Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. G. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-03-05 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, AAD) vyriausiosios specialistės A. P. 2020-12-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalį ir 316 straipsnį 350 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai 2019-12-03 14.30 val. iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklos, esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, automatinio mėginių semtuvo paėmė į Kuršių marias išleidžiamų komunalinių nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus (2019-12-19 tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-001-2019-486/1) nustatė 0,78 µg/l Di(2-etilheksil) ftalato (normatyvas 0 µ/l) ir 0,81 µg/l (normatyvas 0 µ/l) dibutilftalato koncentracijas. AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiams išduotame Taršos leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 šios rastos prioritetinės pavojingos medžiagos nebuvo nurodytos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų. Dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 19² straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 6 punktų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto reikalavimai. Už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnyje, padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G., kuris, nuo 2019-11-14 iki 2020-01-17 būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ laikinuoju generaliniu direktoriumi, neužtikrino teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi, nesiėmė veiksmų tinkamam nuotekų valymo įrenginių darbui organizuoti bei tokiu būdu jo vadovaujama įmone vykdė veiklą nesilaikydama (nepatikslinusi) Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 specialiojoje dalyje „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ nustatytų nuotekų išleidimo sąlygų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. A. G. (toliau – ir apeliantas) atstovas advokatas Justas Jankauskas su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-03-05 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną prieš A. G. nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išskirtinę reikšmę suteikė Institucijos pateiktiems įrodymams, išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų, nes vertino ne apelianto konkrečius veiksmus, o AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus už 2014–2018 m. laikotarpį, teismas nepasisakė dėl visų administracinių nusižengimų sudėties požymių apelianto veiksmuose buvimo ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

3.2. Dėl AB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama gauti patikslintas Taršos leidimo sąlygas, dar 2019-09-30 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir AAA), tačiau Taršos leidimo sąlygos buvo patikslintos tik 2020-02-05. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie esą buvusį apelianto nerūpestingumą yra jokiais įrodymais nepagrįsta ir prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui.

3.3. Aplinkybė, kad nuo 2019-09-30 iki 2019-12-03 Taršos leidimo sąlygos nebuvo pakeistos, yra susijusi ne su AB „(duomenys neskelbtini)“ ar tuo labiau apelianto veiksmais, o su tuo, kad AAA nesilaikė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) VII dalies 50 punkto reikalavimų, kuris numato, jog leidimo sąlygas AAA privalo peržiūrėti per 20 darbo dienų nuo Taisyklių 47.1 ir 47.3-–47.8 papunkčiuose nurodytos informacijos gavimo dienos arba per 40 darbo dienų nuo 47.2 papunktyje nurodytų teisės aktų įsigaliojimo dienos.

3.4. Netgi nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius nusižengimų požymius apeliantas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi nagrinėjamu atveju jam inkriminuojami nusižengimai dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos yra visiškai formalūs, o jo patraukimas administracinėn atsakomybėn dėl tokios susidariusios situacijos prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Net ir įtraukus ftalatus, kaip pavojingas prioritetines medžiagas, išleidžiamas į gamtinę aplinką, į Taršos leidimo sąlygas, AB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo ir šiuo metu negali šių medžiagų išvalyti, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas, kartu ir ftalatus. Tokių įrenginių išvis nėra įdiegta Lietuvoje, nes tai reikalauja ne tik milžiniškų investicijų, bet ir tam tikrų technologinių sprendimų, kuriais iš esmės turėtų būti pertvarkyta įmonės valyklos veikla. Tai reiškia, jog aplinkos teršimas ftalatais nesumažėja net ir juos AB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukus į Taršos leidimą, todėl jų įtraukimas į Taršos leidimą tampa vien formaliu veiksmu.

3.5. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo dar 2007-10-24 nutarime pateikto išaiškinimo, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Nors administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-319-526/2019 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurių šioje byloje apeliantui įrodinėti nereikėjo, apeliantas papildomai į bylą pateikė duomenis apie AB „(duomenys neskelbtini)“ technines galimybes valyti tik 4 rūšių teršalus, t. y. bendrą azotą, bendrą fosforą, skendinčias (suspenduotas) medžiagas ir organines medžiagas; duomenis apie tai, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į AAA ir iš jos gavo atsakymą, kad: „Agentūra nėra išdavusi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir Taršos leidimų ūkinės veiklos objektams, kurie iš buitinių nuotekų valo ftalatus ir fenolius ir neturi informacijos apie Europoje veikiančius buitinių nuotekų valymo įrenginius, valančius ftalatus ir fenolius“, tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė ir šiuos apelianto į bylą pateiktus papildomus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnyje, padarymą.

7. Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, išleidžiant nuotekas, buvo pažeisti aplinkosauginius reikalavimus nustatantys teisės aktai, apygardos teismas tokioms administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Pažymėtina, kad faktinių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnio 1 dalyje, neginčija ir pats apeliantas.

11. Nagrinėjamu atveju ypač aktuali aplinkybė, kad A. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2019-11-14 (b. l. 79), t. y. likus mažiau negu vienam mėnesiui iki 2019-12-03 mėginių paėmimo ir didesnio negu numatyta AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame Taršos leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL-KL.2-13/2015 aplinkos teršimo. Pažymėtina ir tai, kad A. G. šias pareigas ėjo tik iki 2020-01-16, nes nuo 2020-01-17 AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi jau buvo paskirtas kitas asmuo (b. l. 84). AB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2019-09-30 kreipėsi į AAA dėl leidimo sąlygų tikslinimo ir AB „(duomenys neskelbtini)“ į gamtinę aplinką planuojamų išleisti nuotekų sąraše buvo įtraukti Di(2-etilheksil) ftalatai. Atsižvelgiant į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuotekų tvarkytoja, o ne teršėja, ji neturėjo jokių objektyvių galimybių neišleisti į aplinką į Taršos leidimą Nr. (11.2)-30-66/2005/TL-KL.2-13/2015 neįtrauktų teršalų. Vienintelis veiksmas, kurį galėjo atlikti AB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama galimybės ir techninių pajėgumų išvalyti nuotekas nuo ftalatų ir dibutilftalatų, tai kreiptis į AAA dėl jai išduoto taršos leidimo patikslinimo, tai ji ir padarė. Kaip minėta, 2019-09-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į AAA dėl Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL-KL.2-13/2015 patikslinimo ir į gamtinę aplinką planuojamų išleisti nuotekų sąrašą Di(2-etilheksil) ftalatų įtraukimo, po 2019-12-03 mėginių paėmimo ir 2019-12-17 tyrimo rezultatų gavimo, sužinojus, kad į aplinką kartu su nuotekomis AB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžia ne tik ftalatus, bet taip pat ir dibutilftalatus, – ir dėl pastarųjų teršalų į taršos leidimą įtraukimo. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2014 metų buvo žinoma, kad ji į aplinką išleidžia jai išduotame taršos leidime nenurodytas medžiagas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. G. generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2019-11-14, jis negali būti atsakingas už iki šios datos AB „(duomenys neskelbtini)“ darytų tegu ir nuolatinių aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

12. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas pateikė išvadas:

12.2. Vandentvarkos įmonės turi tik biologinio valymo įrenginius, o ftalatų ir fenolių valymui reikalingi cheminiai valymo įrenginiai. Ftalatų ir fenolių problemai spręsti, pirmiausia reikėtų ieškoti strateginių sprendimų – t. y. šalyje kurti nuoseklią sistemą, įgalinančią riboti ar užkardyti ftalatų naudojimą kasdienėje buityje ir pramonėje. Tam reiktų keisti įstatymus, leidžiančius apmokestinti didžiausius teršėjus – ir privačius, ir juridinius asmenis. O jau tuomet, įdiegiant naujausias technologijas, galinčias išvalyti tai, kas liko ir gali patekti į gamtinę aplinką, tirti galimus neatitikimus. Tad sprendžiant šias problemas reiktų investicijų į valymo įrangą bei griežtinti potencialių teršėjų kontrolę. Kiek Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai yra žinoma, kol kas tik mažose Šveicarijos bei Vokietijos laboratorijose atliekami eksperimentai, o pramoninių įrenginių rinkoje nėra, tad net ir investuoti nėra į ką.

12.3. Šiuo metu technologijos tik skinasi kelią ir yra ypač brangios, reikalaujančios didelių investicijų, o paskui ir eksploatacinių kaštų, personalo perkvalifikavimo, laboratorinių tyrimų atlikimo prieinamumo ir naujų susidarančių atliekų tvarkymo. Šveicarija – pirmoji šalis Europoje, kuri labai stipriai investuoja į tokias valymo technologijas. Pvz., planuojama, kad 100 nuotekų valyklų virš 10 000 GE įsidiegs šias valymo technologijas, tačiau 75 proc. reikiamų lėšų bus finansuojama iš valstybės biudžeto, 25 proc. – iš savivaldybės (tiksliau savivaldybės įmonės investicinių / surinktų / uždirbtų lėšų) biudžeto. Finansavimas prasidėjo 2016 m. ir numatoma, kad baigsis 2040 metais.

12.4. Vokietijos aplinkosaugos agentūros skaičiavimais papildomos išlaidos įdiegti tokias valymo technologijas 230 nuotekų valyklų (virš 10 000 GE), kurios išvalo 50 proc. visų Vokietijos nuotekų, sudarys nuo 10,4–10,9 mlrd. eurų per 25 metų periodą. 415–435 mln. eurų per metus. 2012 metais Vokietijos Baden-Württemberg žemėse įkurtas Mikroteršalų kompetencijų centras, kuris teikia konsultacijas nuotekų valyklų operatoriams, projektuotojams ir valdžios institucijoms. Baden-Württemberg aplinkos ministerija išleido darbinį dokumentą „Mikroteršalų šalinimas nuotekų valyklose“, nustatė techninius kriterijus prioritetinių nuotekų valyklų atrinkimui ir jų modernizavimui bei išvalymo efektyvumo reikalavimus mikroteršalų valymui. Mikroteršalų kompetencijų centras parengė gaires reikiamų procedūrų atlikimui. Mikroteršalų kompetencijų centras 2021 m. nurodė, kad iš 906 Baden-Württemberg žemėse veikiančių nuotekų valyklų – tik 19 yra įdiegtos mikroteršalų valymo technologijos (2 – panaudojant ozonavimą, 3 – aktyvuotos anglies granulės, 14 – aktyvuotos anglies milteliai).

12.5. Mikroteršalų valymas – bendra Lietuvos problema ir jos sprendimo būdai turi būti aktualūs ne tik vandentvarkos įmonėms, kurioms siekiama perkelti atsakomybės naštą, bet ir Aplinkos ministerijai, t. y. pirmiausia turi būti suformuota mikroteršalų šalinimo nuotekų valymo veikloje valstybės aplinkosauginė politika ir įgyvendinimo strategija Lietuvoje 2021–2030 (pvz., kiek ir kokių teršalų planuojama išvalyti bendru valstybiniu mastu; kiek ir kokio dydžio Lietuvos vandentvarkos įmonių nuotekų valymo įrenginių reikia atrinkti, kuriuose numatoma įdiegti mikroteršalų valymo technologijas, kad būtų pasiekti užsibrėžti mikroteršalų išvalymo rodikliai; technologijų parinkimas, galimi finansavimo šaltiniai; įgyvendinimo plano sukūrimas ir t. t.).

12.6. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai nėra žinoma, kaip yra užtikrinamas Nuotekų tvarkymo reglamento 331 punkto nuostatų įgyvendinimas. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai nėra žinomi jokie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ar Aplinkos apsaugos agentūros konkretūs atlikti veiksmai, jog būtų užtikrinta asmenų (veiklos vykdytojų) pareiga planuoti ir įgyvendinti priemones, skirtas mažinti prioritetinių medžiagų ir (ar) palaipsniui nutraukti prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis, numatant konkrečius šių priemonių įgyvendinimo terminus bei pareigą apie suplanuotas priemones ir jų įvykdymo terminus pranešti AAD ir AAA. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos dėl visiškai nesuprantamų priežasčių visą atsakomybę yra perkėlusios nuotakynus eksploatuojančioms vandentvarkos įmonėms, o ne tikriesiems aplinkos teršėjams, kurie šiuo atveju yra visiška nekontroliuojami ir yra nebaudžiami.

13. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, įvertinus 12 punkte išdėstytas išvadas, akivaizdu, kad A. G., būdamas laikinu AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi ir minėtai įmonei vadovavęs vos daugiau negu du mėnesius, t. y. nuo 2019-11-14 iki 2020-01-16, ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad nebūtų pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – kaip minėta, AB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2019-09-30 kreipėsi į AAA dėl jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL-KL.2-13/2015 patikslinimo ir į gamtinę aplinką planuojamų išleisti nuotekų sąrašą Di(2-etilheksil) ftalatų įtraukimo, o po 2019-12-03 mėginių paėmimo ir 2019-12-17 tyrimo rezultatų gavimo, sužinojus, kad į aplinką kartu su nuotekomis AB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžia ne tik ftalatus, bet taip pat ir dibutilftalatus, – ir dėl pastarųjų teršalų į taršos leidimą įtraukimo.

14. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos atsiliepime į A. G. skundą atkreipia dėmesys į tai, kad pagal taršos leidimo sąlygas, AB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo išleisti tik tokios cheminės sudėties nuotekas, kokios buvo nurodytos leidime, ir ne kitokias, o jei išleido nuotekas, kurių cheminėje sudėtyje buvo ir Reglamente numatytų pavojingų prioritetinių medžiagų, kurios į leidimą nebuvo įtrauktos ir kurių negalėjo išvalyti, veiklos vykdytojas privalėjo elgtis atsakingai ir kreiptis dėl turimo leidimo pakeitimo bei išleistų pavojingų prioritetinių medžiagų įtraukimo į leidimą, nustatant sąlygas šių medžiagų išleidimui. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, negalėdama įgyvendinti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl nuotekų išvalymo nuo ftalatų ir dibutilftalatų, būtent ir įvykdė taršos leidime įtvirtintą sąlygą kreiptis dėl turimo leidimo pakeitimo bei išleistų pavojingų prioritetinių medžiagų įtraukimo į leidimą, nustatant sąlygas šių medžiagų išleidimui, kaip minėta, AB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2019-09-30 kreipėsi į AAA dėl jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL-KL.2-13/2015 patikslinimo ir į gamtinę aplinką planuojamų išleisti nuotekų sąrašą Di(2-etilheksil) ftalatų įtraukimo, o po 2019-12-03 mėginių paėmimo ir 2019-12-17 tyrimo rezultatų gavimo, sužinojus, kad į aplinką kartu su nuotekomis AB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžia ne tik ftalatus, bet taip pat ir dibutilftalatus, – ir dėl pastarųjų teršalų į taršos leidimą įtraukimo. Kokių dar veiksmų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas (nagrinėjamu atveju – A. G.) turėjo imtis ir kokias pareigas įvykdyti ir už kurių neįvykdymą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nei nutarimą surašiusi institucija, nei apelianto skundą dėl institucijos nutarimo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenurodė. Apygardos teismo vertinimu, iš asmenų galima reikalauti tik tokio elgesio varianto, kurį jie objektyviai gali įvykdyti. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, negalint nuotekų išvalyti nuo jose esančių ftalatų ir dibutilftalatų, A. G., laikinai ir ypač trumpai eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, tinkamai įvykdė pareigą kreiptis dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto taršos leidimo pakeitimo ir minėtų medžiagų įtraukimo į AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą taršos leidimą. Dėl to Institucijos 2020-12-14 nutarimas, kuriuo A. G. nubaustas už ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-03-05 nutartis pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, todėl naikintini. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. tinkamai įvykdė pareigą kreiptis dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto taršos leidimo pakeitimo ir ftalatų ir dibutilftalatų įtraukimo į AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą taršos leidimą, nenustatyta, kokių veiksmų jis turėjo papildomai imtis, kad nebūtų pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir kurių jis nesiėmė, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmuose nėra ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių, todėl administracinė teisena jam nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-03-05 nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. P. 2020-12-14 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. G. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.