Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-14 · Administracinė byla Nr. eI2-8216-979/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-06-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-08-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-14
Bylos Nr.
eI2-8216-979/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04845-2023-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8216-979/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04845-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Agnės Stankevičienės,

sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. N., atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams Oksanai Jagorovai, Dainiui Aukštikalniui,

vertėjai Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (naudojant programą „Zoom“), išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suintesuotam asmeniui Migracijos depatmentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas, panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S28902 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėją nuspręsta grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos – iki 2023 m. balandžio 14 d., savanoriškai išvykti į užsienio valstybę Ugandą.

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Sprendimas priimtas formaliai taikant Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatas ir netinkamai įvertinant aplinkybes, susijusias su individualia pareiškėjo situacija, patvirtinančias objektyvias priežastis bei pastangas įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje kreipiantis dėl vizos išdavimo (pratęsimo) ir (ar) leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo profesionalios sportinės veiklos pagrindu.

2.2. Sprendimas neatitinka individualiam viešojo administravimo subjekto priimtam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, t. y. Sprendimas yra formalus, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VSAT atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo teismo atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:

3.1. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, kuris nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

3.2. Atvykdami ir apsigyvendami Lietuvos Respublikoje, užsieniečiai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiai policijos ar kitų teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi, vizą ar kt.), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas jų buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Viza yra negaliojanti pasibaigus jos galiojimo laikui (UTPĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu (UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (UTPĮ 124 straipsnio 1 dalis).

3.3. Grąžinimas į užsienio valstybę – tai procedūra, kai užsienietis prievolę išvykti iš Lietuvos Respublikos įvykdo savanoriškai arba iš jos išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė (UTPĮ 2 straipsnio 7 dalis). Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui (UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 127 straipsnio 1 dalis).

3.4. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas numatytos UTPĮ 128 straipsnyje. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (UTPĮ 130 straipsnio 1 dalis). UTPĮ 130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

3.5. Ugandos Respublikos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. būnant Šengeno erdvėje, tuo pačiu ir Lietuvos Respublikoje, bei Europos Sąjungoje, būtina turėti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

3.6. Pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko teisėtai 2022 m. rugsėjo 29 d. turėdamas Norvegijos ambasados Nairobyje išduotą C tipo Šengeno vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. sausio 3 d., kuri suteikė teisę pareiškėjui vizos galiojimo laikotarpiu būti Šengeno erdvėje iki 90 dienų.

3.7. 2023 m. balandžio 15 d., bendros priemonės metu, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas kartu su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atstove, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad pareiškėjas, turintis Ugandos Respublikos pasą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2030 m. rugsėjo 17 d. ir Šengeno C tipo vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. sausio 3 d., Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 4 d. yra neteisėtai, t. y. pasibaigus vizos galiojimo laikui.

3.8. Sprendimu pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Ugandą per 30 dienų, t. y. iki 2023 m. balandžio 14 d. Aplinkybių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Ugandą pagal UTPĮ 130 straipsnio 1–2 dalis, nenustatyta. Įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 dienų, nuo sprendimo įteikimo dienos, terminas nustatytas atsižvelgiant į pareiškėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, t. y. pareiškėjas yra VšĮ FK „Dembava“ futbolininkas.

3.9. Iki priimant skundžiamą Sprendimą MIGRIS duomenų bazėje informacijos, patvirtinančios prašymo išduoti vizą ir (ar) leidimą laikinai gyventi pateikimą, nebuvo. Įstatymas nenustato tokios priežasties (kol bus nagrinėjamas prašymas) kaip pateisinančios užsieniečio buvimą šalyje, pasibaigus vizos galiojimo laikui. Iki 2023 m. sausio 4 d. sprendimas dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas, išduota Šengeno viza (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. sausio 4 d. yra negaliojanti, Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje (Šengeno erdvėje) buvo neturėdamas galiojančios vizos, nors tokią pareigą turėjo, ir priėmė Sprendimą dėl grąžinimo.

3.10. Pareiškėjui už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs, kaltė dėl padaryto nusižengimo yra pilnai įrodyta.

3.11. VSAT pareigūnai, įgyvendindami valstybės politiką migracijos klausimais, turi įgaliojimus imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią administraciniams nusižengimams, sukčiavimams ir įvairiems piktnaudžiavimams teise. Viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Įstatymų viršenybės principai neleidžia valstybės tarnautojams piktnaudžiauti savo galia. Laikydamiesi šių principų, valstybės tarnautojai privalo veikti pagal įstatymus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime pažymėjo, kad Sprendimas priimtas įvertinus visas susijusias aplinkybes, yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis Lietuvos Respublikoje pasibaigus Šengeno vizoje nustatytam terminui buvo teisėtai, todėl VSAT pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus Šengeno vizos galiojimo laikotarpiui ir priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas negalėjo susitvarkyti buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinančių dokumentų dėl ne nuo jo kaltės priklausančių priežasčių. Pareiškėjas neturėjo vieno iš būtinų dokumentų, t. y. patvirtintos ir galiojančios (ne mažiau kaip 6 mėnesius) pažymos dėl (ne)teistumo iš kilmės valstybės Ugandos. Pareiškėjo kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje nėra. Susirašinėjimas dėl dokumento gavimo, tinkamo patvirtinimo Ugandos ambasadoje Belgijoje ir apostilizavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje užtruko dėl iškilusių problemų (nesusipratimas dėl per klaidą atsiųsto kito asmens dokumento), juolab, gavus tinkamą pažymą, paaiškėjo, kad pasibaigė galiojimo terminas. Pareiškėjas naujai gautą galiojančią ir patvirtintą pažymą dėl (ne)teistumo siekė pateikti Departamento Panevėžio skyriui, tačiau buvo atsisakyta spręsti klausimą pagal pateiktus prašymus dėl vizos tęsimo ir leidimo laikinai gyventi suteikimo, motyvuojant tuo, kad vizos galiojimas yra pasibaigęs ir vyksta teismas Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl Sprendimo panaikinimo. Pažyma dėl (ne)teistumo yra formalumas, kadangi pareiškėjas nuo vizos gavimo nebuvo grįžęs į kilmės šalį Ugandą ir negalėjo padaryti kriminalinių nusikaltimų. Pareiškėjas yra VŠĮ FK „Dembava“ žaidėjas, 2022 m. gruodžio 14 d. sudarė dviejų metų sutartį, gauna nuolatines pajamas, VŠĮ FK „Dembava“ administracijos apibūdinamas teigiamai, padeda ugdyti vaikus (moko futbolo), gyvena nuomojamame name, nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė, turi galiojantį užsieniečio kelionės draudimą. Sprendimas priimtas formaliai taikant teisės normas. Teismas aiškindamas ir taikydamas teisės normas privalo vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais.

6. Pareiškėjas nurodė, kad palaiko atstovo paaiškinimus ir prašė skundą tenkinti, papildomai paaiškino, kad atvykus dokumentus dėl teisėto buvimo (vizos ir leidimo laikinai gyventi) padėjo tvarkyti ir bendravo su valstybinėmis institucijomis VŠĮ FK „Dembava“ atstovai. Buvo reikalinga pateikti galiojančią ir tinkamai legalizuotą pažymą dėl (ne)teistumo iš kilmės valstybės Ugandos diplomatinėje atstovybėje Belgijoje, pažymos gavimas užtruko, todėl negalėjo pateikti Departamentui dokumentų ir susitvarkyti buvimo Lietuvoje.

Atsiliepimas

7. Atsakovo atstovai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą vadovaujantis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad duomenys MIGRIS sistemoje tikrinami sprendimo priėmimo metu ir nėra įkeliami į standartinę pažymą apie užsienietį, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu. Aplinkybės, apie pareiškėjo galimai neteisėtą buvimą po vizos pasibaigimo laiko, paaiškėjo po to, kai Departamento darbuotojai informavo telefonu apie susidariusią situaciją, kai užsienietis, užsiregistravęs vizitui dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi gavimo per MIRGIS, neatvyko kelis kartus į Departamento Panevėžio skyrių pateikti trūkstamų dokumentų ir baigti migracijos procedūras, bei įvykdžius bendrą priemonę priimtas Sprendimas ir nutarimu skirta nuobauda už administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdyje 2023 m. birželio 7 d. liudytoju apklaustas S. D., VŠĮ FK „Dembava“ vadovas, parodė, kad 2022 m. spalio mėn. padėjo tvarkyti pareiškėjo dokumentus, reikalingus vizos, pratęsimui ir leidimui laikinai gyventi, kartu vyko į Departamento skyrių ir bendravo su darbuotojais. Dokumentus per MIGRIS sistemą teikė VŠĮ FK „Dembava“ savanorė K. T., buvo reikalinga galiojanti ir legalizuota Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje pažyma apie (ne)teistumą. Gauta pažyma dėl (ne)teistumo buvo patvirtinta tik Ugandos, nesant diplomatinės atstovybės Europos Sąjungoje patvirtinimo, negalėjo būti legalizuota Užsienio reikalų ministerijos. Pažyma turi būti patvirtinta Ugandos atstovybės Belgijoje, todėl persiuntė dokumentą per DPD. Per klaidą buvo atsiųstas kito asmens dokumentas (pasas), kurį grąžino ambasadai, laukė reikalingo dokumento. Departamento darbuotojai vizitus perkeldavo, nes nebuvo gauta tinkamai patvirtinta galiojanti pažyma, atžymos sistemoje nurodė, kad „neatvyko“. Be to, nuolat domėjosi, skambino į Ugandos Respublikos diplomatinę atstovybę, rašė elektroninius laiškus su užklausom apie pažymos dėl (ne)teistumo tvirtinimo. Atsiuntus ir legalizavus Užsienio reikalų m ministerijai, atvykus į Departamento skyrių, paaiškėjo, kad baigėsi pažymos galiojimo laikas, todėl nurodė pateikti naują galiojančią pažymą. Naujas užsakytas dokumentas iš Ugandos siųstas tiesiai į ambasadą Belgijoje, ir apie tai, kad laukia dokumento informavo Departamento darbuotojus, tačiau atvyko VSAT pareigūnai patikrinti, išsivežė ir surašė Sprendimą ir protokolą. Apskundus Sprendimą išsiuntimas buvo sustabdytas, todėl tik gavę pažymą apie (ne)teistumą iš ambasados Belgijoje iškart legalizavo Užsienio reikalų ministerijoje, vyko į Departamento skyrių, tačiau pažymą atsisakė priimti, motyvuojant tuo, kad vyksta teismas dėl Sprendimo pagrįstumo. Su Departamento darbuotojais bendraudavo telefonu, atsakymo (atsisakymo) raštu nepateikė. VŠĮ FK „Dembava“ apmokėjo visas siuntimo ir tvirtinimo išlaidas. FK „Dembava“ žaidžia Lietuvoje antroje lygoje, pareiškėjas yra profesionalus futbolininkas, su klubu pasirašė dviejų metų sutartį, gauna nuolatines pajamas, gyvena išnuomotam name, be to, prisideda prie vaikų ugdymo (moko futbolo), nėra pažeidęs taisyklių, laikosi tvarkos.

9. Teismo posėdyje 2023 m. birželio 8 d. liudytoja apklausta K. T., savanoriaujanti VŠĮ FK „Dembava“, nurodė, kad tvarko žaidėjų užsienio šalies piliečių dokumentus dėl leidimų laikinai gyventi ir vizų išdavimo, kad galėtų teisėtai žaisti komandoje. Pareiškėjo dokumentus pradėjo tvarkyti 2022 m. spalio mėn., pažymą dėl (ne)teistumo tvirtinimui siuntė į ambasadą Kopenhagoje, Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Lietuva bendradarbiauja tik su Belgijoje esančia ambasada ir nelegalizavo dokumento, todėl persiuntė pažymą tvirtinimui. Laukė apie mėnesį, pirmiausia per klaidą buvo atsiųstas kito asmens dokumentas, kurį grąžino. Gavus reikalingą dokumentą, paaiškėjo, kad nebegalioja, todėl Užsienio reikalų ministerija atsisakė tvirtinti, reikėjo iš naujo užsakinėti. Gruodžio mėn. gavo dokumentą, artimiausias laikas vizitui pagal užimtumą MIGRIS elektroninėje sistemoje buvo 2023 m. sausio 16 d., Departamento darbuotojai telefonu sužinodavę, kad tinkamai patvirtintos pažymos dėl (ne)teistumo nėra gauta, vizitus atšaukdavo arba perkeldavo, registruoti vizitų laikai pagal MIGRIS 2023 m. kovo 13 d., gegužės 15 d. ir gegužės 29 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

10. Ginčas byloje keliamas dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę Ugandą per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023 m. balandžio 14 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamo Sprendimo pagrindas – asmuo Lietuvos Respublikoje yra pasibaigus vizos galiojimo laikui, Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko lėktuvu 2022 m. rugsėjo 29 d. per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą, turėdamas Ugandos Respublikos pasą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2030 m. rugsėjo 17 d. ir Šengeno (NOR) C tipo vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. sausio 3 d. Pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos. 2023 m. kovo 15 d. patikrinimo metu Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai nustatė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 4 d. yra neteisėtai, vadovaujantis UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Atsižvelgus į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir tai, kad nenustatyta UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę, priimtas Sprendimas. Už Administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, paskirta nuobauda – įspėjimas.

12. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas formaliai taikant UTPĮ 128 straipsnį, t. y. netinkamai įvertinos aplinkybes, susijusios su individualia situacija, patvirtinančios objektyvias priežastis bei pastangas įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl neatitinka individualiam viešojo administravimo subjekto priimtam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje.

13. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui. Pagal UTPĮ 128 straipsnio 1 dalį, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

14. Pagal UTPĮ 130 straipsnio 1 dalį, draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (UTPĮ 130 straipsnio 2 dalis).

15. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), įvertinęs Direktyvos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas ir tikslus, yra pažymėjęs, kad jei sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę, gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę (LVAT 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011).

16. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai grąžinti ir, jei tokie priimti, sprendimai uždrausti atvykti bei sprendimai dėl išsiuntimo priimami raštu pateikiant faktines ir teisines priežastis, taip pat informaciją apie galimas teisines teisių gynimo priemones. Analizuojant Direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, matyti, kad sprendimai, susiję su grąžinimu, kaip nurodyta 1 dalyje, pateikiami standartine forma, tik asmenims, neteisėtai atvykusiems į valstybės narės teritoriją ir vėliau negavusiems leidimo ar teisės būti toje valstybėje narėje.

17. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas, turėdamas Šengeno (NOR) C tipo vizą (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvą 2022 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjui išduota viza galiojo iki 2023 m. sausio 3 d., pasas – iki 2030 m. rugsėjo 17 d., atvykimo tikslas – žaisti VŠĮ FK “Dembava”, sudarytos sutarties terminas – 2 metai. Pareiškėjo interesams atstovaujantys VŠĮ FK „Dembava“ atstovai, siekdami įteisinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl dokumentų, reikalingų prašymui gauti nacionalinę vizą ar leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, parengė ir teikė prašymus į MIGRIS, rezervavo laiką apsilankymui. Bylos duomenimis nuo 2022 m. spalio mėn. vyko susirašinėjimas dėl 2022 m. vasario 3 d. pažymos apie (ne)teistumą iš kilmės valstybės legalizavimo (elektroninis laiškas dėl informacijos apie pažymos dėl pareiškėjo teistumo legalizavimo tarp adresatų: K. T. ((duomenys neskelbtini)) ir Ugandos Respublikos diplomatinės atstovybės Belgijoje ((duomenys neskelbtini)) 2022 m. lapkričio 7 d. diplomatinės atstovybės atžyma gauta 2022 m. gruodžio mėn., laikas vizitui Departamento skyriuje: 2023 m. sausio 16 d. (13:00 val., 13:40 val.); 2023 m. kovo 13 d. (07:30 val., 12:15 val.); 2023 m. gegužės 15 d. (12:15 val.); 2023 m. gegužės 9 d. (08:10 val.). MIGRIS sistemoje ties vizito registracijos data atžymos, kad asmuo neatvyko (išskyrus 2023 m. gegužės 15 d. vizitą). Duomenų, apie Departamento priimtą sprendimą (sprendimus) atsisakyti priimti prašymus dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi arba atsisakyti išduoti vizą ar leidimą laikinai gyventi, nėra. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vizito laikas buvo perkeliamas Departamento darbuotojų vėlesniam laikui iki užsienietis turės būtiną dokumentą – galiojančią tinkamai patvirtintą ir legalizuotą (Apostille) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje kilmės valstybės pažymą apie (ne)teistumą, kuri būtina kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo (UTPĮ 45 straipsnio 3 dalis 3 punktas, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2022-12-24 iki 2023-04-04)). Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentų rinkimas (gavimas) užtruko ne dėl pareiškėjo ir (ar) jo interesus atstovaujančios VŠĮ FK „Dembava“ atstovų veiksmų (neveikimo). Paaiškėjo, kad pirminė pažyma dėl (ne)teistumo, gauta iš Ugandos Respublikos diplomatinės atstovybės / konsulinės įstaigos, kuri nėra akredituota Lietuvos Respublikai, negalėjo būti teikiama legalizavimui (Apostille) Vyriausybės nustatyta tvarka Užsienio reikalų ministerijai, juolab, pasibaigus 6 mėnesių galiojimo laikui, be kita ko, pateiktas kito asmens kelionės dokumento (paso) nuorašas.

18. Įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad nors Sprendime nurodytos tik esminės faktines aplinkybės, susijusios su pareiškėjo neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pasibaigė vizos galiojimas, ir atitinkami UTPĮ straipsniai, kuriais remiantis priimtas šis individualus administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos apsektu, būtent, Sprendime iš esmės formali nuoroda į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalį, tačiau faktinių aplinkybių įvertinimas nėra pateiktas.

19. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Žemesnės instancijos teismas

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

21. Nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo Sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis esminius VAĮ 10 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, o nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.

22. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo ir galėjo žinti aplinkybes dėl to, kad pareiškėjas siekia ir deda pastangas įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdyje VSAT atstovas patvirtino, kad pareiškėjo situacija tapo žinoma iš Departamento darbuotojų informacijos pateikimo telefonu bei 2023 m. kovo 15 d. vykdytos bendros priemonės, kai atlikus patikrinimą surašytas administracinio nusižengimo nutarimas bei priimtas Sprendimas, kas iš esmės atitiktų pagrindą galimai spręsti dėl UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad Sprendime faktinės aplinkybės nenurodytos, teismui nėra įmanoma patikrinti, ar pirmiau minėtos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos.

23. Pareiškėjas ir pareiškėją atstovaujantys asmenys visą laiką elgėsi sąžiningai. pakankamai atidžiai bei nerūpestingai. Akivaizdu, kad pareiškėjo situaciją lėmė iš esmės objektyvios, juolab, ne nuo jo valios priklausiusios priežastys, kurių asmeniškai įtakoti neturėjo galimybių. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas bei jo interesams atstovaujantys VŠĮ FK „Dembava“ atstovai naudojosi visomis galimybėmis bei dėjo reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos pareiškėjos teisės gauti nacionalinę vizą ir (ar) leidimą laikinai gyventi profesionalios veiklos pagrindu (futbolo).

24. LVAT praktikoje yra pažymėta, kad konstatavus, jog UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės konkrečiu atveju yra svarbios ir nulemia, jog asmuo nebus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, jo tolesnis buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje turės būti įteisintas. Atitinkamai UTPĮ 128 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip numatanti, jog asmuo, kuris neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigus jam išduoto leidimo galiojimui, neišvykęs iš Lietuvos Respublikos apskritai negali gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Priešingas UTPĮ nuostatų aiškinimas reikštų, jog UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies nuostatos iš esmės neturi prasmės, nes tais atvejais, kai asmuo Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, jis bet kuriuo atveju turėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos, o UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės de facto būtų vertinamos ne priimant sprendimą tokį asmenį išsiųsti, o tuomet, kai jis, būdamas užsienio valstybėje, pateiktų naują prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (LVAT 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas adminsitracin4j4 byloje Nr. eA-3947-556/2020).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi VSAT tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 128 straipsnį. Esamojoje situacijoje pripažintina, kad VSAT neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu būdu, reikalavimas dėl Spendimo panaikinimo tenkinamas ( ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis).

26. Panaikinus skundžiamą viešo administravimo subjekto sprendimą, pripažintina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl yra pagrindas spręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

27. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Pareiškėjas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nereiškė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. skundą tenkinti.

Panaikinti 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S28902 dėl A. N., (duomenys neskelbtini), grąžinimo į užsienio valstybę (Ugandą).

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė Stankevičienė