Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsakovui D. R. už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, ieškinį dėl skolos, palūkanų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui D. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. R. adresuoti ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per atsakovo darbovietę (e. b. 1 t., b. l. 15, 18, 19). Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo. Per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad:

2015 m. lapkričio 28 d. atsakovas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – Pradinis kreditorius) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Pradinis kreditorius suteikė atsakovui 300 Eur vartojimo kreditą, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 102 Eur iki 2016 m. gegužės 26 d.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 22 d. sudarė sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) perėmė visą (duomenys neskelbtini) paskolų sutarčių portfelį ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2019 m. gegužės 9 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta subrogacijos sutartis, kurios pagrindu reikalavimo teisė į skolininkus, tuo pačiu ir į atsakovo skolą, buvo perleista (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 10 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2019 m. birželio 25 d. el. paštu atsakovui išsiųstas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuota rašytiniu pranešimu (el. paštu). Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovas vartojimo kreditą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų grąžinęs pradinei kreditorei ar ieškovei Vartojimo kredito sutartyje nustatyta tvarka (CPK 176 ir 185 straipsniai). Atsakovui nevykdant sutartinės prievolės pradinei kreditorei, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująją kreditorę, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas CPK numatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad ieškovas turi teisę reikšti atsakovui kreditorinius reikalavimus pagal 2015 m. lapkričio 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 116,76 Eur negrąžintą kreditą, 16,24 Eur bendrą kredito kainą bei 11,97 Eur dydžio delspinigius.

CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Byloje nesant įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore yra pilnai atsiskaitęs (CPK 178 ir 185 straipsniai), atsakovui nepateikus atsiliepimo, ieškinyje nurodytų aplinkybių ir savo prievolės ieškovei neginčijant (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 116,76 Eur negrąžinto kredito suma.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų nesumokėjęs pradinei kreditorei visos bendros kredito kainos. Iš Priedo Nr. 1 prie 2019 m. gegužės 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašo matyti, kad ieškovei perduota reikalavimo teisė tik į 116,76 Eur atsakovo skolą. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 16,24 Eur bendros kredito kainos atmestinas.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.1 papunktį, jeigu suėjus kredito terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą (t. y. palūkanas, mokėtinas iki sutarto kredito termino) ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, į tai, jog teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 116,76 Eur negrąžinto kredito, ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis atitinkamai mažintinas iki 10,51 Eur (116,76 Eur x 0,05 proc.) : 100 x 180 d.) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 217,27 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (pelno palūkanų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. vasario 2 d., taikant 110,26 procentų metinę palūkanų normą už 616 dienų, kai iš pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad Sutarties galiojimo terminas buvo 2016 m. gegužės 26 d.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškinta, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 217,27 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. vasario 2 d., t. y. po Sutarties pasibaigimo dienos, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimų, kasacinio teismo formuojamos praktikos bei prieštarauja sutarčių pasibaigimo principams, todėl atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2020 m. birželio 10 d., iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, nustatytina, jog ieškovės ieškinys patenkintas 35 proc., todėl iš atsakovo ieškovei atitinkamai priteistina 22,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos 5 Eur sumos, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos. Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą šešiolika eurų septyniasdešimt šešis centus (116,76 Eur) negrąžinto kredito, dešimt eurų penkiasdešimt vieną centą (10,51 Eur) delspinigių, penkių procentų (5 proc.) metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dvidešimt du eurus devyniolika centų (22,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, buveinės adresas Vilniuje, Žalgirio g. 90, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.