Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1954-527/2024 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui, tretieji asmeny, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, Kauno kredito unija, Z. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu prašo prijungti prie civilinės bylos naują įrodymą – 2023 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo kopiją, kuriuo atsakovė pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 304 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda. Taip pat atsakovė pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta 2 000 Eur dydžio bauda. Atsakovė atliko neteisėtą veiką, siekiant išvengti CDT tyrimo, kuri yra efektyvi priemonė anksti diagnozuoti lėtinį piktnaudžiavimą alkoholiu, nustatyti nuo alkoholio priklausomus asmenis, sekti gydymą ir diagnozuoti alkoholio vartojimo atkrytį.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjau atveju sprendžiamas klausimas dėl šalių dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, įvertindamas tai, kad su atskiruoju skundu nauji įrodymai pateikti dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių vertinimo, taip pat įvertindamas tai, kad pateikta informacija yra žinoma bylos šalims, sprendžia priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą ir jį vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

13. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sandorio panaikinimo.

14. Atsakovė priešieškiniu be kitų reikalavimų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Eur nuo 2023 m. spalio 3 d. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Pinigai mokami į I. J. banko sąskaitą, ji priskirtina lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą kartu su motina; 3) įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir šalių nepilnametės dukros.

15. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir nustatė nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą kartu su motina (atsakove); priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; nurodė, kad laikinas išlaikymas pervedamas į atsakovės banko sąskaitą, paskyrė išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise atsakovę; pasiūlė ieškovui papildomai išlaikymą dukrai teikti ir kitokia forma, tiesiogiai bendraujant su dukra skirti jai lėšas – išlaikymo dalį jai tiesiogiai dėl asmeninių poreikių tenkinimo mokykloje ir užklasinėje veikloje, neįskaitant priteisto laikino išlaikymo. Kitą prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnametei dukrai iš ieškovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Ieškovas atskiruoju skundu kvestionuoja skundžiamą nutartį, nesutikdamas su teismo nustatyta laikina dukros gyvenamąją vieta ir laikinu išlaikymu, kuris priteistas iš ieškovo nepilnametei dukrai.

18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina

19. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). EŽTT praktikoje, susijusioje su šeimos bylomis, pripažįstama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, įvertino tai, kad šalių dukra, kuriai yra 12 metų, šiuo metu gyvena su atsakove, kuri ja rūpinasi, auklėja ir išlaiko, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė netinkamai prižiūri nepilnametę dukrą ar ja nesirūpina.

23. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą su juo. Apelianto tvirtinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad motina piktnaudžiauja alkoholiu ir taip neužtikrina vaikui gyventi saugios aplinkos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kauno mieste medžiagoje nurodyta, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. yra fiksuoti atsakovės neblaivumo atvejai. Be to, 2023 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovė pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda. Taip pat atsakovė pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta 2 000 Eur dydžio bauda. Atsakovė atliko neteisėtą veiką, siekiant išvengti CDT tyrimo, kuri yra efektyvi priemonė anksti diagnozuoti lėtinį piktnaudžiavimą alkoholiu, nustatyti nuo alkoholio priklausomus asmenis, sekti gydymą ir diagnozuoti alkoholio vartojimo atkrytį.

24. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad dėl šalių nepilnametei dukrai gyventi su mama nėra saugu.

26. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad bylos šalių santykiai yra itin konfliktiški, kad ne kartą šalių konfliktų metu buvo kviečiami policijos pareigūnai. Nuo 2023 m. spalio mėn. ieškovas kartu negyvena. Nepilnametė šalių dukra gyvena su motina. Iš byloje pateiktos 2023 m. spalio 20 d. vaiko nuomonės nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra, išsikrausčius tėvui ir jų bendrų namų, jaučiasi geriau, ramiau, nori gyventi su mama. Nurodė, kad šiuo metu artimesnis ryšys yra su mama, su tėčiu pykstasi, bet pripažįsta, kad tiek mama, tiek tėtis jai yra svarbūs ir jaučiasi saugi su abiem tėvais. Dukra kartu nurodė, kad pastaruoju metu mamos neblaivios nemato. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į dabartinę situaciją, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių dukros laikiną gyvenamąją vietą su motina. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės namuose nepilnametei šalių dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis. Atsakovė dukra rūpinasi, perka drabužius, avalynę, reikmenis, reikalingus mokyklai, domisi dukros pasiekimais mokykloje, veža pas sveikatos priežiūros specialistus.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visetas nepatvirtina, kad nustačius laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, nustatyta gyvenamoji vieta būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką ar net žalinga, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliantas, prašydamas nustatyti laikinąją dukros gyvenamąją vietą su juo, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo gyvenamojoje vietoje nepilnametei šalių dukrai būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis (CPK 178straiposnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta šalių nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta su atsakove, darytų neigiamą įtaką pačiam nepilnamečiam vaikui, pažeistų jo teises ir geriausius interesus ar jų neatitiktų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, šalių paaiškinimus, Skyriaus specialistų išvadas, pagrįstai sprendė, jog nepilnametei šalių dukrai šiuo metu saugi ir stabili aplinka bus užtikrinta nustatant laikiną gyvenamąją vietą su motina (atsakove).

29. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant laikinai sureguliuoti ir užtikrinti stabilią vaiko situaciją. Nuolatinė nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Dėl laikino išlaikymo vaikui nustatymo

30. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

31. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius laikiną šalių dukros gyvenamąją vietą su motina, buvo pagrindas nustatyti ir laikiną išlaikymą dukrai iš vaiko tėvo po 200 Eur per mėnesį.

33. Apeliantas nustatyto išlaikymo dydžio atskiruoju skundu neginčija, tačiau nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog laikino išlaikymo priteisimas yra tiesiogiai susijęs su laikinos gyvenamosios vietos nustatymu, apeliantas prašo, patenkinus jo atskirąjį skundą, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

34. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo dalies dėl šalių nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo keisti ar naikinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su laikino išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

35. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.