- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-423-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08828-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“
- Atsakovas
- AB „Spauda“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Vilniaus Keistuolių Teatras“ ieškinį atsakovui AB „Spauda“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 14 500 Lt skolos, 6 % dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas tai pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą skolos sumai, nes skolos suma yra didelė, atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė taip yra skolinga atsakovei ir dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo siekia įskaitymo. Antstolės vykdomas likusios 14 500 Lt skolos sumos išieškojimas iš ieškovės atsakovei yra sustabdytas. Todėl teismas sprendė, kad reikalaujama skolos suma nekelia grėsmės ieškovės turtiniams interesams. Be to ieškovas nepateikė jokių atsakovo nemokumo ar galimo nesąžiningumo įrodymų, dėl kurių teismas imtųsi spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Ieškovas VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“ atskiruoju skundu (b.l. 13-17) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui 14 935 Lt sumai. Nurodė, jog ieškovo prašoma priteisti 14 500 Lt suma, atsakovui yra pakankamai didelė, atsakovas yra skolingas įvairiems kreditoriams itin dideles sumas, kurių išieškojimas yra susijęs su didele rizika ne tik kitiems kreditoriams, bet ir ieškovui, į tai pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė. Ieškovas nurodė bei pridėjo 2009 – 2011 m. teismo sprendimus ir nutartis, kuriais iš atsakovo priteistos atitinkamos sumos kitų kreditorių naudai. Taip pat pažymėjo, jo atsakovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja teise ir ne kartą buvo baudžiamas už savo nesąžiningus veiksmus.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.
Pagrindiniai apelianto motyvai, jo nuomone, pagrindžiantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pakankamai didelė ieškinio suma, atsakovo dideli įsiskolinimai kitiems kreditoriams, kas padidina išieškojimo riziką bei atsakovo nesąžiningas elgesys. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008).
Šalies argumentai
Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo suma sudaro 14 500 Lt, todėl ji objektyviai nėra laikoma ženklia, atsižvelgiant ir į tai, jog ieškovas ir atsakovas yra juridiniai asmenys. Vien ieškovo argumentas, jog atsakovas turi gana didelį skaičių kreditorių bei ieškovo pateikiami teismų sprendimai ir nutartys, kuriais iš atsakovo laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. priteistos atitinkamos sumos nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, byloje nėra duomenų apie minėtų sprendimų, nutarčių vykdymą, kaip ir 2010 m. atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimą, negali atspindėti atsakovo finansinės padėties, kreditorinių įsipareigojimų dydžio šiai dienai. Todėl iš esmės byloje nėra pateikta įrodymų galinčių sukelti abejones atsakovo mokumu. Todėl darytina išvada, jog ieškovas teismui neįrodė, jog atsakovui ši suma yra didelė.
Laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas gali būti taikomas tik esant realiai grėsmei ir turint objektyvių duomenų, jog atsakovas gali bandyti paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jam priklausantį turtą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie teismui leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali bandyti jam priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo vengimo sumokėti skolą yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, o ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėtas apelianto argumentas nėra pakankamas pagrindas spręsti apie pastarojo nesąžiningumą, be to kitose bylose atsakovui skirtos baudos, nėra pagrindas spręsti apie atsakovo nesąžiningumą nagrinėjamoje byloje.
Kita vertus iš ieškinio turinio bei pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas taip yra skolingas atsakovui ir dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo siekia įskaitymo. Antstolės vykdomas likusios 14500 Lt skolos sumos išieškojimas iš ieškovo atsakovui yra sustabdytas, todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalaujama skolos suma nekelia grėsmės ieškovo turtiniams interesams.
Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nepakako ieškovo išdėstytų argumentų dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo motyvai taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie realią teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Taigi nenustačius, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitų objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.