- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- AS-688-438/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03637-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Veslava Ruskan, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- N. K.
- Advokatai
- Vytautas Antanėlis
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. K. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. (23.2)-2D-12109 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir pareikalauti iš N. K. pašalinti statinio ir normatyvinių statybos dokumentų pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas (2018 m. rugpjūčio 7 d. išsiųstas) pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu taip pat padavė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė, kad advokatas Vytautas Antanėlis dažnai serga ir nebūna darbe. 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius jis atostogavo. Per tą laikotarpį negalėjo surasti kito advokato, kuris galėtų nemokamai surašyti apeliacinį skundą. Pareiškėjos pensija šiuo metu yra 180 Eur, todėl negali gauti nemokamų teisinių paslaugų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pareiškėjos prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas.
Teismas vadovavosi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo apskundimo pateikti buvo 2018 m. birželio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. birželio 13 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. liepos 11 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja 2018 m. liepos 3 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dokumentą, pagrindžiantį žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat tapatų apeliacinį skundą prieš tai teiktajam, kurio turiniui buvo nustatyti trūkumai. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei, taip pat įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai 15 Eur žyminį mokestį. Teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje įsiteisėjo 2018 m. liepos 9 d., o pareiškėja naują apeliacinį skundą teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 8 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi terminą apeliaciniam skundui pateikti, skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 14 d.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino atnaujinimą sąlygojančias aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl pačios laisva valia pasirinkto elgesio modelio – pasyviai dalyvauti savo galbūt pažeistų teisių gynimo procese.
Teismas iš byloje esančios atstovavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir advokato Vytauto K. V. Antanėlio, nustatė, jog advokatui buvo pavesta atstovauti pareiškėją pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei atlikti procesinius veiksmus, nurodytus atstovavimo sutartyje, tačiau iš teismuose gautų apeliacinių skundų turinio nėra matyti, jog nurodytus apeliacinius skundus yra parengęs advokatas V. K. V. Antanėlis, kadangi visus teiktus apeliacinius skundus padavė ir pasirašė pati pareiškėja. Pareiškėjos pateiktas 2018 m. liepos 10 d. išrašas iš medicininių dokumentų taip pat nepatvirtina aplinkybių, jog pareiškėjos atstovas advokatas V. K. V. Antanėlis 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais sirgo (buvo nedarbingas), kadangi šiame išraše nėra nurodyta, kuriuo laikotarpiu ir iki kada pareiškėjos atstovui yra išduodamas nedarbingumas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. birželio 13 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) jau buvo pateikusi identišką apeliacinį skundą kaip ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautam apeliaciniam skundui, todėl pareiškėjos argumentai, jog ji neturėjo galimybių susirasti advokato, kuris galėtų surašyti apeliacinį skundą, taip pat jog negalėjo laiku pateikti apeliacinį skundą, kadangi jos gaunamos pensijos dydis yra 180 Eur, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog ji negalėjo per teismo nustatytą terminą administracinėje byloje Nr. I-1548-281/2017 sumokėti žyminio mokesčio, kadangi negavo pensijos, yra nesusijusios su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu apeliacinio skundo priėmimo klausimu.
Teismas priėjo išvadą, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.
Pareiškėja nurodo, kad teismo nutartis yra formali, nes nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos turtinę ir moralinę patirtį. Advokatas Vytautas Antanėlis dažnai serga ir nebūna darbe. 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais jis atostogavo. Kito advokato, kuris galėtų nemokamai surašyti apeliacinį skundą, neranda ir neturi galimybių susirasti. Pareiškėjos pensija šiuo metu yra 180 Eur, todėl negali gauti nemokamų teisinių paslaugų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja atskirajame skunde apskritai nenurodė nei vieno skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindo, neįvardijo nei vieno teisės akto, kurį skundžiama nutartis pažeidžia, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Inspekcijos nuomone, ta aplinkybė, jog pareiškėją atstovavęs advokatas serga ir atostogauja, jokiu būdu negali būti svarbi aplinkybė, dėl kurios praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Juo labiau, jog pareiškėjai jau buvo žinoma, kad ji vis dėl to turi teisę pasirinkti kitą advokatą, kuris ją galėtų atstovauti. Todėl ta aplinkybė, jog pareiškėja į kitą advokatą teisinės pagalbos nesikreipė, o terminą apeliaciniam skundui praleido apie du mėnesius, nelaikytina svarbia ir pateisinančia pareiškėjos elgesį. Be to, atskirąjį skundą pasirašė pati pareiškėja, nors skundžiamos nutarties neteisėtumą pareiškėja grindžia būtent ta aplinkybe, jog dėl advokato ligos ir atostogų ji tariamai praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovas mano, jog pareiškėja neįrodė, kad jos pasyvumas ir pasirinktas procesinis elgesys yra pateisinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nustatęs, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių, kurios nelaikytinos objektyviomis.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos apeliacinio skundo nepriėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėja apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 7 d. Vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2018 m. birželio 14 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija, kad ji praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Teiginiai dėl termino praleidimo privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys (advokato liga ir atostogos) nėra priežastys, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ir dėl to sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie advokato atostogas, taip pat pareiškėjos pateiktas 2018 m. liepos 10 d. išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina aplinkybių, jog pareiškėjos atstovas advokatas 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais sirgo (buvo nedarbingas). Vertinant pareiškėjos nurodytas priežastis, kad dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybių susirasti kito advokato, kuris galėtų nemokamai surašyti apeliacinį skundą, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad jos nurodytas advokatas, su kuriuo buvo sudaryta atstovavimo sutartis, parengė pirminį ir vėliau paduotus apeliacinius skundus. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga, šiuo atveju galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog tinkamai parengtą apeliacinį skundą pateiktų teismui nustatytu terminu po to, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi buvo nustatytas pareiškėjai terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei. Pareiškėja pakartotinai padavė apeliacinį skundą, tačiau neįrodė, kad terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl svarbių priežasčių.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.