- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- e2YT-5891-637/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03363-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., valstybės įmonė „Turto bankas“, Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys D. G., valstybės įmonė „Turto bankas“, Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. B. yra biologinis pareiškėjo tėvas; taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. J. priėmė savo senelės T. B. palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti turtą.
2. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad po močiutės T. B. mirties nori priimti jos palikimą. T. B. yra pareiškėjo močiutė iš tėvo pusės. T. B. turėjo sūnų A. B., kuris buvo jo tėvas. Prisimena, kad būdamas 6-7 m. eidavo su tėvu pietauti, tačiau su tėvu negyveno, nes jo tėvai išsituokė ir negyveno kartu. Dėl to dažnai nesimatydavo su juo. Be to jam neleisdavo dažnai matytis, nes tėvas A. B. turėjo priklausomybių.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. G. atstovė prašė tenkinti pareiškimą. Teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas R. J. gimė ne santuokoje, jo tėvas – A. B., o mama D. J., šiuo metu pareiškėjo mamos pavardė G.. Pagal pareiškėjo gimimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas, vaikui gimus nesančiai santuokoje motinai vaiko tėvo duomenys buvo įrašomi pagal motinos pavardę. Vėliau pareiškėjo tėvai susituokė, tačiau R. J. gimimo liudijime duomenys apie tėvą nebuvo patikslinti. Pareiškėjo tėvas A. B. yra miręs, tačiau byloje esantis rašytinis įrodymas – ekspertizės aktas – patvirtina, kad pareiškėjo tėvas yra A. B.. Remiantis šiuo įrodymu, prašė nustatyti faktą, kad A. B. yra R. J. tėvas. A. B. buvo T. B. sūnus. Taigi pareiškėjas yra T. B. vaikaitis. Po T. B. mirties liko palikimas. Pareiškėjas po senelės mirties pradėjo faktiškai valdyti T. B. turtą – rūpinasi šiuo turtu, moka mokesčius, tačiau neturėdamas giminystės ryšį patvirtinančio dokumento negalėjo priimti palikimo, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė savo senelės T. B. palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti turtą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad su pareiškimo turiniu visa apimtimi sutinka.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A. B. ir T. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prašė nagrinėti pareiškimą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras atsiliepimo į pareiškimą neteikė ir į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį suinteresuotam asmeniui pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009, 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011).
Dėl giminystės (tėvystės) juridinio fakto nustatymo
8. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti giminystės (tėvystės) juridinį faktą, jog A. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo tėvas. Teigia, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
9. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
10. Nustatyta, kad pareiškėjas R. J. gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto 1999 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, skiltyje „Žinios apie motiną“ įrašyta D. J., gim. (duomenys neskelbtini), dokumento skiltyje „Žinios apie tėvą“ įrašytas A. J.. Gimimo akto įrašo pagrindu išduotame R. J. gimimo liudijime įrašyti duomenys apie tėvus: motina D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvu nurodytas A. J.. Nei gimimo akto įraše, nei jo pagrindu išduotame pareiškėjo gimimo liudijime nėra nurodyta pareiškėjo tėvo gimimo data, asmens kodas ar kiti duomenys.
11. 2021 m. gegužės 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius rašte nurodo, kad R. J. gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie vaiko tėvą A. J. atliktas pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnio nuostatas – vaikui, gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro ir tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo akto įraše įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu.
12. Pagal pareiškėjo R. J. gimimo akto įraše ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime nurodytus tėvo duomenis nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tėvu įrašytą asmenį. Tuo pagrindu spręstina, kad prašomas nustatyti giminystės (tėvystės) juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės.
14. Iš pareiškėjo paaiškinimų teisme ir pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas gimė jo tėvams nesant santuokoje. Po R. J. gimimo pareiškėjo tėvai A. B. ir D. G. susituokė, tačiau santuoka truko trumpai, tėvai išsiskyrė. Pareiškėjas patvirtino, kad su tėvu A. B. artimai nebendravo, tačiau susitikdavo. Apie tėvą jam pasakojo senelė (tėvo mama) T. B.. Prie pareiškimo pateiktos fotonuotraukos, kuriose, kaip nurodo pareiškėjas, užfiksuoti pareiškėjo tėvai D. G. ir A. B., taip pat pareiškėjas su senele T. B..
15. Nors suinteresuotas asmuo D. G. į teismo posėdį neatvyko, pateiktame atsiliepime nurodė, kad su R. J. pareiškimu sutinka visa apimtimi, bei tai patvirtino parengiamajame teismo posėdyje.
16. Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. paaiškino, kad R. J. gimė liudytojai gyvenant santuokoje su J. B.. J. B. iki santuokos su ja buvo santuokoje su pareiškėjo senele T. B.. J. B. sūnus A. B. buvo susituokęs su pareiškėjo R. J. mama D. J., tačiau jau po pareiškėjo gimimo. Iki R. J. su mama išvažiavo į Angliją, su juo bendravo tiek T. B., tiek senelis J. B.. Pareiškėjo tėvas A. B. bendravo su savo tėvu J. B., dalyvaudavo bendrose šventėse, kurios vykdavo J. B. namuose. Tuo metu pareiškėjas taip pat susitikdavo ir bendraudavo su tėvu A. B..
17. Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina D. G. (tuometinė pavardė J.) (duomenys neskelbtini) susituokė su A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta. Gyventojų registre esančiais duomenimis, A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas ištuokoje, duomenų apie vaikus nėra.
18. Tikslu nustatyti, ar A. B. yra pareiškėjo R. J. tėvas, 2021 m. liepos 12 d. teismo nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė.
19. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 62/2021(01) nustatyta, kad ekspertizės atlikimui panaudotas mirusiojo A. B. kraujo ėminys paimtas 2017 m. kovo 19 d., pareiškėjo R. J. ir suinteresuoto asmens D. G. kraujo ėminiai. Pateikta išvada, jog A. B. yra R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999971136 proc. tikimybe.
20. Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
21. Teismas, vadovaudamasis pareiškėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, suinteresuoto asmens D. G. atsiliepimu, liudytojos V. B. paaiškinimais bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 62/2021(01), sprendžia, jog byloje įrodyta, kad A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo R. J. tėvas.
22. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo ir A. B. giminystę nėra, pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas tenkinamas, paveldėjimo tikslu nustatytinas giminystės (tėvystės) ryšio juridinis faktas, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo R. J. tėvas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl T. B. palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo
23. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė savo senelės T. B. palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti turtą.
24. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad T. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė būdama ištuokoje, turėjo vieną vaiką A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini).
25. Teismui nustačius, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo R. J. tėvas, pareiškėjas R. J. yra T. B. vaikaitis.
26. Liudytoja V. B., bendravusi su palikėja iki jos mirties, patvirtino, kad T. B., pripažino R. J. kaip savo vaikaitį, labai jį mylėjo, laukdavo ir juo džiaugdavosi.
27. T. B. medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
28. Byloje pateiktu Testamentų registro išrašu nustatyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, po T. B. mirties taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.
29. Nekilnojamo turto registro išrašu nustatyta, jog palikėjos T. B. vardu registruotas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).
30. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų nustatyta, kad R. J. po senelės T. B. mirties mokėjo mokesčius už butui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, dujas, namo administratoriaus suteiktas paslaugas. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas įgaliojo juridinį asmenį, teikiantį laidojimo paslaugas, atlikti veiksmus gauti leidimą laidoti T. B. bei atlikti kitus veiksmus.
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
32. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. J. po senelės T. B. mirties likusį palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė, kadangi rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas.
33. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J. po senelės T. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai valdydamas mirusios turtą (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įforminti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktais, 448 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
Teismas nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie R. J. tėvą patikslinimui.