- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-800-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43258-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Atsakovas
- A. D., N. D.
- Kategorijos
- 2.5.29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės – pranešėjos ir pirmininkės, bei Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų A. D. ir N. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams A. D. ir N. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. D. ir N. D. 7 749,10 Eur skolą, 10,05 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. vasario 27 d. tarp AB „Citadele“ banko ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 423.000,00 Lt (122.509,27 Eur) kreditas būstui, pirkti ir remontuoti. Tuo tarpu ieškovas su atsakovu 2007 m. kovo 23 d. sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas kredito grąžinimas AB „Citadele“ bankui. 2010 m. sausio 25 d. atsakovai pagal įgaliojimą atstovaujami įgaliotų asmenų K. E. ir D. P., su ieškovu sudarė mokėjimų draudimo susitarimą prie 2007 m. kovo 23 d. draudimo sutarties, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydamas būsto kreditavimo sutartimi atsakovų prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovui visas ieškovo per 12 mėnesių laikotarpį bankui išmokėtas sumas, taip pat mokėti 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką. Minėto mokėjimų draudimo susitarimo pagrindu ieškovas padengė AB „Citadele“ bankui 17.290,66 Lt (5.007,72 Eur) dydžio atsakovų skolą, išskyrus netesybas ir sudarė draudimo išmokų mokėjimo grafiką. Nurodė, kad sudarydamas su atsakovais mokėjimo draudimo susitarimą, jis teikė laikiną pagalbą atsakovams, apdraudusiems būsto kreditą ir susidūrusiems su finansiniais sunkumais, siekdamas padėti išsaugoti gyvenamąjį būstą. Pasak ieškovo, atsakovai netinkamai vykdė pagal mokėjimų draudimo susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, todėl liko skolingi ieškovui 7.749,10 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad AB „Citadele“ bankui nutraukus kreditavimo sutartį, atsakovų įsipareigojimus bankui pradėjo vykdyti ieškovas, o atsakovai nuo 2012 m. sausio 26 d. įsipareigojimus pradėjo vykdyti ne tiesiogiai bankui, o ieškovui, kuriuos vykdė daugiau nei trejus metus, t. y. iki 2015 m. birželio mėnesio. Ieškovas nurodė atsakovams bendrauti tiesiogiai su jais, o ne su banku. Nors atsakovai vykdė įsipareigojimus ieškovui pagal sudarytą skolos grąžinimo grafiką, hipotekos kreditorius AB „Citadele“ bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notarė 2015 m. kovo 9 d. atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo nusprendė priverstinai išieškoti iš atsakovo hipotekos kreditoriaus AB „Citadele“ banko naudai 141.600,12 Eur skolą. Atsakovo teigimu, toks vykdomasis įrašas buvo atliktas neteisėtai, dėl ko jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti neteisėtai atliktą vykdomąjį įrašą. Pažymėjo, kad ieškovas 2015 m. liepos 10 d. raštu atsisakė tenkinti atsakovo prašymą mažinti įsiskolinimą ir kreipėsi į antstolį dėl priverstinės išieškojimo procedūros pradėjimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prašė teismo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų, ieškovo naudai 7.749,10 Eur skolą, 10,5 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7.759,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą - po 6,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 27 d. tarp AB „Citadele“ banko ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutartis pagal kurią bankas atsakovui suteikė 423.000,00 Lt (122.509,27 Eur) kreditą butui įsigyti ir remontuoti. Kredito grąžinimą bankui atsakovas 2007 m. kovo 23 d. apdraudė, sudarydamas su ieškovu draudimo sutartį.
2010 m. sausio 25 d. atsakovai pateikė prašymą ieškovui, pagal kurį 2010 m. sausio 25 d. ieškovas su atsakovais (per įgaliotus asmenis) sudarė mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 032598-1/1455 prie 2007 m. kovo 23 d. draudimo sutarties: ieškovas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydamas būsto kreditavimo sutartimi atsakovų prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovai - grąžinti ieškovui visas ieškovo bankui išmokėtas sumas, taip pat mokėti 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką.
Minėto Mokėjimų draudimo susitarimo pagrindu ieškovas padengė bankui 17.290,66 Lt (5.007,72 Eur) dydžio atsakovų skolą (išskyrus netesybas) ir sudarė draudimo išmokų mokėjimo bankui grafiką. 2011 m. sausio 10 d. ieškovas sudarė grąžinimo grafiką Nr. 1 prie 2010 m. sausio 25 d. Mokėjimo draudimo susitarimo dėl išmokėtų draudimo išmokų gražinimo, pagal kurį bankui išmokėtos skolos ir kredito bei palūkanų įmokos suma sudaro 41.203,89 Lt, o draudimo įmokos dalis – 1.030,10 Lt, iš viso – 42.233,99 Lt.
Šalies argumentai
Nustatyta, jog atsakovai laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2012 m. spalio 28 d. grąžino ieškovui tik 2.500,00 Lt draudimo išmokų pagal grąžinimo grafiką Nr. 1. Atsakovų įgaliotas asmuo 2012 m. spalio 18 d. pateikė ieškovui prašymą dėl gražinimo grafiko Nr. 1 performavimo, kurio pagrindu ieškovas 2012 m. lapkričio 19 d. sudarė grąžinimo grafiką Nr. 2 prie 2010 m. sausio 25 d. Mokėjimų draudimo susitarimo. Atsakovams netinkamai vykdant pagal Mokėjimų draudimo susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas ragino atsakovus trumposiomis žinutėmis (SMS), skambučiais bei raštiškais pranešimais padengti susidariusį įsiskolinimą, o atsakovams skolos nesumokėjus, 2015 m. lapkričio 19 d. vienašališkai nutraukė Mokėjimų draudimo susitarimą su atsakovais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš ieškovo pateiktos 2015 m. gruodžio 8 d. pažymos Nr. FT-335 matyti, kad atsakovai pagal grąžinimo grafiką Nr. 2 grąžino ieškovui 3.758,65 Eur sumą, o likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 7.759,15 Eur.
Šalies argumentai
Dėl atsakovų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą teismas nustatė, jog 2015 m. sausio 29 d. bankas pateikė Vilniaus m. 45-ajam notarų biurui prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsakovai Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl šio vykdomo įrašo nuginčijimo. Teismas padarė išvadą, kad šios nagrinėjamos bylos dalykas (skolos priteisimas) pagal Mokėjimų draudimų susitarimą nėra tiesiogiai susijęs su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dalyku (vykdomojo įrašo panaikinimu). Teismas nustatė, kad atsakovų ginčijami aktai yra skirtingi pagal savo pobūdį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos išnagrinėjimo rezultatas nėra tiesiogiai susijęs su šia byla ir neturės tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo pagal Mokėjimų draudimo susitarimą priteisimo, todėl atsakovų prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Sudarant susitarimą, atsakovai sutiko su visomis ieškovo pasiūlytomis sąlygomis, jas suprato ir joms neprieštaravo, sutarties neginčijo. Mokėjimų draudimo susitarime buvo aptarti klausimai, kaip atsakovai grąžins ieškovui jo išmokėtas draudimo išmokas bei papildomos draudimo įmokos mokėjimą ieškovui. Mokėjimų draudimo susitarimas tarp atsakovų ir ieškovo buvo sudarytas laisva valia ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, sutarties laisvės principui, todėl šalims jis turi įstatymo galią ir turi būti vykdomas tinkamai bei sąžiningai.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas visus pagal Mokėjimų draudimo susitarimą prisiimtus įsipareigojimus atsakovų atžvilgiu įvykdė, t.y. sumokėjo bankui Mokėjimo draudimo susitarimo sudarymo dienai susidariusią skolą (17.290,66 Lt) ir laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 28 d. mokėjo bankui draudimo išmokas dėl atsakovų kredito ir palūkanų įmokų dengimo (11.933,47 Eur). Atsakovai netinkamai vykdė Mokėjimų draudimo susitarimo sąlygas, pažeidinėjo jas jau sutarties vykdymo pradžioje, todėl pagal pirmą grafiką likusi negrąžinta 5.242,90 Lt suma buvo pridėta ir atsakovų prašymu performuojant grąžinimo grafiką Nr. 1 į grafiką Nr.2, kurio atsakovai taip pat tinkamai nevykdė.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovai netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas buvo priverstas Mokėjimų draudimo susitarimą nutraukti (Susitarimo 23.4 p.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovams nevykdžius savo sutartinės prievolės grąžinti ieškovui išmokėtas bankui draudimo išmokas pagal sulygtus mokėjimo grafikus, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 7.749,10 Eur skola, taip pat priteistini 10,05 Eur delspinigiai pagal Sutartį ir procesinės palūkanos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-1217-262/2016. Jei teismas netenkintų šio reikalavimo - priimti naują sprendimą ir ieškinį atsakovams atmesti.
Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamos bylos dalykas (skolos priteisimas) pagal mokėjimų draudimų susitarimą nėra tiesiogiai susisijęs su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dalyku (vykdomojo įrašo panaikinimu), yra nepagrįsta ir padaryta iš esmės neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes ir tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. Tarp atsakovo ir banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau - kreditavimo sutartis). Šios kreditavimo sutarties pagrindu bankas suteikė atsakovui 423.000,00 Lt (124.536,61 Eur) kreditą, iš kurio 350.000,00 Lt (101.367,01 Eur) buvo suteikta buto pirkimui, o 73.000,00 Lt (21.142,26 Eur) apdailos darbų atlikimui. Sutartis buvo sudaryta iki 2047 m. rugpjūčio 27 d. Kredito sutarties tinkamas vykdymas buvo užtikrintas draudimo sutartimi, sudaryta su UAB „Būsto paskolų draudimas“. Atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos sandoris, kurio pagrindu banko naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – butas. Atsakovas tinkamai vykdė sutartį iki 2010 m., tačiau atsiradus finansiniam sunkumams, pavėlavo laiku ir tinkamai sumokėti kelias periodines įmokas pagal kreditavimo sutartį. Dėl to, kreditavimo sutartis buvo nutraukta ir įsipareigojimus bankui už atsakovą ėmė vykdyti UAB “Būsto paskolų draudimas”, o atsakovas nuo 2012 m. sausio 26 d. ėmė vykdyti įsipareigojimus ne bankui, o UAB „Būsto paskolų draudimas”. Apeliantai nurodė, kad įsipareigojimus jie vykdė daugiau nei trejus metus. 2012 m. sausio 5 d. raštu UAB „Būsto paskolų draudimas“ informavo A. D., jog 2011 m spalio 3 d UAB „Būsto paskolų draudimas” priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo naudos gavėjui AB,, Citadele” bankui draudėjo A. D., draudžiamojo įvykio atžvilgiu. Draudimo išmokos, kurią sudaro negrąžinta kredito dalis ir nesumokėtos palūkanos už 3 mėnesių laikotarpį suma yra lygi 421.803,68 Lt, t. y. 418.663,85 Lt negrąžinto kredito suma ir 3.139,83 Lt, nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį. Be to, minėtame rašte buvo nurodyta, kad išmokėjus draudimo išmoką bankui (naudos gavėjui), bendrovei, kaip naujajam hipotekos kreditoriui, pereis visos banko (naudos gavėjo) turimos reikalavimo teisės A. D. atžvilgiu pagal būsto kreditavimo sutartį, ir kitos papildomos teisės, kurios perleidžiamos bendrovei kartu su visomis reikalavimus užtikrinančiomis priemonėmis, bendrovei ir bankui pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, bendrovė įgys teisę reikalauti A. D. grąžinti visą išmokėtą draudimo išmokos sumą, įstatymų nustatyta tvarka pradėdama vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Rašte buvo nurodyta, kad atsižvelgdami į 2011 m. gruodžio 30 d. prašymą apeliantai gali mažinti savo įsiskolinimą kas mėnesį į pasirinktą bendrovės sąskaitą mokėdami po 700,00 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „skolos dengimas", draudimo liudijimo seriją ir numerį. Apeliantams pageidaujant, bendrovė pateiks pažymą apie sumokėtas sumas bei likusio įsiskolinimo dydį. Nepaisant to, kad atsakovas vykdė savo įsipareigojimus UAB „Būsto paskolų draudimas“, turėjo jam sudalytą grąžinimo grafiką, tačiau hipotekos kreditorius AB „Citadele“ bankas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Vykdomojo rašto įrašu, nuspręsta priverstinai išieškoti iš atsakovo hipotekos kreditoriaus AB „Citadele“ bankas naudai 141.600,12 Eur skolos, tame tarpe 121.253,43 Eur negrąžinto kredito, 1.160,25 Eur nesumokėtų palūkanų, 19.051,56 Eur nesumokėtų delspinigių ir 134,88 Eur už Banko lėšomis apdraustą įkeistą turtą. Apeliantai manė, kad Vykdomasis įrašas buvo atliktas visiškai neteisėtai, dėl ko kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti neteisėtai atliktą vykdomąjį įrašą. Nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1217-262/2016 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui AB „Citadele” bankui, trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimui“ dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. AB „Citadele“ bankui nutraukus kreditavimo sutartį su A. D., toliau įsipareigojimus A. D. vykdė UAB „Būsto paskolų draudimas“, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdė įsipareigojimus AB „Citadele“ bankui. Būtent UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo AB „Citadele“ banko naudai. Taip pat UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2015 m. liepos 10 d. raštu UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsisakė tenkinti prašymą mažinti A. D. įsiskolinimą ir kreipėsi į antstolį dėl priverstinės išieškojimo procedūros. Tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr.e2-1217-262/2016, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, nebus galima atsakyti į klausimą, ar UAB „Būsto paskolų draudimas” A. D. atžvilgiu reiškiami reikalavimai yra pagrįsti ir kokioje apimtyje. Apeliantai teigia, jog tarp nagrinėjamų bylų yra prejudicinis ir tiesioginis teisinis ryšys, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje gali būti nustatyti prejudiciniai faktai ir pateiktas teisinis vertinimas, kuris gali padalyti įtaką šios bylos nagrinėjimui. Bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu taip pat gali būti konstatuotos tam tikros aplinkybės, darančios įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms šioje civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teisme byloje surinkta medžiaga gali būti reikšmingas įrodymų šaltinis. Atsakovų argumentams pagrįsti, tokiu būdu bus įgyvendinta jų teisė į teisminę gynybą bei rungimosi principas, proceso lygiateisiškumas, ekonomiškas bylos nagrinėjimas. Atsakovai mano, kad draudimo susitarimo nuostatos bei Kreditavimo sutartis ir kiti tarp šalių susiklostę santykiai, įskaitant ir tarp šalių kilusį ginčą Vilniaus apygardos teisme, aiškintini kompleksiškai bei sistemiškai, o juolab, kad pats ieškovas atsisakė atsakovui leisti mažinti susidariusį įsiskolinimą ir pagal mokėjimo draudimo susitarimą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime prašė atmesti atsakovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje Nr.e2-4127-845/2016 yra sprendžiamas skolos priteisimo pagal nutrauktą savarankišką sutartį - Mokėjimų draudimo susitarimą klausimas, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, todėl byloje Nr.e2-4127-845/2016 buvo prašoma atmesti atsakovų prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir tenkinti bendrovės ieškinį solidariai priteisti iš atsakovų aukščiau nurodytą įsiskolinimą. 2016 m. balandžio 18 d. buvo priimtas sprendimas bendrovės ieškinį patenkinti visiškai, t. y. priteisti solidariai iš atsakovų skolą ir delspinigius bei palūkanas. Atsakovų prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo teismo vertinimu buvo nepagrįstas, todėl tenkintas nebuvo. Atsakovų apeliaciniame skunde pateikiami tie patys argumentai dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo ir ieškinio netenkinimo, kurie buvo pateikti 2016 m. vasario 15 d. atsakovų atsiliepime į ieškinį, todėl bendrovė pareiškia, kad su jais nesutinka, nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu ir palaiko 2016 m. vasario 25 d. ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašo atsakovų apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantai apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą stabdyti civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą kol bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal apeliantų ieškinį dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo panaikinimo, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų argumentu nesutinka.
Dėl skolos ir netesybų
Kaip matyti iš elektroninės bylos dokumentų, 2007-02-27 d. tarp tuometinio AB „Parex banko“, dabar - AB „Citadele“ banko ir apeliantų A. D. ir N. D. buvo sudaryta kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas apeliantams suteikė 423.000,00 Lt kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir remontuoti. Nors būsto kredito pagal sutartį galutinis grąžinimo terminas buvo numatytas 2047-02-27.
Būsto kredito grąžinimą bankui apeliantai 2007-03-23 d. buvo apdraudę su ieškovu UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudaryta Draudimo sutartimi (duomenys neskelbtini). Kredito grąžinimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių vykdymo užtikrinimui įgytas nekilnojamas turtas 2007-03-23 buvo įkeistas hipoteka (Hipotekos lakštas id.kod. (duomenys neskelbtini)).
Sumažėjus apeliantų pajamoms, apeliantas kreipėsi į ieškovą su prašymu sudaryti Mokėjimų draudimų susitarimą, tai yra laikinai vykdyti jo įsipareigojimus bankui pagal būsto kredito sutartį ir 2010 m. sausio 25 d. ieškovas su apeliantais šio prašymo pagrindu sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą (duomenys neskelbtini) prie 2007-03-23 d. draudimo sutarties: ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydamas būsto kreditavimo sutartimi apeliantų prisiimtus įsipareigojimus bankui, o apeliantai įsipareigojo grąžinti ieškovui visas ieškovo bankui išmokėtas sumas, išdėstant mokėjimą lygiomis dalimis dešimties metų laikotarpi, o taip pat sumokėti 2,5 proc. dydžio draudimo įmokos dalį (Susitarimo 7.1. p., 16.2. p., 11-12 p.p.).
Kai matyti iš bylos dokumentų (ir apeliantai šios aplinkybės neginčija), ieškovas draudimo sutarties ir paminėto Susitarimo pagrindu padengė bankui nuo 2009-08-02 susidariusį 17.290,66 Lt (5.007,71 Eur) dydžio apeliantų įsiskolinimą (išskyrus netesybas), ir sudarė draudimo išmokų mokėjimo bankui grafiką (kurį tikslino), pagal kurį nuo 2010-01-28 iki 2010-12-28 mokėjo apeliantų kredito dengimo sumą ir palūkanas (viso - dvylika mokėjimų). Taigi, šio susitarimo tikslas – padėti apeliantams ir laikinai vykdyti jų prievoles bankui pagal būsto kredito sutartį, kol jie atstatys savo mokumą ir tęs prievolės vykdymą.
Kaip jau buvo paminėta, apeliantai Draudimo sutartimi ir Susitarimu prie draudimo sutarties įsipareigojo ieškovo už juos bankui sumokėtas sumas grąžinti pagal suderintą grafiką. Šalys – ieškovas ir apeliantai sudarė įmokų grąžinimo grafiką Nr.1 (prie 2010-01-25 d. Mokėjimų draudimo susitarimo) dėl išmokėtų draudimo išmokų gražinimo - bankui išmokėtos skolos ir kredito bei palūkanų įmokos suma sudarė 41.203,89 Lt, o draudimo įmokos dalis – 1.030,10 Lt, iš viso – 42.233,99 Lt (12.231,81 Eur). Šią sumą, išdėstytą lygiomis dalimis, apeliantai įsipareigojo ieškovui grąžinti pradedant 2011-01-28 iki 2020-12-28. Bylos dokumentai patvirtina, kad apeliantai nesilaikė lėšų grąžinimo grafiko Nr. 1, 2012-10-18 apeliantai kreipėsi į banką, prašydami performinti lėšų grąžinimo grafiką, nes jie pagal grafiką jau turėjo būti sumokėję 7.742,90 Lt, o sumokėjo tik 2.500,00 Lt. Ieškovas tenkino apeliantų prašymą ir performino mokėjimo grafiką – pridėjo skolą ir vėl jos mokėjimą išdėstė dalimis iki 2020-12-28 – šalys pasirašė grafiką Nr. 2. Apeliantams toliau tinkamai nevykdant sutartinės prievolės, keletą kartų įspėjęs ir paraginęs pažeidimus pašalinti, ieškovas 2015-11-19 vienašališkai nutraukė šalių sudarytą Mokėjimų draudimo susitarimą ir pareikalavo grąžinti likusią negrąžintą apeliantų 7.759,15 Eur sumą, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje byloje ir buvo priteista.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai šioje civilinėje byloje neginčijo nei draudimo sutarties, nei Mokėjimų draudimo susitarimo sąlygų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Mokėjimų draudimo susitarimo nutraukimo dienai apeliantai buvo skolingi bendrovei (ieškovui) 7.759,15 Eur.
Kolegija pažymi ir tai, kad apeliantai neginčijo Susitarimo nutraukimo teisėtumo, nekvestionavo skolos sumos. Ieškovas visus pagal Mokėjimų draudimo susitarimą prisiimtus įsipareigojimus apeliantų atžvilgiu įvykdė, t.y. sumokėjo bankui Mokėjimo draudimo susitarimo sudarymo dienai susidariusią apeliantų skolą ir įvykdė apeliantų prievolę mokėti kredito įmokas bei palūkanas, per 2010 m. mokėjo bankui draudimo išmokas dėl kredito ir palūkanų įmokų dengimo. Pažymėtina ir tai, kad Mokėjimų draudimo susitarimo sudarymas nėra privalomas ieškovui pagal 2007-03-23 d. draudimo sutartį sudarytą su apeliantais, nes yra priskiriamas savanoriškajai, papildomai draudimo sutarties formai (CK 6.156 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sudarant Mokėjimų draudimo susitarimą apeliantai sutiko su visomis bendrovės pasiūlytomis sąlygomis, jas suprato ir joms neprieštaravo, pripažino susitarimo terminus bei sąlygas, terminus suprato ir įsipareigojo jų laikytis, todėl prievolę apeliantai turi įvykdyti, sumokėti skolą, palūkanas ir netesybas (CPK 187 str.).
Dėl bylos sustabdymo
Iš bylos dokumentų matyti, kad apeliantai neatstatė savo mokumo ir ieškovui padengus 2009 – 2010 m. susidariusią apeliantų skolą bankui bei nuo 2010-01-28 iki 2010-12-28 įvykdžius už apeliantus sutartinę prievolę bankui, ieškovui baigus mokėti mokėjimus bankui pagal Mokėjimų draudimo susitarimą, apeliantai ir toliau nevykdė būsto kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankui.
Į bylą pateikti duomenys, kad bankas 2011-04-11 nutraukė kreditavimo sutartį su apeliantais. 2011-04-13 bankas pranešė ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie draudžiamąjį įvykį bei pateikė ieškovui paraišką visai mokėjimų pagal kredito sutartį 421.803,68 Lt (122.162,79 Eur) draudimo išmokai gauti.
2011-10-03 ieškovas priėmė sprendimą dėl 421.803,68 Lt (122.162,79 Eur) draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui – bankui ir mokėjo šią draudimo išmoką dalimis pagal grafiką.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai atskiras iš esmės savarankiškas draudžiamasis įvykis. Bendrovė (ieškovas) draudė su ja bendradarbiavimo sutartį pasirašiusių bankų teikiamus būsto kreditus skirtus būstui pirkti, statyto, rekonstruoti, remontuoti. Draudžiamojo įvykio atveju bendrovė išmokėjo bankui draudimo išmoką ir vykdydama ar įvykdžiusi savo prievoles pagal draudimo sutartį bankui, todėl ieškovas įgauna subrogacijos teisę į asmenis, dėl kurių veiksmų / neveikimo kilo žala ir perima visas banko turimas reikalavimo tieses į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį ir /ar kitą turtą ir kitas įstatymų nustatytas teises CK 6.1015 str. 1 d., 6.101 str. 4 d. 5 p., draudimo taisyklių Nr.004 64 p. pagrindu.
Byloje yra duomenys, jog apeliantai buvo pateikę ieškovui keletą prašymų leisti mažinti susidariusį įsiskolinimą ir šie apeliantų prašymai buvo patenkinti, apeliantams keletą kartų buvo leista mažinti skolą dalimis ir kreditorius nenukreipė išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą priverstine tvarka ir sudarė galimybes apeliantams patiems geranoriškai pardavinėti hipoteka įkeistą turtą. Tačiau apeliantams įsipareigojimo tinkamai nevykdant, 2015-01-23 raštu ieškovas apeliantams nurodė, jog priėmė sprendimą banko vardu pradėti priverstinį išieškojimą. 2015-03-09 Vilniaus m. 45-ojo notarų biuras banko prašymu atliko vykdomąjį įrašą skolininko ir įkaito turėtojo atžvilgiu 141.600,12 Eur skolinio įsipareigojimo ir 306,60 Eur vykdomojo įrašo išdavimo sumai. Skolą padengus bankas turės perleisti savo turimas reikalavimo teises į apeliantus ieškovui. UAB „Būsto paskolų draudimas“, veikdama pagal 2015-03-16 pavedimo sutartį AB Citaldelė bankas vardu 2015-07-10 pateikė vykdomąjį įrašą antstolio vykdymui.
Nepaisant šių aplinkybių, 2015-05-13 raštu ieškovas dar kartą tenkino apeliantų prašymą dėl skolos išieškojimo sustabdymo, tačiau su sąlyga, kad apeliantai mažins skolą ir geranoriškai pardavinės hipoteka įkeistą būstą iki 2015-06-30 už ieškovui ir bankui priimtiną sumą. Apeliantai nevykdė nei vienos šio susitarimo sąlygos, įsiskolinimo nemažino ir geranoriškai nepardavinėjo hipoteka įkeisto turto, todėl kito apeliantų 2015-07-10 prašymo ieškovas jau nepatenkino ir priėmė sprendimą nestabdyti priverstinės skolos išieškojimo procedūros. Bendrovė, veikdama banko vardu (pagal 2015-03-16 pavedimo sutartį), pateikė vykdomuosius dokumentus dėl priverstinio skolos išieškojimo antstoliui.
Apeliantai 2015-10-08 pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl 2015-03-09 notarės atlikto vykdomojo įrašo panaikinimo, ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla Nr.e2-331-262/2017 dar nėra išnagrinėta. Kolegijos vertinimu apeliantai skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų įrodymų ginčui spręsti.
CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą už ieškovo ir apeliantų sudaryto Mokėjimų draudimo susitarimu susidariusią skolą (atsakovų negrąžintą draudimo išmoką), o skolininkų kitoje civilinėje byloje ginčijamas vykdomasis įrašas išduotas dėl 2007 m. vasario 27 d. kredito sutarties (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp banko ir apeliantų, įsipareigojimų nevykdymo.
Pažymėtina ir tai, jog iš minimos bylos matyti, kad antstolis yra informuotas apie tai, kokias įmokas apeliantai yra sumokėję, ir iš jų neturi būti išieškota daugiau, nei apeliantai kreditoriui ar naujajam kreditoriui yra skolingi (iš LITEKO duomenų Vilniaus apygardos civilinės bylos Nr.e2-331-262/2017 medžiagoje matyti, kad 2015-12-04 raštu bendrovė antstolį informavo, jog skolininkai per laikotarpį nuo 2012-01-26 iki 2015-06-30 yra grąžinę 6.801,36 Eur skolos, todėl prašo pagal vykdomąjį įrašą išieškoti 134.798,76 Eur skolos ir 306,60 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų sumą).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias prievolinius materialinius teisnius santykius, ieškovo ieškinį patenkino, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutartimi apeliantams žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje. Atmetus apeliacinį skundą, ši sumą iš apeliantų išieškotiną į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Išieškoti iš apeliantų A. D. ir N. D. solidariai 146,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės pajamas.