir jai bandė įduoti ne jos apyrankę, kad sutarė su G. A., jog ji pirmadienį atsineš nuotraukas. Po to pasakojo, kad nuėjus pirmadienį jai buvo padėta ant prekystalio jos apyrankė, nors prieš tai sakė, kad ji dar nesutvarkyta, kad D. A. sakė, jog ji nepageidaujama, kad neįžiūrinti, amnezija, vaistų reikia. Po to per Žolines bevaikštant Kalvarijos turguje, pamačius gintarus, D. S. pasakė jo sesei G. B., kad ši dar nežino istorijos apie gintarus. Iš kažkur išdygusi G. A. ėmė šaukti, kad vėl ją šmeižia, kad paduos į teismą. Ką žmona atsakė, jis negirdėjo, tik pats pagrasino, kad reiktų iškviesti ekonominę policiją, kad tokie dalykai nesidarytų.
Liudytojas B. S. parodė, kad 2014 m. liepos mėn. šeštadienį, datos tiksliai pasakyti negali, sugrįžęs į namus matė, kad mama D. S. kompiuteryje ieškojo nuotraukų , kur ji buvo su apyranke, sakė, kad buvo nunešusi pataisyti, o kai nuėjo atsiimti, padavė ne tą-buvo suverta baltu siūlu, kad netinkama net ant rankos uždėti ir pasakė, kad tai ne jos daiktas. Sutarė, kad pirmadienį bus moteris kuri vėrė, o mama atsineš nuotraukas. Po to mama pasakojo, kad kai nuėjo pirmadienį, jai iš pradžių sakė, kad dar nepadaryta, o po to iš po stalo ištraukė ir padėjo apyrankę ir mama pamatė, kad tai jos apyrankė. Ta moteris, kuriai buvo duota suverti, sakė kad atsiprašytų, tačiau mama sakė, kad neturi už ką atsiprašyti, išeinant mamai pasakė, kad ji čia nepageidaujama.
Motyvuojamoji dalis
Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę taip pat įtvirtinta Konvencijos 10 straipsnyje. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti; naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, taigi ji gali būti ribojama pagal įstatymą, jei tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ar teises (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis; Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis). Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, o taip pat šmeižtu ir dezinformacija (Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis). Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, tame tarpe už nusikalstamas veikas asmens garbei ir orumui – šmeižimą ir įžeidimą (BK 154 ir 155 straipsniai). Apribojant saviraiškos laisvę siekiant apsaugoti kitų asmenų reputaciją ar teises, turi būti nustatyta teisinga šių vertybių pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645/2005. Asmens teisė į reputacijos apsaugą yra ginama pagal Konvencijos 8 straipsnį kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalis; ši nuostata taikoma, kai kėsinimasis į asmens reputaciją pasiekia tam tikrą sunkumo lygį ir trukdo įgyvendinti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą ( kasacinė nutartis 2K-57/2015).
Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas, neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiant apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Įžeidimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia.
Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013,2K-57/2015 ).
Teisėja, spręsdama kaltinamosios D. S. kaltės už nukentėjusios šmeižimą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir už įžeidimą pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia, be kita ko, į šias abiejų BK straipsnių taikymo kontekste svarbias faktines veikos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji buvo nunešusi nukentėjusiajai G. A. remontuoti gintarinę apyrankę, priimant šį gaminį jo požymiai nebuvo užfiksuoti ir priėmimą patvirtinantis dokumentas nebuvo išduotas. Taip pat iš kaltinamosios ir nukentėjusios parodymų, o taip pat ir išvestinių įrodymų- liudytojų, kurie betarpiškai įvykio nematė, parodymų, seka, kad kaltinamajai atėjus atsiimti apyrankės šeštadienį, jai kilo abejonės šio daikto tapatumu. Pati kaltinamoji nurodė, kad apyrankė netiko pagal dydį, skyrėsi suvertų gintarų spalvos, dydis, o nukentėjusioji pasiūlė šią aplinkybę išsiaiškinti pirmadienį, kai bus apyrankę vėręs asmuo. Kaip atrodanti apyrankė jai buvo pateikta, neginčijamais įrodymais nėra užfiksuota. Iš kaltinamosios, liudytojų L. J., L. P., R. S. ir B. S. parodymų, o taip pat ir nukentėjusios parodymų seka, kad kaltinamoji ėmėsi veiksmų pagrįsti savo pasakymui, kad buvo pateikta ne jos apyrankė- susirado ir pateikė ( kaip buvo sutarta pirmadienį ) G. A. turėtos apyrankės nuotraukas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamoji jokio išankstinio nusistatymo apkaltinti G. A. gintarų sukeitimu neturėjo, ji buvo įsitikinusi savo pasakymo teisingumu ir siekė tai įrodyti. Ir jau pirmadienį, kai kaltinamoji atsinešė ir rodė apyrankės nuotraukas, kai kaltinamajai buvo pateikta suverta gintarinė apyrankė, ir D. S. nurodžius, kad šiuo metu pateikta jau jos tikroji apyrankė, kilo konfliktas. Kad kilo ginčas ir D. S. buvo susierzinusi, supykusi, kad buvo konfliktinė situacija, patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojos E. B., G. M., I. G., be kita ko nurodydamos, kad kaltinamoji šio konflikto metu išsakė ir nukentėjusios skunde nurodomus žodžius, nors kaltinamoji tai neigia. Teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji D. S. konflikto, įvykusio parduotuvėje, metu išsakė žodžius „aferistė“, „vagis“, kurie, neabejotinai aišku, yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų. Kiti nurodyti tuo pačiu meti išsakyti pasakymai apie ekonominės policijos iškvietimą, pinigų trūkumą automobiliui, pagal savo prasmę nėra neigiamas žmogaus apibūdinimas LR BK 155 str. prasme. Sprendžiant dėl kaltinamosios kaltės, teismas įvertina ir jau aptartą aplinkybę, kad kaltinamoji šioje situacijoje veikė būdama įsitikinusi savo teisingumu, ir ji galėjo sąžiningai klysti dėl apyrankės tikrumo. Neabejotinai apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad kaltinamoji nurodytų žodžių išsakymo metu buvo susijaudinusi, sudėtingoje emocinėje būsenoje dėl jos manymu sukeistos apyrankės, įžeidžiantys pasisakymai buvo išsakyti spontaniškai iš karto įvykusio tarpusavio konflikto metu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamoji išsakydama šiuos žodžius taip išreiškė savo emocijas, išsakė savo vertinimus dėl jos nuomone prieš ją padarytų neteisingų veiksmų, o ne veikė tiesiogine tyčia dėl įžeidimo, t. y. suprasdama savo pasakytų žodžių prasmę, išsakydama juos norėjo įžeisti nukentėjusiąją.
Be to, kaip seka iš kaltinamosios, liudytojų G. B., R. S. parodymų, pačios nukentėjusios parodymų, 2014-08-17 Kalvarijos turgavietėje , kaltinamoji savo sutuoktinio seseriai, atsiradus tam tikroms aplinkybėms- pamačius prekiaujant gintarais, nors ir viešoje vietoje, tačiau privataus pokalbio metu, pasakojo aplinkybes apie tai, kad buvo nunešusi remontuoti apyrankę, kad buvo bandoma grąžinti ne jos gintarus. Pati nukentėjusioji pripažino, kad tuo metu kaltinamoji jos galėjo net nematyti, kad ji pati įsijungė į pokalbį ir tik tada kaltinamoji pasakė, kad čia ta pati moteris, kuriai buvo nunešusi taisyti apyrankę. konfliktinė situacija kilo tik įsijungus nukentėjusiajai. Šie kaltinamosios pasisakymai, įvertinus faktines bylos aplinkybes, buvo grindžiami kaltinamosios asmenine patirtimi, jos susiformavusia nuomone apie šių įsitikinimų teisingumą, ji buvo ėmusis priemonių jų pagrįstumui patvirtinti ( atsinešė parodyti nuotraukas), o ne nurodė jai žinomą ir neabejotinai suvokiamą kaip neteisingą informaciją, tai nebuvo padaryta viešų diskusijų ar pasisakymų metu, o privačiuose pokalbiuose. Tokiu būdu jos veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia ir nusikalstamas tikslas, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją siekiant paniekinti ar pažeminti nukentėjusiąją, nes D. S. buvo įsitikinusi savo teiginių teisingu vertinimu, o tai rodo, kad ji galėjo sąžiningai klysti. Nesant BK 154 str. numatyto privalomo nusikaltimo sudėties požymio ( subjektyviosios pusės ) , visiškai neturi reikšmės ta aplinkybė, ar kaltinamosios pasakymuose nurodytos aplinkybės pasitvirtinę.
Be to teismas, spręsdamas kaltinamosios D. S. kaltės klausimą, byloje nagrinėjamą situaciją vertina ir veiksmų pavojingumo prasme. Lietuvos Respublikos BK 11 str. nusikaltimą apibūdina kaip pavojingą ir šiame kodekse uždraustą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš pateikto nusikaltimo apibūdinimo, kiekviena veika tam, kad būtų pripažinta nusikaltimu, turi būti pripažinta pavojinga. Baudžiamosios teisės teorijoje ir Lietuvoje egzistuojančioje teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu ( Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-616-498-2014 ).
Vertinant D. S. veiksmus, teismas sprendžia, kad jos padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ginant pažeistas teises. Teismų praktikoje nusistovėjo taisyklės, kad įžeidimu laikomas viešas ir užgaulus, t.y. nepadoria, ciniška forma, šiurkščiai pažeidžiančia visuomenėje priimtas etines normas ir elgesio taisykles, išreikštas žmogaus paniekinimas ir pažeminimas. Vertinant tokią įžeidimo sąvoką, o taip pat šmeižimo apibūdinimą ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, šių nusikaltimų esmę ir šių BK straipsnių ginamų objektų reikšmę, darytina išvada, kad D. S. veiksmai neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti nusikaltimu. Asmuo gali subjektyviai vertinti kito asmens veiksmus kaip jo garbės ir orumo įžeidimą, tačiau toks kito asmens veikos suvokimas bei laikymas save įžeistu, nėra pagrindas pripažinti kito asmens veiksmuose esant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo asmens suvokimas savęs, kaip įžeisto yra subjektyvi tokio asmens pozicija, tuo tarpu nusikaltimo buvimą ar nebuvimą nulemia objektyvios įvykio bei veikos aplinkybės. Nukentėjusioji D. A. yra privataus verslo dalyvis, jos veikla susijusi su papuošalų gaminimu ir prekyba, todėl bet koks neigiamas atsiliepimas apie jos veiklą gali pakenkti jos reputacijai, jos garbė ir orumas turi būti ginami nuo nepagrįsto, perdėto, užgaulaus puolimo, bet nebūtinai kraštutinėmis baudžiamosios atsakomybės priemonėmis, tam galima savo pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus teismas sprendžia, kad kaltinamoji D. S. pagal LR BK 154 str. 1d., 155 str. 1d. išteisintina, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių ( LR BPK 3str. 1d. 1 p. ).
Kadangi kaltinamoji D. S. išteisintina, nes nėra LR BK 154 str. 1d., 155 str. 1d. numatytų nusikaltimų požymių, nukentėjusios D. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlygimo paliktinas nenagrinėtu ( LR BPK 115 str. 3d. 2 p. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas
NUSPRENDĖ:
D. S. pagal LR BK 154 str. 1d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika , turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 3 str. 1d. 1 p., 303str. 5d. 1 p. ).
Pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1p. ).
Nukentėjusios G. A. civilinį ieškinį kaltinamajai D. S. dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą ( BPK 115 str. 3d. 2 p. )
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.