Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2367-932/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-29
Bylos Nr.
1-2367-932/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26778-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2367-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26778-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. D. (J. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-03-05 baudžiamuoju įsakymu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. birželio 6 d., apie 13.50 val., Vilniuje, A. P. Kavoliuko g., ties pastatu Nr. 19, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis J. D. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad 2018 m. birželio mėn., iš 5 į 6 d., naktį gėrė alkoholį. Ryte atsikėlęs apie 11 valandą su broliu išgėrė du butelius po 1 l talpos alaus. Vėliau, apie 12 val., su tėvais iš Vilniaus rajone esančio (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Vilnių iki Karoliniškių poliklinikos. Atvažiavo tėvo I. D. vairuojamu automobiliu „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o jo mama A. D. sėdėjo galinėje sėdynėje. Atvažiavus į Vilnių, tėvas automobilį priparkavo ir paliko stovėti A. P. Kavoliuko gatvėje, 19 namo kieme. Tėvai išėjo į Karoliniškių polikliniką, o jis liko kieme prie automobilio, nes tėvas užrakino automobilį ir raktus pasiėmė su savimi. Jie sutarė, kad kai tėvai išeis iš poliklinikos, jam paskambins. Laukdamas tėvų, išgėrė 0,5 l talpos butelį alaus. Nežino, kiek tiksliai buvo valandų, bet kažkur apie 13 val., jam paskambino tėvas ir pasakė, kad jie su mama išėjo iš poliklinikos ir nuėjo į Karoliniškių turgų. Tuomet jis iš A. P. Kavoliuko gatvės nuėjo iki Karoliniškių turgaus. Tėvas jam padavė krepšį su pirkiniais, J. D. paprašė, kad tėvas duotų savo automobilio raktą, nes norėjo padėti krepšį su pirkiniais ir atsisėdęs palaukti sugrįžtančių tėvų. Priėjęs tėvo automobilio, jį atrakino, padėjo krepšį su pirkiniais ir pats atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Šiek tiek pasėdėjęs automobilyje, nutarė automobilį apsukti. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekuomet neturėjo, galbūt dėl buvusio girtumo nutarė taip pasielgti. Sėdo prie automobilio vairo, užvedė automobilį ir, įjungęs atbulinę pavarą, pradėjo važiuoti atbuline eiga. Šiek tiek pavažiavęs atbulas, galine automobilio dalimi atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Volvo“. Tuomet jis perjungė pavarą, pavažiavo nuo eismo įvykio vietos apie 100 metrų ir sustabdė automobilį ant šaligatvio. Išlipo iš automobilio ir laukė sugrįžtančių tėvų, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Praėjus gal 10 minučių prie automobilio atėjo tėvas, kuriam jis pasakė, kad reikia iš tos vietos greičiau važiuoti, paklausė kur mama, nes ji su tėvu neatėjo. Tėvas pasakė, kad mama dar liko Karoliniškių turgelyje. J. D. tėvui apie eismo įvykį nieko nesakė, tik nurodė, kad šis važiuotų link išvažiavimo iš kiemo, o pats nuėjo link Karoliniškių turgelio ieškoti mamos, bet šiek tiek paėjęs mamą sutiko jau praktiškai atėjusią iki automobilio. J. D. iš motinos paėmė krepšius, kartu su ja nuėjo iki automobilio „Rover“, padėjo krepšius į automobilį, mama sėdo ant galinės sėdynės, jis sėdo į priekinę keleivio vietą ir, tėvui vairuojant automobilį, pradėjo važiuoti iš kiemo. Išvažiavus iš kiemo, pamatė iš priešpriešos atvažiuojančius policijos pareigūnų automobilius. Suprato, jog kažkas pranešė apie eismo įvykį. Pareigūnai sustabdė tėvo I. D. vairuojamą automobilį. Priėję pareigūnai pasakė gavę pranešimą, jog automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į namo kieme stovėjusį kitą automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. J. D. tėvas nesuprato, kas vyksta. Tuomet kaltinamasis pats policijos pareigūnams prisipažino, jog tai jis A. P. Kavoliuko g. 19 namo kieme, bandydamas apsukti automobilį, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Volvo“. Pareigūnai kartu tėvu apžiūrėję automobilį „Rover“, pamatė išdaužtą galinį kairės pusės žibintą bei nubrozdintą galinį bamperį, ant jo buvo likę raudonos spalvos dažų. Pareigūnai įformino eismo įvykį, surašė J. D. pažeidimo protokolą. Alkotesteriu J. D. buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu J. D. sutiko, pareigūnų reikalavimus vykdė. Po to buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą, kur iš jo paimtas kraujas girtumo nustatymui. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Taip pasielgė dėl buvusio girtumo, būdamas blaivus nebūtų sėdęs prie automobilio vairo (b. l. 41, 46).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad 2018-06-06, apie 13.50 val., atvykęs į A. P. Kavoliuko gatvės 19 namo vidinį kiemą pamatė, kaip kieme žalios spalvos automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinį automobilį „Volvo“. Atsitrenkęs į stovintį automobilį, „Rover“, vairuotojas šiek tiek pavažiavęs sustojo, išlipo iš automobilio, pasiėmė telefoną. Liudytojas pamanė, jog vairuotojas skambins ir praneš apie įvykį, bet vairuotojas šiek tiek pavaikščiojęs vėl sėdo į automobilį „Rover“ ir šaligatviais pradėjo važiuoti tolyn, vos neatsitrenkdamas dar į kitą automobilį. Prieš sėsdamas į automobilį „Rover“, vairuotojas praėjo pro pat liudytoją ir liudytojas jo paklausė „ką tu čia pridarei“. Į liudytojo žodžius „Rover“ vairuotojas nereagavo. Iš vairuotojo veido išraiškos bei elgesio liudytojas suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, po ko apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė bendrajam pagalbos centrui. Netrukus liudytojas pamatė, kaip prie automobilio „Rover“ atėjo vyresnio amžiaus vyriškis, kuris sėdo prie vairo ir išvažiavo iš A. P. Kavoliuko g. 19 namo kiemo, apvažiavo iš kitos pusės ir sustojo. Tuo metu prieš tai automobilį „Rover“ vairavęs ir eismo įvykį padaręs jaunesnis vairuotojas kažkur nuėjo. Netrukus prie automobilio „Rover“ atėjo moteris, kuri įsėdo į automobilį, o jai iš paskos atėjo krepšiais nešinas eismo įvykį padaręs vairuotojas. Jis taip pat įsėdo į automobilį „Rover“, į priekinę keleivio sėdynę, bei vyresnio amžiaus vyriškiui vairuojant minėtą automobilį „Rover“, jie visi išvažiavo link A. P. Kavoliuko gatvės važiuojamos dalies. Netrukus prie liudytojo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį nusivežė prie sustabdyto automobilio „Rover“, kur jis pareigūnams nurodė, kad automobilį „Rover“ A. P. Kavoliuko g. 19 namo kieme, važiuodamas atbuline eiga, vairavo ir į stovintį automobilį „Volvo“ atsitrenkė jaunesnysis vyriškis. Pareigūnai įformino įvykį ir automobilio „Rover“ vairuotojui nustatė 2,67 promilių girtumą (b. l. 21).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas G. Č. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2018-06-06, apie 13.50 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu V. V. gavo iškvietimą, kad A. P. Kavoliuko g. 18 kieme automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį ir vairuotojas šalinasi. Vykstant pagal iškvietimą, buvo gauta informacija, jog automobilis juda A. P. Kavoliuko gatve link „Norfos“. Minėtas automobilis buvo pastebėtas „Norfos“ parduotuvės aikštelėje (adresu A. P. Kavoliuko g. 6). Prie vairo sėdėjo I. D., šalia jo, keleivio vietoje, J. D. ir gale A. D.. Buvo gauta papildoma informacija, jog eismo įvykis, kurio metu „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį, vairuotojas buvo kitas. Į įvykio vietą buvo pristatytas pranešėjas (liudininkas) V. A., kuris nurodė, jog būtent asmuo, kuris sėdėjo šalia, tai yra J. D., tuo momentu vairavo automobilį. Bendraujant su J. D., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Jis prisipažino, jog vartojo alkoholinius gėrimus bei vairavo automobilį, kuria vieta tiksliai kliudė kitą automobilį neprisiminė, bet neneigė fakto, kad vairavo, tik pridūrė, jog eismo įvykio metu automobilyje jis buvo vienas. Paklausus, kada paskutinį karta vartojo alkoholinius gėrimus, pasakė, jog šiandien, prieš kelias valandas. Įvykio vietoje J. D. buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas. Apie 14.35 val. J. D. pristatytas į Respublikinės priklausomybės ligų centrą (b. l. 23). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio G. Č. 2018-06-06 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 6).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas I. D. (I. D.) parodė 2018-06-06, apie 12 val., iš (duomenys neskelbtini) atvažiavęs į Vilnių pas gydytoją į Karoliniškių polikliniką. Kartu su juo automobilyje važiavo žmona A. D. ir sūnus J. D. Jie automobilį „Rover“ paliko stovėti A. P. Kavoliuko gatvėje, netoli 19 namo, kuriame anksčiau gyveno. Visi trys išlipo iš automobilio ir jis su žmona nuėjo į Karoliniškių polikliniką, o sūnus pasakė einantis iki kioskelio nusipirkti alaus ir susitikti su draugais. Kai atvažiavo į Vilnių, sūnus J. D. buvo blaivus. Išėjęs iš poliklinikos, paskambino sūnui J. ir pasakė, kad jie jau išėjo iš poliklinikos ir eina į Karoliniškių turgelį. Jie su žmona nuėjo iki Karoliniškių turgelio, kur užtruko apie 10-15 minučių, po ko ketino eiti link automobilio. Žmona susitiko turgelyje buvusią kaimynę ir pradėjo su ja kalbėtis. Tuomet iki turgelio atėjo sūnus ir paprašė automobilio raktelių, sakydamas kad jis pasėdės automobilyje, paklausys muzikos, laukdamas kol jie grįš iki automobilio. Jis sūnui padavė automobilio raktus bei krepšį su nupirktais produktais. Sūnus niekur važiuoti neketino ir apie tai nieko nekalbėjo. Atėjus sūnui į Karoliniškių turgelį, pamatė kad pastarasis yra neblaivus. Sūnus nuėjo iki automobilio, o jis (liudytojas I. D.) - iki parduotuvės „Norfa“, po to nuėjo iki automobilio, kurį buvo palikęs A. P. Kavoliuko g. 19 namo kieme. Atėjęs į namo kiemą, pamatė, kad jo automobilis stovi apie 30 metrų atstumu nuo tos vietos, kurioje buvo palikęs, pastatytas ant šaligatvio, o sūnus J. stovi netoli automobilio. Jam priėjus, sūnus pasakė, kad greičiau važiuotų iš čia, paklausė, kur mama. Jis sūnui atsakė, kad mama likusi turgelyje kalbasi su buvusia kaimyne. Tuomet sūnus nuėjo link turgelio, o jis (I. D.) sėdo prie automobilio „Rover“ vairo ir pavažiavo apie 100 metrų į priekį, kad žmonai būtų arčiau ateiti iki automobilio. Maždaug po 5 minučių sūnus su mama grįžo ir įsėdo į automobilį. Važiuodami pamatė iš priešpriešos atvažiuojant policijos pareigūnų automobilį. Pamatęs važiuojantį policijos pareigūnų automobilį, sūnus pasakė „atvažiavo“. Tuomet jis sūnui atsakė „nesupratau“, nes jis nieko nepažeidė. Pareigūnai apsisukę pradėjo stabdyti jo vairuojamą automobilį, priėję pradėjo apžiūrinėti jį. Jis pareigūnų paklausė, kas nutiko, po ko pareigūnai atsakė, kad jis padarė avariją. Tuomet jų pasiteiravo, kur jis galėjo padaryti eismo įvykį. Į tai sūnus J. D. atsakė, kad tai jis padarė eismo įvykį. Liudytojo teigimu, tuomet, nuėjęs prie savo automobilio galinės dalies, pamatė, kad išdaužtas galinis kairės pusės žibintas ir nubrozdintas galinis bamperis, ant kurio buvo likę raudoni dažai. Pareigūnai pasakė, kad jo automobilis „Rover“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, o jis išvažiavo iš įvykio vietos. Jis pareigūnams paaiškino jokio eismo įvykio nepadaręs, o sūnus J. prisipažino, kad tai jis kieme sėdo prie automobilio „Rover“ vairo ir, šiek tiek pavažiavęs, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį. Jam sūnus iki tol apie įvykį nieko nebuvo pasakojęs, o jis pats automobilio apgadinimų nepastebėjo, todėl, sėdęs į automobilį, išvažiavo iš A. P. Kavoliuko g. 19 namo kiemo. Sūnus prie jo automobilio vairo sėdo be leidimo, pastarasis netgi neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 26, 27).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja A. D. parodė, kad 2018-06-06, apie 12 val., sutuoktinio I. D. vairuojamu automobiliu „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Vilnių pas gydytoją (į Karoliniškių polikliniką). Kartu su jais automobilyje važiavo ir sūnus J. D.. Automobilį sutuoktinis paliko stovėti A. P. Kavoliuko gatvėje, netoli 19 namo. Išlipę iš automobilio, kartu su sutuoktiniu nuėjo į Karoliniškių polikliniką, o sūnus nuėjo iki buvusios kaimynės ir nunešė atvežtus produktus. Atvažiavus į Vilnių, sūnus jau buvo išgėręs. Jie su sutuoktiniu iš poliklinikos išėjo apie 13.15 val. ir nuėjo iki Karoliniškių turgelio, kur užtruko apie 10-15 minučių. Sutuoktinis iš turgelio buvo nuėjęs iki „Norfos“ parduotuvės ir po to ėjo iki automobilio. Ji viena liko Karoliniškių turguje, o, jai einant link automobilio, ją pasitiko sūnus J., pasakė, kad automobilis perstatytas kitur ir, eidamas kartu su ja, parodė, kur stovi automobilis. Priėjus prie automobilio „Rover“, prie jo vairo jau sėdėjo sutuoktinis. Ji su sūnum sėdo į automobilį - ji sėdo į galinę keleivio sėdynę, o sūnus į priekinę keleivio vietą. Sutuoktinio vairuojamu automobiliu „Rover“ išvažiavus į A. P. Kavoliuko gatvės važiuojamą dalį, pamatė kad jų automobilį stabdo policijos pareigūnai. Sutuoktinis pateikė dokumentus ir su sūnumi J. D. išlipo iš automobilio. Jai išlipti iš automobilio nebuvo leista. Po to jai pasakė, kad tuo metu, kai sūnus J. kieme perstatinėjo automobilį „Rover“, atsitrenkė į kažkokį kitą automobilį. Ji pati jokio eismo įvykio nematė. Sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo, o automobilį nutarė vairuoti be jų leidimo (b. l. 29).

J. D. 2018-06-06 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, jog jis 2018-06-06, apie 13.50 val., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-06-08 specialisto išvadoje Nr. T-A 5612/2018(01) nurodyta, jog J. D. kraujyje nustatyta mažiausiai 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 43).

Alkotesterio išrašo duomenimis, 2018-06-06, 14.07 val., J. D. buvo nustatytas 2,67 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 35).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Rover 214 I“ (kėbulo tipas – hečbekas, kuras – benzinas, variklio darbinis tūris – 1 396 cm³, variklio galia – 55 kW, gamybos metai - 1999) kaina yra 650 eurų (b. l. 8).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. D.(b. l. 7).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis J. D. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų V. A., G. Č., I. D., A. D. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. D. vairavo automobilį „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo J. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo J. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, be to, vertintina ir tai, kad automobilį vairavo, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: J. D. praeityje vieną kartą teistas (b. l. 51), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 52-55), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. D. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu, tačiau prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 59). Atsižvelgdamas į tokį kaltinamojo prašymą, teismas pažymi, kad kaltinamasis nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Visgi, įvertinus realias galimybes įvykdyti bausmę, teismas nustato ženkliai ilgesnį, nei įstatymo numatytą terminą, baudai savanoriškai sumokėti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. D. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nors kaltinamasis J. D. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo (tokios teisės nėra įgijęs), tačiau tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 2,57 promilių etilo alkoholio, padarė eismo įvykį, po ko iš įvykio vietos pasišalino. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie J. D. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam 3 (trejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o jo tėvui I. D., nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, automobilio rakteliai kaltinamajam buvo patikėti tam, kad šis į automobilį padėtų pirkinius ir palauktų sugrįžtančio transporto priemonės savininko, o ne leidžiant kaltinamajam pačiam vairuoti automobilį, dėl ko taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 650 eurų (būtent tokia vertė nurodyta transporto priemonės vidutinės kainos nustatymo akte).

Ikiteisminio tyrimo metu J. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-06-06, 13.50 val., iki 2018-06-07, 12.55 val. (b. l. 48, 49). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

J. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l 50).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. D. (J. D.) paskirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-06, 13.50 val., iki 2018-06-07, 12.55 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog J. D. (J. D.) paskirta galutinė 48 MGL (2 400 eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 9 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirti J. D. (J. D.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Išieškoti iš J. D. (J. D.) valstybės naudai 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) eurų sumą, atitinkančią automobilio „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

J. D. (J. D.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. D. (J. D.), kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė