- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- I-1494-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04368-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4).
Pareiškėja paaiškina, kad Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2017-06-02 iki 2018-12-10. Visą šį laikotarpį buvo kalinama pažeidžiant jos garbę ir orumą, sukeliant kančias. Teigia, kad nors kamerose tualetai įrengti kabinose, tačiau tai neatitinka higienos normų reikalavimams, kadangi kabinoje nėra įrengta kriauklė. Jai, kaip moteriai, būtina palaikyti asmeninę higieną nestebint kitiems asmenims. Taigi nesant praustuvo tualeto kabinoje jai neužtikrinama higiena ir privatumas. Kalint Lukiškių TI-K buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m² minimalaus ploto reikalavimas. Į dušą buvo vedama tik kartą per savaitę, tačiau kūno švarai palaikyti to neužtenka. Kriauklė duše įrengta labai aukštai, todėl tam, kad apsipraustų turėjo naudotis kibiru ir apsiprausimą atlikti kitų asmenų akivaizdoje. Dėl to, kad kamerose neįrengta speciali praustuvė su karštu vandeniu, neturėjo galimybės atitinkamomis dienomis laikytis asmeninės higienos. Pasivaikščioti buvo vedama tik vienai valandai, kas prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, kad nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti už kameros ribų. Kalinimo metu jai nebuvo užtikrintas užimtumas, ji visas dienas praleisdavo užrakinta kameroje. Kamerose, kuriose kalėjo nebuvo vėdinimo sistemos, todėl tvyrojo blogas kvapas, langai labai maži, todėl patenka mažai šviesos, kurią sumažina ant langų uždėtos grotos. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nesant duše pertvaros, ji besiprausianti buvo matoma kitų asmenų ir pareigūnų.
Minėtos kalinimo sąlygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. nuostatas. Teigia, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą ir pan. Teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 7-16) paaiškina, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ii drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ii trumpalaikiu pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nenumato.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksniais to dalyko nepažeidė. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (2001-07-24 sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuva).
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 04-01 įsakymu Nr. IR-172. 107 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems asmeninis yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymi, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškina, kad pagal SVĮ 29 str., suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.
Pareiškėjai per buvimo laikotarpį įstaigoje buvo sudarytos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir meninės veiklos grupinėse ir individualiose programose.
Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, privatumo neužtikrinimo ir vidaus teisės aktų nuostatų pažeidimo.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjos skunde nurodytais atvejais.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m² vienam asmeniui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015-10-31, 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojusio nuo 2015-11-01, papildomų su vienam asmeniui tenkančiu plotu reikalavimų nenustato.
Pažymėtina, kad iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikoma pareiškėja, plotą ir kartu su pareiškėja kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma 504 paras. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas visas 504 paras, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (b. l. 7-10, 17-18).
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu Lietuvos higienos normai HN 134:2015, nėra nustatytas.
Kaip minėta, pareiškėja skunde nurodo, kad kalint Lukiškių TI-K jai kilo nepatogumų dėl trumpo pasivaikščiojimo, prausimosi duše laiko, šalto vandens kameroje.
Pareiškėja nurodo, kad šiltu vandeniu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę, kurio, pareiškėjos teigimu, jai yra per mažai, taip pat, kad kamerose buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir į ilgalaikių pasimatymų patalpas. SVĮ 44 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiose nuostatose nėra numatytų išimčių, susijusių su lytimi ar fiziologiniais lyčių ypatumais. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nustatyta, kad dušu laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjos teisė pasinaudoti dušu ir praustuve buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja neneigia, kad šiuos reikalavimus Lukiškių TI-K vykdė, todėl jos argumentai dėl dažnesnio prausimosi negali būti pripažinti pagrįstais. Šiuo atveju papildomi asmeniniai pareiškėjos poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.
SVĮ 29 str. nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimas laikytinas nepakankamu, atmestinas.
Kaip minėta, pareiškėja skunde nurodo, kad kalint Lukiškių TI-K jai kilo nepatogumų dėl lange įrengtų grotų, kas apsunkino šviesos patekimą į kamerą.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte nustatyta, kad ,,Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele“. Konstatuotina, kad grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų, tame tarpe ir pareiškėjos teisių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. tarnybiniame pranešime Nr. 123-3410 nurodo, kad ,,kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose niekur nėra reglamentuotas grotų ant langų skaičius, taip pat nėra reglamentuotas pavyzdys, kaip turi atrodyti iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Grotos kamerose iš vidinės pusės ant langų įrengimu reikalingos, kadangi: 1. grotų, esančių kameroje (iš vidinės pusės ant langų), pagrindinė funkcija užkardyti pabėgimą bei kitas galimas neteisėtas veikas (daiktų perdavimą, chuliganišką elgesį ir pan.). Pažymėtina, kad šios grotos neturi įtakos natūralios dienos šviesos patekimui į kamerą ir neriboja kameros vėdinimo galimybių; 2. grotos, esančios kameros viduje (iš vidinės pusės ant langų), neleidžia prieiti suimtiesiems ir nuteistiesiems prie pat lango, tokiu būdu suimtiesiems ir nuteistiesiems sumažinama galimybė bendrauti su suimtaisiais ir nuteistaisiais, laikomais greta esančiose kamerose, todėl tokios grotos yra viena iš priemonių, kuri užtikrina izoliavimo reikalavimus. Pažymėtina, kad pasitaiko atvejų, jog suimtieji ir nuteistieji siūlų ir popieriaus pagalba iš vienos kameros lango į kitą bando perduoti raštelius, tabaką, arbatą ar kitus panašius daiktus; 3. grotos, esančios kameroje (iš vidinės pusės ant langų), neleidžia prieiti suimtiesiems ir nuteistiesiems prie pat lango, tokiu būdu suimtiesiems ir nuteistiesiems ribojamos galimybės mesti pro langą daiktus arba išpilti skysčius, taikantis į pro šalį einančius asmenis“ (b. l. 20-21).
Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. tarnybiniame pranešime Nr. 123-3410 nurodyta, kad ,,M. A. L. tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau - Lukiškių TI-K) yra laikoma nuo 2017-06-02. Minėtu laikotarpiu jai buvo taikomi suėmimo vykdymą reglamentuojantys teisės aktai. Atsakydami į 3.5 p. informuojame, kad SVĮ 42 str. yra numatyta, kad socialinis darbas ir užimtumas vyksta su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindiniai užimtumo kriterijai yra šie: socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros, sporto ir kiti renginiai. Socialinis darbas su suimtaisiais ir jų užimtumas, kai tai būtina, organizuojamas laikantis SVĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Visi socialinės reabilitacijos specialistų vykdomi išvedimai, pasirašytinai registruojami suimtųjų/nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį apskaitos žurnale bei suimtųjų/nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individualius užsiėmimus apskaitos žurnale. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims, pateikus rašytinį prašymą, buvo ir yra sudarytos sąlygos lankytis koplyčioje, susitikti su įvairių tikėjimų kunigais, pagal grafiką dušo dieną sportuoti mankštos kambaryje. Pažymime, kad M. A. dalyvavo tokiose socialinės reabilitacijos priemonėse: natūralaus šeimos planavimo paskaitose, ŽIV/AIDS prevencinėse programose, filmų peržiūrose, vykstančiose laisvalaikio užimtumo kambaryje, grupiniuose meninės veiklos užsiėmimuose. Atkreipiame dėmesį, kad M. A. gautas direktoriaus leidimas ir sudarytos sąlygos užsiimti ir individualia menine veikla“ (b. l. 19). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K tarnybiniame pranešime pateikta informacija ir daro išvadą, kad pareiškėjai užimtumas Lukiškių TI-K buvo užtikrintas.
Kaip nurodyta Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. tarnybiniame pranešime Nr. 123-3410 nuteistoji M. A. skundžiamu laikotarpiu turėjo suimtosios (nuo 2018-11-29 suimtajai prilyginamą) teisinį statusą. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkto nuostatomis, tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, išskyrus ūkio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose. Gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Darytina išvada, kad pareiškėjos teiginiai dėl pažeidimų rakinant kameras yra nepagrįsti.
Pareiškėja teigia, kad sanitarinio mazgo kabina įrengta netinkamai, kadangi joje yra tik tualetas, tačiau nėra praustuvo. Jis įrengtas bendroje patalpoje, todėl norėdama palaikyti asmeninę higieną, ją atlikti turėdavo prie kitų suimtųjų. Be to kameroje netiekiamas karštas vanduo.
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktu karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi reikalavimas, kad karštas vanduo būtų tiekiamas ir į gyvenamąsias kameras Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nėra numatytas, todėl Lukiškių TI-K šiuo atveju teisės aktų nepažeidė.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Taigi, kurioje kameros vietoje turi būti įrengtas praustuvas, nėra nurodyta, taip pat teisės aktuose nėra numatyta, jog praustuvė turi būti įrengta tualeto kabinoje.
Į bylą pateiktame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 406 - Nr. 426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kamerose įrengti praustuvai, veidrodžiai. Kamerose santechninė įranga tvarkinga. Pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenurodo praustuvo įrengimo vietos. Atkreipia dėmesį, kad tam, kad moterys palaikytų asmens higieną į kameras yra išduotos plastmasinės vonelės (b. l. 22-23). Reikalui esant moteris vonele gali pasinaudoti sanitarinio mazgo patalpoje įrengtoje kaip atskiroje kabinoje su durimis. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neįrengdama praustuvo tualeto kabinoje teisės aktų nuostatų nepažeidė ir išduodama plastmasines voneles, sudarė sąlygas palaikyti asmeninę higieną, nepažeidžiant pareiškėjos privatumo.
Dėl privatumo naudojantis dušu užtikrinimo teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Iš atsiliepime ir tarnybiniuose pranešimuose pateiktos informacijos matyti, jog dušas iš abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira. Taigi, teismo vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjai suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas. Be to, netgi vertinant, kad pareiškėjai privatumas duše nebuvo užtikrinamas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjos teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, kad galimas privatumo duše pareiškėjai neužtikrinimas galėtų būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Konstatuotina, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pareiškėja nenurodo konkrečių faktų, susijusių su pareigūnų netinkamu elgesiu, taigi, teismas pareiškėjos pretenzijas laiko neįrodytas, nepagrįstas.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus (neveikimą), kas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti, būtini trys elementai ir nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.