- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- I3-2212-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02528-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių žuvininkystė“
- Advokatai
- Mantas Šriupša
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių žuvininkystė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. liepos 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas) išdėstytų argumentų teisinį pagrįstumą ir teisingumą; 2) įpareigoti NŽT pertvarkyti UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sklypas), padalijant jį į dvi dalis, išimant kelią iš sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, siekiant išmatuoti kelią S1 iš sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gegužės 5 d. NŽT jis skundė servitutinio kelio sugadinimą ir užkardymą. Minimas kelias S1 eina per UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamą teritoriją Raseinių rajone, sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kelio servitutas ir apsaugos zona numatyta 2001 m. nuomos sutartyje su UAB „Raseinių žuvininkystė“ (toliau – ir Įmonė). Kelias yra apie 3 kilometrų ilgio, buvo perkastas ir užkardytas užtvarais, grandinėmis bei transporto priemonėmis 2020 m. balandžio 28 d., po to, kai pareiškėjas pranešė Aplinkos apsaugos agentūrai apie UAB „Raseinių žuvininkystė“ daromą žalą gamtai. Šis kelias – vienintelis privažiavimas prie pareiškėjo gyvenamosios sodybos, kai blogos oro sąlygos. Jis keliu naudojasi nuo 2017 m. vasario mėn., privažiuoja įvairios tarnybos, artimieji, taip pat juo veža savo mažamečius vaikus į mokyklą. Palijus, NŽT rašte minimu projektiniu keliu iš Kartupių kaimo jokios transporto priemonės, įskaitant ir policijos tarnybinius automobilius, jų nepasiekia. Seniūnija neturi lėšų suremontuoti kelią, kad būtų galima pravažiuoti. Įmonės naudojamas sklypas yra valstybės nuosavybė, kelio servitutas ir kelio apsaugos zona – specialios sklypo naudojimo sąlygos. Įmonei pažeidus nuomos sąlygas, atsakovė pažeidimą neigia. NŽT savaip interpretuoja įstatymą, kadangi Rašte šalia žodžio „gretimas“ be pagrindo atsiranda žodis „besiribojantis“, o jų reikšmė skiriasi. Rašto argumentas, kad pareiškėjas turi galimybę patekti ir per Kartupių kaimą. Net ir tuo atveju, jei turėtų tokią galimybę, mano, kad Įmonė pažeidžia servituto sąlygas. Rašte teigiama, kad Įmonė atlieka pylimo remonto darbus, tačiau tai neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog Įmonei atstovaujantis advokatas parašė pareiškėjui, teigdamas, kad pareiškėjas neturi jokios teisės naudotis kelio servitutu, kadangi jo sklypas nesiriboja su Įmonės nuomojamu sklypu. Pareiškėjas pažymi, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo nepilnametei dukrai I. T. ir ją atstovaujančiai sutuoktinei V. B.-T. Sklypas yra apie 40 metrų nuo Įmonės nuomojamos teritorijos, o NŽT pateikiamos žodžių „gretimas (besiribojantis)“ interpretacija daro žalą šeimai. 2019 m. Įmonė pateikė Raseinių policijos komisariatui skundą, nurodydama, jog pareiškėjo žmona laikė automobilį kelio S1 kelkraštyje, o pareiškėjas, negalėdamas pasiekti parduotuvių, nulaužė rakinamą kelio užtvarą. Policijos pareigūnai skyrė nuobaudas, tačiau teismas šias nuobaudas panaikino. Be to, teismas nurodė, jog pareiškėjo šeima turi teisę į kelio S1 servitutą, o valstybinės žemės nuomotoja NŽT negali UAB „Raseinių žuvininkystė“ sudaryti išskirtinių sąlygų, ribojančių Tiknių šeimos teises. Įmonei pasirašant nuomos sutartį, žemės sklype buvo numatytas 7,2 ha ploto servitutas, tačiau 2016 m. gegužės 24 d. pagal Įmonės prašymą NŽT sumažino servituto plotą iki 1,5458 ha. Šiuo metu pareiškėjo šeima neturi galimybės naudotis servitutiniu keliu S1.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad 2020 m. birželio 6 d. gavo pareiškėjo skundą dėl Sklype esančio kelio užtvėrimo, apribojant jam galimybę patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas Raštu atmetė šį skundą kaip nepagrįstą. Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) UAB „Raseinių žuvininkystė“ 99 metams išnuomotas 465,52 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu 2002 m. gruodžio 24 d. su UAB „Raseinių žuvininkyste“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Įsakymu 465,52 ha žemės sklype nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo“ patikslintas nurodyto kelio servituto plotas iš 7,2 ha į 1,5458 ha. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre patikrinus visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad A. T. yra gretimo žemės sklypo savininkas ar naudotojas. Kadangi pareiškėjas nėra viešpataujančio daikto – žemės sklypo, kuris ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiu daiktu), savininkas (naudotojas), todėl jis neturi teisės naudotis aukščiau nurodytu kelio servitutu.
Atsakovas taip pat nurodo, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., esantis 1,5458 ha ploto kelio servitutas nėra kelias pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, jis neatitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktos kelio sąvokos. Atsižvelgiant į tai, formuojant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti taikomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 40 punkte nustatyti reikalavimai. Remdamasis Žemės įstatymo 45 straipsniu, kuriame išvardyti atvejai, kai žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymas inicijuoti žemės, kurią užima kelio servitutas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams nebuvo priskirtas prie Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejų, todėl negalėjo būti tenkinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raseinių žuvininkystė“ atsiliepime į skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų nuomos (Raseinių r.), Kauno apskrities viršininko pavaduotojas UAB „Raseinių žuvininkystei“ išnuomojo 463,52 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Įsakymu taip pat buvo nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę gretimų sklypų naudotojams eiti ir važiuoti transporto priemonėmis. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslintas kelio servituto plotas ir vietoje 7,2 ha nustatytas 1,5458 ha. UAB „Raseinių žuvininkystė“ išsinuomojo iš valstybės žemės sklypą, kuriame yra kelias, vedantis per tvenkinių teritoriją. Šiam keliui Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu nustatytas servitutas, suteikiantis teisę eiti, važiuoti transporto priemonėms gretimų sklypų naudotojams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad kelio servitutas suteikia teisę gretimų sklypų naudotojams eiti ir važiuoti transporto priemonėmis, o pareiškėjo sklypas nėra gretimas sklypas. 2020 m. liepos mėn. NŽT pateikė Raseinių rajono savivaldybei raštą ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ išnuomotu sklypu, nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) sklypų nėra. Tai, kad pareiškėjas teigia, jog jo sklypas yra 40 metrų atstumu nuo UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ nuomojamos žemės, nesuteikia teisės jam naudotis šiuo servitutiniu keliu. Pareiškėjui užtikrinamas patekimas į jo gyvenamąją vietą kitu keliu, t. y. tiek jis, tiek kiti aplinkinių gyvenviečių gyventojai į jiems priklausančius sklypus gali patekti naudodamiesi kitu keliu. Iš Tauragės apskrities Jurbarko savivaldybės Eržvilko seniūnijos Kartupių projektinių sprendimų plano matyti, jog iki gyventojų sklypų veda 5 metrų pločio vietinės reikšmės kelias. Pareiškėjo teiginiai, jog minėtas kelias netinkamas naudoti, esant blogam orui juo nepravažiuoja automobiliai, niekuo nepagrįsti. Be to, net ir tuo atveju, jei minėto kelio kokybė būtų netinkama naudoti, pareiškėjas turėtų kreiptis į savivaldybę dėl kelio priežiūros, o ne teikti prašymą pertvarkyti Įmonės nuomojamą sklypą. Tokio prašymo tenkinimas pažeistų Įmonės, kaip žemės sklypo nuomininko, teises.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo yra teisėtai išsinuomojęs vientisą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Šiame žemės plote esantis 1,5428 ha ploto kelio servitutas nėra kelias pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą. Todėl NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pertvarkyti Įmonės nuomojamą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra pagrindo ir minimą žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl gauto skundo“ ir kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Raseinių žuvininkystė“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo proceso šalims Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti remiantis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Teigė, jog buvę sklypo savininkai nurodė, jog kelio servitutu galima naudotis. NŽT Žemėtvarkos skyriuje buvo pasakyta, jog negalima naudotis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remiantis atsiliepime išdėstytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi iš dalies panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje dėl NŽT 2020 m. liepos 10 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl gauto skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo įpareigojo tarp šalių kilusį ginčą šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nepilnametei dukrai I. T. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kuriame stovi pareiškėjo šeimai priklausanti gyvenamoji sodyba.
Kauno apskrities viršininkas (pavaduotojas) 2002 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų nuomos ((duomenys neskelbtini)), kuriuo išnuomojo 99 metams UAB „Raseinių žuvininkystei“ 465,52 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., nustatydamas 7,20 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams.
2002 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 465,52 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas Įmonei. Žemės sklypui taikomas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams.
NŽT Raseinių skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo“ patikslintas nurodyto kelio servituto plotas iš 7,2 ha į 1,5458 ha.
2019 m. lapkričio 18 d. V. B.-T. ir A. T. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl savivaldžiavimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2019 m. lapkričio 27 d. gavo V. B.-T. ir A. T. skundą, kuriame teigiama, kad UAB „Raseinių žuvininkystė“ riboja jų teisę naudotis servitutiniu keliu, patenkant jiems į nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Pagal kompetenciją jų skundas buvo persiųstas NŽT Raseinių skyriui.
NŽT Raseinių skyrius 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad 2020 m. gegužės 13 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad perkastas servitutinis kelias dėl atliekamo tvenkinio pylimo remonto. Pažymėjo, kad UAB „Raseinių žuvininkystė“ direktorius informavo, jog sutvarkius gedimą, servitutinis kelias bus pravažiuojamas. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. birželio 30 d. 10.00 val. bus vykdomas papildomas servitutinio kelio patikrinimas vietoje. Pareiškėjas šį NŽT Raseinių skyriaus raštą 2020 m. birželio 6 d. apskundė NŽT.
NŽT pareiškėjo ginčijamame 2020 m. liepos 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas UAB „Raseinių žuvininkystė“. Šiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų (besiribojančių) žemės sklypų naudotojams. NŽT Raseinių skyrius 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. birželio 30 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje dėl ribojimo naudotis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiu keliu. Nustatė, kad kelias iš abiejų pusių užtvertas kelio užtvarais, keliose vietose ties pralaidomis iškastas kelio sluoksnis, pastatytos informacinės lentelės, nurodančios draudimą važiuoti keliu, nes vyksta kelio ir pralaidų remonto darbai. UAB „Raseinių žuvininkystė“ nurodė, kad gretimų žemės sklypų savininkai buvo informuoti apie įvykusią pralaidos avariją žemės sklype, buvo pastatytos informacinės lentelės apie esamą situaciją ir apie galimybę patekti į nuosavybės teise turimus sklypus kitu būdu (per (duomenys neskelbtini)). Atsakovas Rašte pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie kelio remonto darbus. NŽT, įvertinusi NŽT Raseinių skyriaus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) žemės sklypų nėra, o jam priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje ir su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesiriboja. NŽT pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktus duomenis privažiavimas prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo numatytas per (duomenys neskelbtini), esančius kelius, todėl pareiškėjui pasiūlyta naudotis būtent šiuo keliu. Atsakovas nurodė, kad, įvertinus tai, jog Įmonė šiuo metu vykdo remonto darbus, esant avarinei (kritinei) situacijai, nėra pagrindo įpareigoti Įmonę nedelsiant atlikti tam tikrus veiksmus.
Pareiškėjas nesutinka su NŽT Raštu ir prašo teismo įvertinti jo teisėtumą bei pagrįstumą.
Paminėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju pagal į bylą pateiktus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis patikrinus visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad pareiškėjas yra gretimo žemės sklypo savininkas ar naudotojas. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas, paaiškindamas, kad jo sklypas yra už 40 metrų nuo Įmonei išnuomoto sklypo.
Nustatyta, kad ginčo kelias, kuriuo siekia naudotis pareiškėjas, eina per UAB „Raseinių žuvininkystė“ 465,52 ha nuomojamą žemės sklypą, priklausantį Lietuvos Respublikai, o jame nustatytas 7,20 ha, kuris vėliau pakeistas į 1,5458 ha, ploto kelio servitutas. Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Raseinių žuvininkystė“ 99 metams išnuomotas 465,52 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu 2002 m. gruodžio 24 d. su UAB „Raseinių žuvininkyste“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakymu 465,52 ha žemės sklype nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo“ patikslintas nurodyto kelio servituto plotas iš 7,2 ha į 1,5458 ha.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 40 punkte nustatyta, jog žemės plotai, kuriuos skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji, vidaus) keliai, geležinkelio keliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.
Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nustatyta, jog UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamame žemės sklype nėra kelio, yra padaryta sankasa, skirta išimtinai UAB „Raseinių žuvininkystė“ veiklos vykdymui ir, kuriai yra nustatytas servitutas, jog ja esant poreikiui galėtų pasinaudoti gretimų sklypų savininkai. Be to, išnuomoto žemės sklypo pylimai nuosavybės teise priklauso UAB „Raseinių žuvininkystė“ (tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašas), o servitutinis kelias (sankasa) S1 yra įrengtas ant pylimo. Taip pat po servitutiniu keliu (sankasa) įrengti kiti inžinieriniai statiniai t. y. pralaidos, kurios nuosavybės teise taip pat priklauso įmonei.
Pažymėtina, jog tiek pralaidų, tiek pylimo ir kelio būklė yra avarinė, ko pasėkoje nustatytu servitutiniu keliu eismas yra ribojamas dėl slenkančių pylimų ir saugumo. Tai patvirtina 2020-06-26 Statybos inžinierės R. J. M. atliktas pralaidos vertinimas. Specialistė, be kita ko, nurodė, kad servitutinis kelias nėra tinkamas eismui (sutrūkęs po žeme esantis gelžbetonio vamzdis, pylimas nėra stabilus, šlaitai pažeisti erozijos, nuslinkę, neatitinka hidrotechniniams statiniams ir pylimams keliamų reikalavimų) bei, jog situacija šiai dienai yra kritinė ir staigaus avarinio išleidimo metu gali nebeatlaikyti tiek vamzdis, tiek šlaitas, o nuošliaužos metu apsauginis pylimo šlaitas gali būti išplautas ir užlieti artimiausi kaimai, todėl yra reikalinga visiškai apriboti eismą pylimo viršumi. Taip pat specialistė akcentavo, kad tokią kelio būklę galėjo nulemti netinkamos šlaito viršaus apkrovos, būtent per daug intensyvus eismas tam nepritaikytu šlaito viršumi, kadangi servitutinis kelias yra skirtas išimtinai tvenkinio aptarnavimui, kurį vykdo UAB „Raseinių žuvininkystė“, o ne susisiekimui su kitais kaimais ar rajonais.
NŽT 2020 m. liepos mėn. Raseinių rajono savivaldybei pateikė raštą ,,Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su UAB „Raseinių žuvininkystė” išnuomotu sklypu, nustatyta, kad A. T. žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) sklypų nėra. Tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos papildomai pateikta ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2000-07-18, iš kurio matyti, kad A. T. turimas žemės sklypas nesiriboja su UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamu žemės sklypu. Atsakovo papildomai pateiktoje ištraukoje iš Kauno apskrities Raseinių rajono Paupio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2000-07-18 su įbraižytomis NTR registruotų sklypų ribomis matyti, kad pareiškėjo sklypas pažymėtas žaliu kontūru, UAB „Raseinių žuvininkystė” sklypas - mėlynu kontūru. Ši aplinkybė aiškiai rodo, kad pareiškėjo sklypas nėra besiribojantis su UAB „Raseinių žuvininkystė” nuomojamu sklypu. Tuo tarpu servitutas pagal atsakovo pateiktą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą yra nustatytas besiribojančių sklypų savininkams patekti į valdomus sklypus. Darytina išvada, jog teismui pateikti papildomi atsakovo dokumentai įrodo, kad pareiškėjas nėra viešpataujančio daikto savininkas ir todėl neturi teisės naudotis servitutu nustatytu UAB „Raseinių žuvininkystė” nuomojamame sklype.
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) projektinių sprendimų plano matyti, jog iki pareiškėjo sklypo yra 5 metrų pločio vietinės reikšmės kelias (D5), kuris ateina ir iki pareiškėjo žemės sklypo. Taigi pareiškėjas turi galimybę naudotis būtent minimu vietinės reikšmės keliu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas nėra viešpataujančio daikto (žemės sklypo), kuris ribojasi su įmonei išnuomotu žemės sklypu, savininkas (naudotojas), todėl jis ir neturi teisės naudotis kelio servitutu. Būtent tokią išvadą padarė ir NŽT skundžiamame Rašte, atsakydama į pareiškėjo skundą. Paminėtina, jog tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių su administraciniais aktais nustatomų žemės servitutų turiniu susijusius santykius, aiškinimo ir taikymo, 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023, kurioje konstatavo, jog servituto paskirtis nėra teisių naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu suteikimas konkrečiam asmeniui.
Apibendrinant, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Raštą, kadangi jame išsamiai ir detaliai išaiškinta dėl kelio servituto naudojimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas vienos iš proceso šalių naudai, šie turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raseinių žuvininkystė“ prašo priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Vertinant šį prašymą, nustatyta, kad Įmonei byloje atstovavo advokatas Mantas Šriupša, išlaidos už teisinę pagalbą buvo apmokėtos pagal 2022 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą MS Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas, kurioje nurodyta 484 Eur suma (už atsiliepimo į skundą parengimą, atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose). Į bylą pateiktas AB Swedbank mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad UAB „Raseinių žuvininkystė“ 2022 m. sausio 14 d. bankiniu pavedimu pervedė 484 Eur sumą advokatui Mantui Šriupšai. Įvertinus tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė poziciją atmesti pareiškėjo skundą, o jį atmetus įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą, taip pat aplinkybę, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pakeistų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, 8.2 bei 8.19 punktuose nustatytos maksimalios galimos priteisti sumos dydžio, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteisti 484 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo A. T. trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių žuvininkystė“ naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.