Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

nuteistojo P. U. gynėjui Gediminui Milevičiui;

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-18 nuosprendžio, kuriuo P. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė.

Paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė.

Paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2022-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 3 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir išieškota (konfiskuota) 27 333 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. U. 2023-06-04, apie 15.50 val., degalinėje „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,19 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais P. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokurorės I.Rondomanskaitės apeliacinis skundas tenkintinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokurorės I.Rondomanskaitės apeliacinio skundo matyti, jog ji neginčija nuteistojo P. U. veiksmų kvalifikavimo bei jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakoma. Prokurorė skundu nesutinka su nuteistajam P. U. paskirta arešto bausme, mano, kad apylinkės teismas netinkamai taikė bausmės skyrimui aktualias baudžiamojo įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus ir paskyrė per švelnią teisinio poveikio priemonę. Prokurorės teigimu, vietoj arešto P. U. turėtų būti skiriama griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir nuteistajam P. U. paskyrė per švelnią bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas spręsdamas dėl skirtinos bausmės nepakankamai įvertino veikos, kurią padarė P. U., pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo ankstesnius teistumus ir jo asmens charakteristiką, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies ir jos dydžio/trukmės. Teismo vertinimu, sprendimas nuteistajam P. U. taikyti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kai įvertinami tik deklaratyvūs kaltinamojo pažadai pasikeisti, tačiau nepakankamai vertinamos pačios nusikalstamos veikos aplinkybės ir asmens charakteristika, yra nepagrįstas ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl turi būti keičiamas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-18 nuosprendis keistinas.

7. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, vis dėlto, esant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliaciniam skundui ir nustačius, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, apeliacinės instancijos teismas gali tokią bausmę sugriežtinti.

8. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas individualizuodamas nuteistojo P. U. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas), P. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis P. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertino P. U. asmenybę, jog jis yra bedarbis, ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į tai, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš P. U. antstoliai priverstinai išieško dideles pinigines sumas, apylinkės teismas konstatavo, jog P. U. paskyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jis jos nesumokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, todėl jam skirtina antroji pagal griežtumą – arešto bausmė. Įvertinęs tai, kad P. U. nustatyta alkoholio koncentracija daugiau nei du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikaltimas padarytas dienos metu, kai keliuose yra intensyvus eismas, taip sukeliant didelį pavojų transporto eismo saugumui, žmogaus sveikatai ir gyvybei, teismas nustatė maksimalų P. U. skirtinos arešto bausmės terminą – 90 parų.

9. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su tokia nuteistajam P. U. paskirta bausme, mano, kad ji yra per švelni, nurodo, kad nuteistasis pakartotinai daro nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad jau buvo ne kartą teistas, tokiu savo elgesiu kelia pavojų kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai vertina aplinkybes, reikšmingas P. U. paskirtos bausmės proporcingumui/neproporcingumui jo nusikalstamiems veiksmams, bei jo asmens charakteristiką.

10. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, P. U. interesai likti laisvėje savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad nuteistasis P. U. žinojo, jog prieš vairuodamas automobilį negali vartoti alkoholinių gėrimų, turi pasitikrinti savo blaivumą, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, P. U. nusikalto veikdamas tyčia, jis dienos metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 3,19 promilių neblaivumas, o tai net aštuonis kartus viršijo leistiną normą, apskritai net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, alkoholį vartojo vairavimo metu, tokiais veiksmais neabejotinai elgėsi itin neatsakingai, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, jo nusikalstami veiksmai nutrūko tik todėl, kad degalinėje prie jo priėjo vyriškis, kuris suprato, jog P. U., tikėtina, yra neblaivus ir paėmė iš jo automobilio raktelius bei iškvietė policijos pareigūnus.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. U. skundžiamu nuosprendžiu kartu su areštu buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas bei uždraudimas 3 metus vairuoti transporto priemones, vis dėlto, net ir su arešto bausme šios priemonės konkrečioje situacijoje teismo taikytos sankcijos, teismo vertinimu, nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti P. U. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie P. U. atžvilgiu pradėtus teisinius procesus matyti, kad jis ne kartą teistas, atsižvelgiant į tai, pritartina prokurorės skunde nurodomiems argumentams, jog P. U. nusikaltimas negali būti laikytinas atsitiktiniu, nulemtu susiklosčiusių aplinkybių. Priešingai, toks nuteistojo elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nepaisant ankstesnių teistumų P. U. pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas, žinodamas apie galimai kilsiančias pasekmes, šią nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė kitos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo atžvilgiu yra pradėti ir kiti ikiteisminiai tyrimai dėl naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, teismo manymu, jam turi būti taikomos griežtesnės priemonės.

13. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. U. nesugeba tinkamai laikytis baudžiamojo įstatymo nuostatų, jo neapgalvotas, neatsakingas elgesys vairuojant transporto priemonę neturint tam teisės ir esant neblaiviam yra itin pavojingas visuomenei, todėl gana švelnios arešto bausmės paskyrimas šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms areštas kaip bausmė galėtų būti taikoma tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš P. U. to tikėtis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs P. U. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmens charakteristiką, tai, kad yra nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, daro išvadą, kad nuteistajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo terminą nustatant ilgesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau mažesnis nei prokurorės prašomas maksimalus jo dydis. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

14. Nors laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis įprastą nuteistojo P. U. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos teisinių poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą bausmes subendrina. Nustatyta, jog P. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-30 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, nuosprendis įsiteisėjo 2022-07-21. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikaltimas padarytas 2023-06-04, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-30 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, šios 2022-06-30 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu yra bendrinama su šiuo nuosprendžiu P. U. paskirta bausme.

16. P. U. anksčiau teistas 9 kartus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl konstatuotina, jog jis anksčiau jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, padarytas tyčinis nusikaltimas, dienos metu vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės, vairavimo metu vartodamas alkoholį, nuteistasis savo elgesiu grubiai ignoravo visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl kolegija neturi pagrindo manymui, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnį ir atidedant bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-18 nuosprendį:

P. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. U. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-30 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir P. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.