Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruojama gyvenamoji (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose, teistas:

1) 2009-03-05 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2009-04-10 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str., laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su 2009-03-05 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, taikant BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2009-10-26 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 63 str., laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su 2009-04-10 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2009-11-09 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str., 10 mėn. laisvės atėmimo, 2010-03-22 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pagal BK 63 str. subendrinta su 2009-10-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo, 2010-12-06 paleistas iš bausmės atlikimo vietos pagal BVK 157 str. lygtinai 4 mėn. 27 d.

5) 2011-10-07 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, vad. BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su 2010-03-22 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintų bausmių neatlikta dalimi, galutinė bausmė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2012-03-02 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 178 str. 1 d. 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 63 str., 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su 2011- 10-07 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2015-04-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė sumažinta iki 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2013-11-15 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., 63 str., 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su 2012-03-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 2015-07-27 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė sumažinta iki 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, 2015-08-18 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atlikęs bausmę,

8) 2016-02-08 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 40 parų arešto;

9) 2016-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., BK 63 str.1, 4 d., galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, taikant BK 64(1) str. galutinė bausmė- laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

10) 2016-12-01 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams. Nuosprendis pakeistas 2017-02-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti aplinkybę, jog M. Č. nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis); nustatant bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2016 m. gruodžio 1 d. ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendį, nuosprendis įsiteisėjo 2017-02-28;

11) 2017-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 dalyje 2 (dviejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016-12-01 Varėnos rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirtajam galutinė subendrinta bausmė - 3 (trys) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, jį atliekant pataisos namuose;

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198(1) straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Č. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas nusikalstamos veikos įvykdymo planą apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2017-03-27, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., paskambinęs E. L., paprašė nurodyti šio AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos numerį, o E. L. nurodžius savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), M. Č. šį sąskaitos numerį pasakė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris 2017-03-27 apie 14:00 val., paskambinęs iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. į laidinį telefoną ((duomenys neskelbtini) ir prisistatęs AB „Swedbank“ banko darbuotoju bei nurodęs klaidingas aplinkybes apie būtinybę pateikti prisijungimo duomenis prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, ir taip suklaidinęs S. T., o pastarajai padiktavus paminėtus duomenis, neteisėtai įgijo S. T. asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo patvirtinimo priemonių duomenis, kurių dėka prisijungęs prie elektroninės bankininkystės sąskaitos, taip prisistatant banko sistemai tariamai teisėtu duomenų savininku bei neteisėtai atlikęs finansines operacijas, iš šios sąskaitos 2017-03-27 1160 eurų pervedė į M. Č. nurodytą E. L. AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios E. L. 2017-03-28 Swedbank banko bankomate, esančiame Varėnoje, Vytauto g. 18, nuėmęs 1160 eurų, pagal M. Č. nurodymą 2017-03-28 Varėnos pašte 100 eurų ir 40 eurų pervedė L. Ž., 560 eurų - R. G., 80 eurų - S. J., 80 eurų - Kybartų pataisos namams, nurodydamas mokėjimo paskirtyje, kad pinigai skirti M. Č., o likusius pinigus, t. y. 295 eurus, perdavė Varėnoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, M. Č. nurodytam nenustatytam asmeniui.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Č. parodė, jog nuoširdžiai prisipažįsta padaręs veiksmus, dėl kurių yra kaltinamas, tačiau pažymėjo, jog nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, nors teisiamas yra vienas, o tai nėra teisinga jo atžvilgiu. Pateikė atvirą prisipažinimą, gailėjosi. Civilinį ieškinį pripažino iš dalies.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, kad jam paskambino M. Č. ir paprašė pagalbos, sakė, kad jam skolingas žmogus ir paklausė, ar gali jis į jo sąskaitą pervesti pinigus. Iš pradžių nieko bloga jis nepagalvojo ir pasakė, kad gali nurodyti sąskaitą, o M. Č. pinigus pervesti. Po kurio laiko pinigai buvo pervesti. Jis pinigus nuėmė ir padavė nepažįstamam asmeniui, kuris pats atvažiavo. Vėliau, kitą dieną M. Č. paprašytas pinigus išsiuntinėjo keliems žmonėms. Sąskaita, iš kurios atkeliavo pinigai, buvo moters. Sumos tikslios nepamena, buvo apie tūkstantį. Tie pinigai buvo ne jo ir jis norėjo kuo greičiau jais atsikratyti. Tą sumą išdalino keliems asmenims, paštu pervedė. Išgrynino juos ir pervedė paštu maždaug 4-5 asmenims, M. Č. irgi siuntė. Nežinojo, kad M. Č. yra įkalinimo įstaigoje, tiesiog jam M. Č. sakė, kad neturi galimybės pinigus pervesti, nes yra išvykęs ir negali perduoti tų pinigų ir, kad jo sąskaita yra areštuota. Jam M. Č. skambino iš kelių numerių. Dažniausiai kalbėdavo su M., tik kartais ragelį paimdavo kitas asmuo ir pasakydavo pavardes, vardus, kam pervesti tuos pinigus. M. Č. jam duodavo konkrečius nurodymus, t. y. kam persiųsti gautus pinigus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl nusikalstamų veikų padarymo, taip pat liudytojo E. L. parodymų, duotų teismo posėdyje, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai:

S. T. asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad S. T. banko sąskaitoje buvo atliktos dvi neteisėtos finansinės operacijos: 2017-03-27 14.48 val., pervesti 1160 Eur į I. V. AB „Swedbank" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-03-28 00.36 val., pervesti 1160 Eur į E. L. AB „Swedbank" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 69, 70).

AB „Swedbank" pateikta informacija, iš kurios matyti, jog 2017-03-28 08.53 val. S. T. banko AB „Swedbank" interneto paslauga buvo blokuota šio banko padalinyje - AB „(duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre", adresu (duomenys neskelbtini), po ko 2017-03-28 10.14 val. vartotojas iš IP adreso (duomenys neskelbtini) nesėkmingai bandė prisijungti prie S. T. el. bankininkystės (t. 1, b. 1. 73,74).

AB „Swedbank" prie E. L. banko sąskaitos išrašo pateiktos vaizdo įrašo nuotraukos, kuriose užfiksuotas E. L., 2017-03-28 01.25 val. nuimantis pinigus bankomate Nr. H668 (t. 1, b. l. 86, 90,91,92).

Kybartų pataisos namų pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017-03-28 E. L. per AB Lietuvos paštas pervedė M. Č. 80 eurų (t. 1, b. 1. 93).

Tarnybinis pranešimas dėl telefono skambučių analizės, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajai S. T. nusikaltimo metu skambinta iš telefonų numerių (duomenys neskelbtini), kuris taip pat skambino nukentėjusiajai S. T. (t. 1, b. 1. 97, 98).

Dėl kaltės.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo M. Č. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas, įvertinęs teisme apklausto liudytojo, nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. Č. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (nesurinkta pakankamai duomenų jų kaltei pagrįsti), turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas nusikalstamos veikos įvykdymo planą apgaule įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2017-03-27, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., paskambinęs E. L., paprašė nurodyti šio AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos numerį, o E. L. nurodžius savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), M. Č. šį sąskaitos numerį pasakė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui (nesurinkta pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti), kuris 2017-03-27 apie 14:00 val., paskambinęs S. T. į laidinį telefoną ir prisistatęs AB „Swedbank“ banko darbuotoju bei nurodęs klaidingas aplinkybes apie būtinybę pateikti prisijungimo duomenis prie jos vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, ir taip suklaidinęs S. T., o pastarajai padiktavus paminėtus duomenis, neteisėtai įgijo S. T. asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo patvirtinimo priemonių duomenis, kurių dėka prisijungęs prie elektroninės bankininkystės sąskaitos, taip prisistatant banko sistemai tariamai teisėtu duomenų savininku bei neteisėtai atlikęs finansines operacijas, iš šios sąskaitos 2017-03-27 1160 eurų pervedė į M. Č. nurodytą E. L. AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios E. L. 2017-03-28 Swedbank banko bankomate, esančiame Varėnoje, Vytauto g. 18, nuėmęs 1160 eurų, pagal M. Č. nurodymą 2017-03-28 Varėnos pašte 100 eurų ir 40 eurų pervedė L. Ž., 560 eurų - R. G., 80 eurų - S. J., 80 eurų - Kybartų pataisos namams, nurodydamas mokėjimo paskirtyje, kad pinigai skirti M. Č., o likusius pinigus, t. y. 295 eurus, perdavė M. Č. nurodytam nenustatytam asmeniui. Kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), 198(1) straipsnio 1 dalį (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos), 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas įgijimas, laikymas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti), bei 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas svetimo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas).

Pažymėtina, kad pirmojo įvykusio teisiamojo posėdžio metu 2018-01-30 M. Č. teismui pateikė rašytinį atvirą prisipažinimą (2 t., b. l. 143-147), kur jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, išdėstė jų padarymo aplinkybes bei nurodė kitus asmenis, galimai dalyvavusius bendrai įvykdytose nusikalstamose veikose. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-325-593/2018 nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14783-17 (iš kurio 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas M. Č. atžvilgiu) ir šioje byloje buvo priimti nutarimai apklausti S. G., S. R., A. A. ir S. M.. Parodymus davė tik A. A. (kaltę neigė), o S. R. ir S. G. atsisakė duoti parodymus. Tuo tarpu S. M. nebuvo apklaustas, nes po laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis galimai vyko į Vilniaus miesto nakvynės namus, tačiau, kaip vėliau nustatyta, juose nepasirodė, o kitų jo kontaktinių duomenų nustatyti nepavyko. Iš šių duomenų matyti, kad vien esant M. Č. parodymams ir nesant kitų duomenų, pareigūnai negalėjo pateikti įtarimų M. Č. atvirame prisipažinime nurodytiems asmenims. Ikiteisminiame tyrime nesurinkus (nesant galimybės gauti) duomenų, pagrindžiančių, galimą M. Č. nurodytų asmenų dalyvavimą nusikalstamose veikose išviliojant pinigines lėšas iš S. T., nėra jokių teisinių pagrindų atsižvelgti į faktą, jog kaltinamasis nurodė kitus asmenis, galimai dalyvavusius bendrai, kartu su juo įvykdytose nusikalstamose veikose ir dėl to turėtų būti lengvinama kaltinamojo teisinė padėtis, t. y. šiuo atveju nėra nustatyta BK 39(1) straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė, kad asmuo prisipažino dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, taip pat nėra BK 23 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, pranešimo apie tai teisėsaugos institucijoms. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo aktyvumas padedant atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas yra vertinamojo pobūdžio, t. y. fakto klausimas. Nustatyta, kad kaltinamasis pirminėje 2017-10-17 apklausoje (2 t., b. l. 20-21) neigė kaltę, esą jis nežinojo apie kito asmens, vardu A. ketinimus vykdyti telefoninį sukčiavimą (užvaldyti nukentėjusiosios banko sąskaitą), po to paprašė E. L. banko sąskaitos numerio, kurį esą geranoriškai, jam padėdamas gauti atsiskaitymą už telefonus, perdavė A. Ši aplinkybė rodo, kad M. Č. veiksmai, jo aktyvumas bandant atskleisti bendrininkus buvo tik iš dalies sąžiningas ir savanoriškas, kadangi jį prisipažinti pastūmėjo ne siekis ar jo „sąžinės balsas“ atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, o susiklosčiusi situacija ir suvokimas, kad jis bus teisiamas vienas, o bendrininkai liks galimai nenubausti. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad M. Č. kažkokia forma atsako už kitų veiksmus. Nenustačius kitų bendrininkų, jo atžvilgiu neparankiai sprendžiamas tik civilinio ieškinio klausimas.

Paminėtina, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-325-593/2018 yra padaryta išvada, kad bylos išskyrimas ir nagrinėjimas tik M. Č. atžvilgiu, savaime neapriboja galimybės išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nesuvaržo įtariamojo, kaltinamojo teisės į gynybą, nenulemia teisinės situacijos, kai surašomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, t. y. šioje byloje be jokių kliūčių, trukdžių ar apribojimų galima išspręsti kaltinamojo kaltės, ieškinio klausimus bei paskirti individualizuotą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 25 straipsnio nuostatas objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Tokių asmenų veiksmų bendrumas gali pasireikšti ir tokia forma, kai, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma). Pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas ir tai reiškia, jog nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-489/2018).

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017).

Byloje nustatyta, kad bendri kaltinamojo ir nenustatytų asmenų - veikų vykdymo metu buvusių įkalinimo įstaigoje, kurių kaltei pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų, veiksmai atitinka būtinuosius organizuotos grupės požymius, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, kadangi byloje yra duomenys apie daug kartų atliktų tikslingų telefoninių skambučių, suvokiant kokiu tikslu tai daroma ir kokio rezultato siekiama, kas įrodo tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų organizuotos grupės požymių buvimą. Du iš nusikaltimų (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) yra apysunkiai nusikaltimai.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. Č. vaidmuo atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyto padėjėjo, kaip bendrininko rūšį, nes jis padėjo daryti nusikalstamas veikas teikdamas priemones (E. L. asmeninės banko sąskaitos numerį). Vadovaujantis BK 26 straipsnio 1 dalimi, bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia, BK 26 straipsnio 4 dalis numato, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad M. Č., veikdamas kaip organizuotos grupės padėjėjas įgijo nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko neteisėto prisijungimo prie banko informacinės sistemos, panaudojo svetimo naudotojo (nukentėjusiosios) tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Šias veikas pagal byloje esančius įrodymus padarė ne kaltinamasis, o byloje nenustatytas vykdytojas (vykdytojai). Vis dėlto, byloje nustatytų faktų, kad organizuotoje grupėje buvo atliktas neteisėtas tapatybės patvirtinimo priemonių įgijimas, prisijungimas ir panaudojimas, pakanka, kad M. Č. kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal vykdytojo (vykdytojų) veikas (BK 26 straipsnio 4 dalis). Bendra tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis), t. y. subjektyvioji pusė, psichinis santykis su organizuota grupe įrodoma M. Č. 2018-01-30 atvirame prisipažinime, kuris neprieštarauja byloje esančiai medžiagai, nurodytomis aplinkybėmis apie jo sąmoningą bendravimą su bendrininkais kai buvo vykdomas telefoninis sukčiavimas bei liudytojo E. L. parodymais, jog pokalbio su M. Č. metu, šis buvo perdavęs telefoną kitam asmeniui tikslu pasitikslinti tam tikras aplinkybes.

Dėl bausmių skyrimo.

Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Vadovaujantis 58 straipsnio 1 dalimi, bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Veikos padarymas organizuotoje grupėje yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje yra nustatyta, kad egzistuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdus gailėjimasis. Prokuroro prašymas laikyti, jog kaltininkas neprisipažino padaręs jam inkriminuojamų nusikaltimų yra nepagrįstas, nes M. Č. jau pirmojo teisiamojo posėdžio metu pateikė atvirą prisipažinimą, pripažino savo kaltę, nurodė aplinkybes, apie savo sąmoningą suvokimą, jog su kitais asmenimis dalyvauja telefoninio sukčiavimo schemoje, o tai, esant nedaug įrodomosios medžiagos, padėjo atskleisti jo nusikalstamas veikas, svarbias bylos aplinkybes, ankstyvoje bylos stadijoje tapo aiškus kaltinamojo kaltės klausimas ir teismas dėl to greičiau išnagrinėjo bylą. Kaltinamojo nurodytų duomenų nepakako atskleisti kitų organizuotos grupės narių, jie nėra teisiami, tačiau teismui nekyla abejonių, jog savo atžvilgiu jis visiškai prisipažino ir tai buvo sąmoningas jo apsisprendimas.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad inkriminuojamus veiksmus ginamasis esą atliko ne savo valia, ne pats sugalvojo, o tam tikra prasme buvo priverstas tai daryti, jam buvo pasiūlyta, kad tokiu būdu gali panaikinti savo turimas skolas, tačiau byloje pats kaltinamasis nurodė, jog bandė „užsidirbti“, grąžinti skolas už narkotines medžiagas, dūmus. Atsižvelgdamas į kaltinamojo skolų pobūdį ir kilmę, teismas daro išvadą, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Č., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis M. Č. baustas už administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų.

BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atskirais atvejais, jei yra pagrindas, teismai, vadovaudamiesi BK 54 straipsnio 2 dalimi, BK 61 straipsnio 2 dalimi, skiria bausmę, mažesnę kaip sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, net ir tais atvejais, kai kaltininko veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga (Teismų praktika Nr. 27, 2007).

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta ir lengvinanti, ir sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes dėl kaltinamojo prisipažinimo, į tai, kad kaltinamojo vaidmuo kaip organizuotos grupės padėjėjo, palyginti su vykdytoju (vykdytojais), organizatoriumi tiek veikų atlikime, tiek jų inicijavimo atžvilgiu buvo antraeilis, į aukščiau minimas teisės normas, teismų praktiką dėl teismo diskrecijos skirti bausmę mažesnę negu vidurkis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos 182 straipsnio 1 dalies, 198(1) straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, mažesnės negu sankcijos vidurkis.

Nors prokuroras kaltinamajam už 4 nusikaltimus prašė skirti laisvės atėmimo bausmes, mažesnes negu sankcijų vidurkiai, tačiau teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomos bausmės, visapusiškai atsižvelgiant į veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį jose, jo prisipažinimą, yra per griežtos, t. y. organizuotoje grupėje buvo padaryti du nesunkūs ir du apysunkiai nusikaltimai, tačiau faktiškai kaltinamasis už suteiktą pagalbą vykdytojams ir organizatoriams gavo sąlyginai mažareikšmę turtinę naudą.

Dėl bausmių subendrinimų.

Pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). <…> Nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. <…> Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai arba iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1).

Nagrinėjamu atveju visos keturios, kaltinamajame akte nurodytos, kaltinamajam inkriminuojamos veikos yra padarytos esant idealiajai sutapčiai. Pagal bylos aplinkybes nėra jokių požymių, pagal kuriuos turėtų būti konstatuota realioji nusikaltimų sutaptis, t. y. nė viena iš keturių kaltinamajame akte nurodytų veikų nėra atsieta ar savarankiška viena kitos atžvilgiu (jos yra kaip vieno sumanymo sukčiavimo būdu užvaldyti pinigus įgyvendinimo dalys), todėl šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti bausmių subendrinimą visiško arba dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 3, 4 dalis.

Dėl civilinio ieškinio.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Nukentėjusioji S. T. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 62) 2275,00 Eur sumai, kurią prašoma iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų priteisti, kadangi iš sąskaitos buvo atliktos dvi neteisėtos finansinės operacijos, t. y. 1160,00 Eur I. V. ir 1160,00 Eur E. L., tačiau 45 eurai jai buvo gražinti. Prokuroras kaltinamojo M. Č. atžvilgiu civilinį ieškinį palaikė iš dalies ir prašė tenkinti ieškinį 1115,00 eurų sumai.

Bylos duomenimis nėra nustatytas ir įrodytas M. Č. dalyvavimas nusikalstame epizode pervedant 1160,00 Eur I. V., todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai buvo padaryta žala 1115,00 eurų sumai, todėl jos ieškinys kaltinamojo atžvilgiu šioje dalyje tenkinamas. Nepaisant to, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis), tačiau šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti kiti bendrininkai, nesurinkta pakankamai duomenų jų kaltei pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kitų asmenų, dėl kurių byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, todėl visa žala (įrodytam epizodui) priteisiama būtent iš nuteisto asmens. Taigi vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 302-305, 307 straipsniais, BK 182 straipsnio 1 dalimi, 198(1) straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 1 dalimi, 215 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pripažinti M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 198(1) straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, taikyti paskirtų bausmių apėmimą, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir skirti M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2017-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos paskirtos galutinės bausmės (pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-08-26 (pakeistu 2016-12-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžius), pakeistos 2018-01-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir paskirtos galutinės subendrintos (pagal ankstesnius nuosprendžius) 4 (keturių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir M. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius įskaitytus į bausmės laiką bei bausmę atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018-07-10 dienos.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis, M. Č. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1115,00 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.