- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- A15.-3677-1100/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- J. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. D. 2018 m. birželio 6 d. apie 13.50 val. Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 19, vairavo automobilį Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas atbulas buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. J. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
J. D. šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 128 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija).
II. Byloje surinkti įrodymai
J. D. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį, kuris priklauso jo tėvui, būdamas neblaivus. Motinai ir tėvui reikėjo į polikliniką, prieš vykstant į šią vietą, transporto priemonę vairavo J. D. tėvas. Kol tėvai buvo išėję į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paskambino tėvas, kad jis ateitų paimti krepšius su pirkiniais iš turgaus ir įdėtų į automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paėmė raktelius ir norėjo perstatyti transporto priemonę. Važiavo nedidelį atstumą, atsitrenkė į kitą automobilį, pajuto smūgį, po to pavažiavo į priekį ir pastatė transporto priemonę. Neapžiūrėjo automobilio ir neskambino policijai dėl eismo įvykio. Toje vietoje kažkoks vyras ar vaikinas filmavo įvykį, pasakė jam, ką jis padarė, kad apgadino kitą automobilį. Tuo metu, kai grįžo tėvai, jis buvo prie automobilio. Toliau transporto priemonę vairavo tėvas, jam nesakė apie eismo įvykį. Bevažiuojant automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems iš karto pasakė, kad jis apgadino kitą transporto priemonę. J. D. sėdėjo priekinėje automobilio keleivio vietoje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio G. Č. 2018 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną apie 13.50 val., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu V. V. (V. V.), gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme automobilis Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį ir šalinasi. Buvo gauta informacija, kad automobilis juda (duomenys neskelbtini) g. parduotuvės „Norfa“ link. Minėtas automobilis buvo pastebėtas šios parduotuvės aikštelėje. Įvykio vietoje taip pat buvo V1004 ir V1006 policijos ekipažai. Prie automobilio vairo buvo I. D. (I. D.), šalia jo sėdėjo J. D., o gale – A. D.. Buvo gauta papildoma informacija, kad eismo įvykio, kai Rover automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, metu vairuotojas buvo kitas asmuo. Į įvykio vietą buvo atvežtas pranešėjas, kuris nurodė, kad asmuo, kuris sėdėjo šalia vairuotojo – J. D., vairavo eismo įvykio metu automobilį. Bendraujant su J. D., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Jis prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo automobilį, kokiu būdu kliudė kitą automobilį, neprisimena, tačiau neneigė fakto, kad vairavo. Kita vertus, nurodė, kad eismo įvykio metu automobilyje jis buvo vienas. J. D. buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas (b. l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. 2018 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną 14.19 val., patruliuodamas su vyriausiąja patrule E. Č., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas neblaivus automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Jam buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas ir jis pasišalino iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), kur apgadino automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į (duomenys neskelbtini), kreipėsi V1006 policijos ekipažo policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad automobilį Rover sustabdė V1743 policijos ekipažas, kuris nustatė vairuotojui neblaivumą ir nuvežė jį į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Prie automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo I. D., kuris paaiškino, kad atvažiavo su savo sūnumi J. D. ir su žmona A. D. Rover automobiliu į polikliniką. Sūnų paliko sėdėti ir laukti automobilyje, o pats su žmona išėjo į polikliniką. Po kiek laiko grįžęs pamatė, kad automobilis buvo perstatytas ir sūnus pasakė, kad reikia greičiau važiuoti. I. D. sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, tada prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnams nuvykus į (duomenys neskelbtini), ten buvęs automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdžiai apgadintas (b. l. 6).
V. A., baudžiamoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. apie 13.50 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini) namo vidinį kiemą, pamatė, kaip žalios spalvos automobilis Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinį automobilį Volvo. Automobilio Rover vairuotojas, šiek tiek pavažiavęs, sustojo, išlipo iš automobilio, pasiėmė telefoną. V. A. pamanė, kad vairuotojas skambins ir praneš apie įvykį, bet vairuotojas, šiek tiek pavaikščiojęs, vėl sėdo į automobilį Rover ir šaligatviais pradėjo važiuoti tolyn, vos neatsitrenkdamas dar į kitą automobilį. Prieš sėsdamas į automobilį Rover, vairuotojas praėjo visiškai šalia ir liudytojas paklausė vairuotojo „ką tu čia pridarei?“. Į jo žodžius Rover vairuotojas nereagavo. Iš vairuotojo veido išraiškos ir elgesio suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, po to apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Netrukus pamatė, kaip prie automobilio Rover atėjo vyresnio amžiaus vyras, kuris sėdo prie transporto priemonės vairo ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, apvažiavo iš kitos pusės ir sustojo. Tuo metu prieš tai automobilį Rover vairavęs ir eismo įvykį padaręs jaunesnis vairuotojas kažkur nuėjo. Netrukus prie automobilio Rover atėjo moteris, kuri įsėdo į automobilį, o paskui ją atėjo krepšius nešęs eismo įvykį padaręs vairuotojas, kuris taip pat įsėdo į automobilį Rover, į priekinę keleivio sėdynę. Vyresnio amžiaus vyrui vairuojant automobilį Rover, jie visi išvažiavo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamos dalies link. Netrukus prie liudytojo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį nusivežė prie sustabdyto automobilio Rover. Jis nurodė pareigūnams, kad automobilį Rover (duomenys neskelbtini) namo kieme, važiuodamas atbuline eiga, vairavo ir į stovintį automobilį Volvo atsitrenkė jaunesnio amžiaus vyras. Policijos pareigūnai automobilio „Rover“ vairuotojui nustatė 2,67 promilių girtumą (b. l. 22).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 n. birželio 6 d. 13.52 val. gauta informacija, kad galimai neblaivus automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į automobilį aikštelėje (b. l. 13–16).
2018 m. birželio 6 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas ir automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas (b. l. 18–19).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra I. D. (b. l. 34).
Iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą informacijos nustatyta, kad automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas –UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).
Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilių Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 37–38).
AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. pranešime dėl žalos atlyginimo nurodė, kad automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuota padaryta žala yra 613,72 Eur (b. l. 54).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio:
J. D. 2018 m. birželio 6 d. apie 13.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio) (b. l. 55–60). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. liepos 20 d.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia išvada darytina įvertinus paties J. D. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: policijos pareigūnų G. Č. ir A. B. 2018 m. birželio 6 d. tarnybinius pranešimus, V. A., apklausto kaip liudytojo ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018, parodymus, 2018 m. birželio 6 d. eismo įvykio vietos schemą, byloje esančias nuotraukas, AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. pranešimą dėl žalos atlyginimo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės.
KET 128 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Byloje nustatyta, kad J. D. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, be to, važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Be to, V. A. buvo tiesioginis nagrinėjamo įvykio liudytojas, t. y. jis betarpiškai matė J. D. automobilio Rover 214 vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo jo veiksmais faktus. Po eismo įvykio ir J. D. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos tą pačią dieną praėjus neilgam laikui, V. A. atpažino administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kaip vairavusį automobilį Rover 214. Minėtas liudytojas davė detalius parodymus apie jam žinomas aplinkybes. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šis asmuo būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti J. D.. Išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį Rover 214 bylai reikšmingu laiku, pagrįstumą padidina aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 nustatyta tokia aplinkybė. Be to, V. A. nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina policijos pareigūnų G. Č. ir A. B. 2018 m. birželio 8 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, eismo įvykio schema ir byloje esančios nuotraukos. Policijos pareigūnas G. Č. po nagrinėjamo įvykio bendravo su J. D., kuris prisipažino vairavęs automobilį Rover 214. Policijos pareigūno A. B. 2018 m. birželio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, apklausiant J. D. tėvą I. D., nustatyta, jog atvažiavę automobiliu Rover 214, I. D. su A. D. nuėjo į polikliniką, o J. D. buvo likęs vienas automobilyje. Vėliau vyras su žmona grįžo atgal, o transporto priemonė buvo pastatyta kitoje vietoje. Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, užfiksuotas V. A. pranešimas apie automobilio Rover 214 vairuotojo neteisėtus veiksmus. Byloje esančiose nuotraukose ant automobilių Rover 214 ir Volvo S80 aiškiai matyti apgadinimai. Analizuojant nuotraukas, 2018 m. birželio 8 d. eismo įvykio vietos schemos duomenis, pagal kuriuos objektyviai nustatytas abiejų automobilių apgadinimų mechanizmas ir jų lokalizacija, nekyla abejonių, kad šios transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje. Tai, kad automobiliui Volvo S80 buvo padaryta reali turtinė žala, patvirtina AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. pranešimas dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad J. D., vairuodamas automobilį Rover 214 ir apgadindamas kitą transporto priemonę, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 9, 14 ir 128 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.
Administracinio nusižengimo protokole J. D. taip pat inkriminuotas KET 5 punkto pažeidimas. Pažymėtina, kad šis KET reikalavimas, įpareigojantis išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, yra aprašomojo pobūdžio norma, ja tiesiogiai nėra įtvirtinama kokia nors vairuotojo elgesio taisyklė, kurią pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, J. D. inkriminuotas KET 5 punkto pažeidimas yra perteklinis, todėl šalinamas iš jam pareikšto kaltinimo.
KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
J. D. teismo posėdžio metu pripažino transporto priemonių susidūrimo metu pajutęs smūgį. Be to, byloje nustatyta, kad tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėjęs liudytojas V. A. betarpiškai matė, kaip po automobilio Rover 214 atsitrenkimo į automobilį Volvo S80 pirmos transporto priemonės vairuotojas J. D. išlipo iš jos, vaikščiojo aplink automobilį, neskambino turėtu mobiliojo ryšio telefonu policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas liudytojas patvirtino, kad jis bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, klausė šio dėl padarytų neteisėtų veiksmų, tačiau J. D. nereagavo į V. A. pastabą. Priešingai, J. D. sėdo į automobilį Rover 214 ir nuvažiavo juo iš eismo įvykio vietos ((duomenys neskelbtini) namo vidinio kiemo), apvažiavo iš kitos pusės ir sustojo. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu. Reikšminga ir tai, kad policijos pareigūno A. B. 2018 m. birželio 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, apklausiant J. D. tėvą I. D., nustatyta, jog atvažiavę automobiliu Rover 214, I. D. su A. D. nuėjo į polikliniką, o J. D. buvo likęs vienas automobilyje. Vėliau vyras su žmona grįžo atgal, J. D. ragino greičiau važiuoti automobiliu. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobiliams Rover 214 ir Volvo S80 padaryti apgadinimai yra akivaizdūs, taigi žymūs. Teismas daro išvadą, kad J. D. elgesys po automobilių susidūrimo, V. A. aiškus atkreipimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų neteisėtų veiksmų, transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad J. D. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus kitai transporto priemonei, kai jos savininko tuo metu nebuvo eismo įvykio vietoje, ir, užuot kvietęs policijos pareigūnus, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. D. šiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus, nes tuo metu buvo neblaivus. Tokios išvados pagrįstumą padidina aplinkybė, kad J. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 nuteistas už automobilio Rover 214 vairavimą bylai reikšmingu laiku esant neblaiviam. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai pažeidė KET 222 punkto reikalavimą.
AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. pranešime dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų automobiliui Volvo S80 apskaičiuota padaryta žala yra 613,72 Eur, t. y. nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, J. D. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija), padarymas.
IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
J. D. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gaili (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
J. D. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė administracinius nusižengimus būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokia išvada darytina visų pirma į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pripažinimą buvus neblaiviam, taip pat atsižvelgus į policijos pareigūno G. Č. 2018 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą ir V. A. parodymus, kad J. D. buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas. Šiais įrodymais taip pat nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens fiziologiniai neblaivumo požymiai (judesiai buvo nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas). Be to, J. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką nustatytą, BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), t. y. kad vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas neblaivumas viršijo 1,5 promilių ribą. Ši nusikalstama veika buvo padaryta iš esmės tuo pačiu metu kaip ir nagrinėjami administraciniai nusižengimai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir jame nustatyta, kad J. D. buvo neblaivus (kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio), taip pat remiantis kitais minėtais duomenimis, nėra abejonių, kad J. D. buvo neblaivus administracinių nusižengimų padarymo metu ir tai turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui.
Teismas, skirdamas J. D. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), jo vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: anksčiau baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 9–12). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, J. D. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta J. D. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai artimi sankcijų vidurkiams (atitinkamai 400 Eur ir 1100 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).
J. D., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė Vilniaus mieste dienos metu esant intensyviam eismui, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Tai didina J. D. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Reikšminga ir tai, kad byloje nustatyta, jog jis pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs vietos, būdamas neblaivus, būtent dėl to jis siekė išvengti administracinės atsakomybės, kad nebūtų nustatyta jo asmenybė. Tokią išvadą patvirtina taip pat ta aplinkybė, kad sustabdžius automobilį, transporto priemonę vairavo ne J. D., o jo tėvas. Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, piktybiškai, jo KET 222 punkto nesilaikymas nebuvo atsitiktinis.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, nutaria J. D. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams. Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra ne administracinius nusižengimus padaręs J. D., o jo tėvas I. D.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šis žinojo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuos automobilį. I. D. nenurodė savo sūnui vairuoti transporto priemonę. J. D. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad jis nesakė tėvui, jog sukėlė eismo įvykį. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas. Be to, reikšminga ir ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 automobilis Rover 214 taip pat nebuvo konfiskuotas, o priimtas sprendimas tik išieškoti iš J. D. konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija), 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. D. (J. D.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
J. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija), ir paskirti jam 1100 Eur (tūkstančio šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. D. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1100 Eur (tūkstančio šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, J. D. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18084707431.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.