- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-952-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00458-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. S. atstovo advokato Rimanto Bučmos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3531-717/2014 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl leidimo vykdyti konservavimo darbus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma išduoti leidimą atlikti savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), sustabdytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-12-03 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-131203-00110, konservavimo darbus: uždengti stogą prilydoma bitumine danga ir sudėti laikinus plastikinius langus.
2014 m. sausio 20 d. nutartimi teismas įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus: tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką; įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu panaudos davėją; pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai; pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvadą dėl planuojamų atlikti konservavimo darbų apimties ir tikslingumo; pateikti įrodymus, kad ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl projekto patikslinimo, nes neaišku, ar projekto koregavimas užtruks ilgiau kaip tris mėnesius (b. l. 21-22).
2014 m. vasario 3 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašo pripažinti teisę atlikti savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), konservavimo darbus bei pratęsti terminą papildomiems įrodymams pateikti (b. l. 25). 2014 m. vasario 4 d. teisėjos rezoliucija, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, jai buvo pratęstas terminas ieškinio trūkumams pašalinti iki 2014 m. vasario 17 d., prašymo nelaikyti ieškinio patikslinimu (b. l. 25).
Šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė panaudos davėją UAB „Dorminta“, pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. vasario 5 d. raštą ir UAB „Eskizas“ išvadą dėl numatomų darbų apimtiems. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl projekto patikslinimo ir kad projekto koregavimas užtruks ilgiau negu 3 mėnesisi. Ieškovė pateikė Kauno miesto mero 2014 m. sausio 31 d. potvarkį Nr. M-50, kuriame į 2014 m. vasario 6 d. tarybos posėdyje svarstomų klausimų sąrašą nėra įtrauktas projekto, adresu Drobės g. 26, Kaune, tikslinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė netinkamai pašalino 2014 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. ieškovė neištaisė visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl projekto patikslinimo ir kad projekto koregavimas užtruks ilgiau negu trys mėnesiai. Tokiu įrodymu teismas nelaikė ieškovės pateikto Kauno miesto mero 2014 m. sausio 31 d. potvarkio Nr. M-50, kuriame į 2014 m. vasario 6 d. tarybos posėdyje svarstomų klausimų sąrašą nėra įtrauktas projekto, adresu (duomenys neskelbtini), tikslinimas. Teismas sprendė, ieškovė per nustatytą procesinį terminą nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų, todėl vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir nutarė juos grąžinti ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės atstovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovės R. S. 2014 m. sausio 10 d. ieškinį laikyti paduotu nuo 2014 m. sausio 13 d. Apeliantas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje turi būti patvirtintas detalusis sklypo planas, o ne pastato rekonstrukcijos projektas. Šios procedūros ieškovė įtakoti negali, todėl ir pažymos, jog ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl detaliojo plano, pateikti negali. Teismas neteisingai interpretuoja ilgesnį nei trijų mėnesių terminą, kuriam esant galima išduoti leidimą savavališkos statybos konservavimo darbams atlikti. Trijų mėnesių terminą teismas sieja su projekto patikslinimu, tuo tarpu Statybos techninio reglamento STR 1:08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 5 priedo (pakeitimas 2007 m. rugsėjo 3 d. ministro įsakymas Nr. D1-452) 2 punkte šis terminas siejamas su statybos sustabdymo trukme. Iš pateikto savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-131203-00110 matyti, kad statybos sustabdytos 2013 m. gruodžio 3 d. Trijų mėnesių terminas kaip sustabdyti statybos darbai sueina (suėjo) 2014 m. kovo 3 d. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, po detaliojo sklypo plano patvirtinimo būtina atlikti ir kitus veiksmus, jog statybos galėtų būti tęsiamos. Mano, jog yra pateikta pakankamai įrodymų, kad statybos sustabdymo trukmė tikrai viršis trijų mėnesių terminą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nepašalinus visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. S. pareiškė teisme ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (nagrinėjamu atveju svarstytina ar Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius yra tinkamas atsakovas), kuriuo prašoma išduoti leidimą atlikti savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), sustabdytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-12-03 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-131203-00110, konservavimo darbus: uždengti stogą prilydoma bitumine danga ir sudėti laikinus plastikinius langus. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės ieškinį nutarė laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, spręsdamas, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino visų 2014 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumo, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl projekto patikslinimo ir kad projekto koregavimas užtruks ilgiau negu trys mėnesiai.
Vadovaujantis statybos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 5 priedo nuostatomis, sustabdžius statinių statybą atliekami jų konservavimo darbai statinio konservavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir atvejais. To paties STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 5 priedo 2. 2 punktas (2007-09-03 įsakymo Nr. D1-452 redakcija) numato, kad statinio konservavimo darbai atliekami (jei numatoma ilgesnė kaip 3 mėnesių Statybos sustabdymo trukmė) kai Statybos sustabdymo pagrindas yra savavališka Statyba, – tik tais atvejais, kai juos atlikti leidžia teismas savo sprendimu ar nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovė aplinkybei, jog statybos sustabdymo trukmė bus ilgesnė kaip 3 mėnesiai, pagrįsti turėjo pateikti įrodymus, kad ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl projekto patikslinimo ir kad projekto koregavimas užtruks ilgiau negu trys mėnesiai, o jų nepateikus nutarė ieškinį laikyti nepaduotu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl projekto patikslinimo ir kad projekto koregavimas užtruks ilgiau negu trys mėnesiai, o jų nepateikus, nepagrįstai nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu.
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, ar nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad reikalavimai yra pagrįsti, ieškinys yra atmetamas. Ieškinio priėmimo metu pateiktų įrodymų pakankamumas ar jų įrodomoji reikšmė neturi būti vertinami (CPK 183 str., 185 str., 250 str.). Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Asmeniui kreipiantis su ieškiniu ar pareiškimu į teismą ir nurodant ieškinio ar pareiškimo faktinį pagrindą prasideda tik pirmasis įrodinėjimo etapas – faktų nurodymas. Šiame įrodinėjimo etape, preliminariai apibrėžiamas įrodinėjimo dalykas; įrodinėtinų aplinkybių visuma nustatoma negalutinai ir proceso eigoje gali kisti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 17 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir sugrąžinti jį ieškovei, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.