- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-19
- Bylos Nr.
- e2S-1828-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43258-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- A. D., N. D.
- Ieškovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. D. ir N. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams A. D. ir N. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. D. ir N. D. 7 749,10 EUR skolą, 10,05 EUR delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams A. D. ir N. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo patenkino visiškai.
2016 m. gegužės 18 d. teisme gautas atsakovų A. D. ir N. D. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo. Atsakovai taip pat pateikė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, kuriame nurodė, kad yra sumokėję 29 EUR žyminį mokestį, tačiau likusios žyminio mokesčio dalies negali sumokėti dėl sunkios turtinės padėties. Pasak atsakovų, jų bendrai gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 280 EUR, kurių vos užtenka patenkinti minimaliems keturių asmenų šeimos poreikiams, dengti paskolą, mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Teigė, jog žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovams būtų sudėtingas, tačiau dėl šios priežasties negali būti ribojama jų teisė ginti savo teises teisme ir siekti teisingo sprendimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-20 nutartimi nutarė atsakovų A. D. ir N. D. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmesti ir atidėti A. D. ir N. D. 146 EUR žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje.
Teismas nurodė, kad vien iš atsakovų pateiktos Ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutarties bei pažymų apie gaunamą darbo užmokestį nėra pagrindo vertinti, jog atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir jų gaunamų pajamų nepakanka sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovų nurodytus argumentus apie šeimos pajamas ir išlaidas bei siekdamas nepakenkti atsakovų nepilnamečių vaikų interesams, sprendė, kad sumokėti iš karto visą žyminio mokesčio sumą už apeliacinio skundo padavimą atsakovams yra sudėtinga, ir likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai (apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimą dalyje dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad jokių objektyvių požymių, kad jų finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės nėra. Mano, kad visais įmanomais įrodymais pagrindė savo sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą sumokėti tokio didelio žyminio mokesčio. Teismas, atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą, neįvertino, jog apeliantai neturi jokių objektyvių galimybių ir papildomų finansavimo šaltinių, iš kurių būtų galima sukaupti likusią mokėtiną (146 EUR) žyminio mokesčio dalį. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovų sunkią materialinę padėtį kuo akivaizdžiausiai liudija atsakovams pareikštas ieškovo ieškinys. Netenkinus prašymo ir atsisakius priimti apeliacinį skundą apeliantų teisės ir teisėti interesai lieka neapginti ir susidaro tokia teisinė situacija, kai apeliantai negali kreiptis į teismą nes neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R (81) 7 „Dėl priemonių lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ 11-12 p. nurodyta, jog negalima reikalauti iš asmenų sumokėti teismo mokesčių, jeigu to padaryti jis nepajėgia, ir tokiems asmenims šie mokesčiai turi būti sumažinami ar panaikinami.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-05-20 nutartimi nutarė netenkinti atsakovų prašymo atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies ir ar pagristai nutarė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-05-20 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas turi teisę asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą. Taigi teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra, jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo, paduodamas procesinį dokumentą, negali sumokėti žyminio mokesčio. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės/mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-361-196/2015).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, pagrįstai konstatavo, jog atsakovai neįrodė savo sunkios turtinės padėties. Pažymėtina, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Atsakovai, su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pateikę ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį ir banko išrašus apie atsakovų gaunamą darbo užmokestį, jokių kitų įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Jokių kitų įrodymų atsakovai nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Tuo atveju, kai asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu riboja jo galimybę sumokėti privalomą žyminį mokestį, tačiau yra duomenų, rodančių, jog artimiausiu laiku šio asmens turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš nuolatinių pajamų šaltinio, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas CPK 84 straipsnio pagrindu. Bylos duomenimis, atsakovų bendros pajamos per mėnesį siekia 1 280 EUR sumą ir tokiu atveju 146 EUR dydžio žyminis mokestis sudaro tik 11 proc. atsakovų gaunamų pajamų sumos. Apeliacinio skundo nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių užtrunka keletą mėnesių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovai per ilgesnį laikotarpį gali sukaupti 146 EUR sumą tam atvejui, jeigu jų skundas būtų nepatenkintas ir žyminio mokesčio našta tektų būtent atsakovams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė žyminio mokesčio atidėjimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, jog netenkinus jų prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atsisakius priimti apeliacinį skundą atsakovų teisės ir teisėti interesai lieka neapginti ir apeliantai negali kreiptis į teismą, nes neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį. Atsakovams išaiškinama, jog jų apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 sprendimo civilinėje byloje e2-4127-845/2016 teisėjos 2016-05-20 rezoliucija yra priimtas ir išsiųstas į Vilniaus apygardos teismą, taigi prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinimas ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo neužkerta kelio atsakovams ginti savo galimai pažeistas teises.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.