Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokato padėjėjai V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. L.,antstolis V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2008-07-18 A. L., L. L. ir AB DNB bankas sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2000-2008-47537 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovui suteiktas 100 498,15 EUR dydžio kreditas, skirtas vartojimo poreikiams tenkinti, – gyvenamajam namui įrengti. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Ieškovo teigimu, iš tinklapio www.evarzytines.lt jis sužinojo, kad antstolis V. M. paskelbė ieškovo turto varžytynes, todėl darytina išvada, jog atsakovas nutraukė su ieškovu Sutartį ir ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo turto. Ieškinyje pažymėta, kad ieškovas asmeniškai nėra gavęs iš atsakovo jokio įspėjimo dėl Sutarties netinkamo vykdymo ir jos nutraukimo. Pasak ieškovo, apie tai, kad Sutartis nutraukta, jis sužinojo tik iš nurodyto tinklapio. Ieškovo teigimu, jis bandė susisiekti su atsakovu, tačiau nė vienas iš atsakovo atstovų negalėjo pateikti jokios informacijos, kada ir kaip atsakovas nutraukė Sutartį, kada buvo išsiųstas pranešimas dėl Sutarties nutraukimo, t. y. atsakovas apskritai nepateikė ieškovui jokios informacijos bei dokumentų, kada ir kokiu pagrindu vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškinyje pažymėta, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta Sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006, 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas kreditą ėmė vartojimo tikslams – namui įsirengti, taigi sutartis turi būti pripažinta vartojimo sutartimi, o ieškovo teisių gynimas vertinamas per vartotojų teisių apsaugos prizmę. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jeigu kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl tokios sutarties sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Jeigu sutartyje įtvirtinti vienašalio jos nutraukimo pagrindai pripažįstami nesąžiningais ir negaliojančiais, šalies teisė nutraukti sutartį nustatoma vertinant, ar buvo CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindai. Bet kuri sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jeigu tai padaryta teisėtai. Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, priešingu atveju toks nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Ieškovo pabrėžta, kad jis nebuvo informuotas apie atsakovo ketinimą nutraukti Sutartį, kaip tai buvo numatyta Sutarties 44 punkte, ir būtent šis faktas patvirtina, jog atsakovas pažeidė Sutartį. Ieškovo teigimu, jis nėra gavęs iš atsakovo nei pranešimo apie pradelstus įsiskolinimus, nei pranešimo dėl vienašalio Sutarties nutraukimo. Be to, net jei atsakovas ir būtų pranešęs ieškovui apie ketinimus nutraukti Sutartį, joje nustatytas terminas trūkumams ištaisyti yra neprotingai trumpas, todėl negali sukelti tokių sunkių pasekmių ieškovui, kuris yra vartotojas, nes visa skolos suma turėjo būti grąžinta tik 2023-06-30. Remdamasis tuo, kad Sutartį atsakovas nutraukė tinkamai neinformavęs apie tai ieškovo, ieškovas prašo pripažinti Sutarties nutraukimą negaliojančiu ab initio.

2014-09-03 teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2014-10-02 13:00 val. (b. l. 71).

Gavus ieškovo prašymą skirti kitą parengiamojo teismo posėdžio datą dėl jo ligos, teismas ieškovo prašymą tenkino ir paskyrė kitą parengiamojo teismo posėdžio datą 2014-11-13 11:00 val. (b. l. 82). Ieškovas į 2014-11-13 11:00 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai, neatvyko. Prieš posėdį teisme gautas ieškovo prašymas atidėti teismo posėdį dėl jo ligos, nenagrinėti bylos parengiamajame teismo posėdyje, nepereiti prie nagrinėjimo iš esmės. Prie prašymo pridėta pažyma apie ieškovui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą, parengiamojo teismo posėdžio metu konstatavo, kad tokio ieškovo prašymo tenkinti nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo prašymas tuo pačiu pagrindu jau buvo tenkintas ir paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis, be to, ieškovas, pateikdamas duomenis apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, nepridėjo kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie ieškovo ligos pobūdį ir negalėjimą atvykti į posėdį. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovo neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, o ieškovas, neturėdamas galimybės atvykti į paskirtą teismo posėdį, turėjo teisę pasirūpinti atstovavimu.

Parengiamajame teismo posėdyje nustačius, kad papildomų pasirengimo nagrinėti bylą teisme veiksmų nereikia atlikti, iš karto po parengiamojo teismo posėdžio pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 231 straipsnio 4 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria paskirtas parengiamasis teismo posėdis, šalims išaiškintos CPK 231 straipsnio nuostatos, taigi ieškovui buvo žinoma, jog po parengiamojo posėdžio gali būti pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės (b. l. 71).

Tretieji asmenys antstolis V. M. ir L. L. neatvyko į parengiamąjį posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai (b. l. 86, 88), nepranešė teismui neatvykimo priežasčių, nepateikė prašymų atidėti posėdį ar nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokato padėjėja nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas dėl atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų.

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad 2008-07-18 sudaryta Kreditavimo sutartimi Nr. 2000-2008-47537, kurios nutraukimą ieškovas prašo pripažinti neteisėtu, atsakovas suteikė ieškovui ir jo sutuoktinei 100 498,15 EUR kreditą iki 2023-06-30 gyvenamajam namui įrengti. Kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti atsakovui įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-14).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovas AB DNB bankas ir ieškovas bei trečiasis asmuo L. L. 2005-06-28 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 3103-05 IV, kurios pagrindu Bankas ieškovui ir jo sutuoktinei suteikė 28 962 EUR kreditą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), statyti (b. l. 55-63).

Ieškovui ir jo sutuoktinei vėluojant mokėti įmokas pagal kreditavimo sutartis, atsakovas 2012-02-27 raštu Nr. 30.58.37/361 „Dėl skolos valdymo perdavimo ir įsipareigojimų bankui nevykdymo“ įspėjo, kad, bendraskoliams nepadengus pradelstų skolų pagal ginčo Kreditavimo sutartį bei Kreditavimo sutartį Nr. 3103-05IV iki 2012-04-30, Bankas bus priverstas nutraukti šias sutartis ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 46). Iš byloje pateikto AB „Lietuvos paštas“ išrašo bei įteikimo pranešimo matyti, kad pranešimas ieškovui įteiktas pasirašytinai 2012-03-06 (b. l. 47-48, 52).

Ieškovui pateikus prašymą dėl kredito grąžinimo atidėjimo (b. l. 50), atsakovas 2012-03-01 pranešimu Nr. 30.58.37-372 „Dėl kreditavimo sutarties sąlygų keitimo“ informavo ieškovą, kad prašymas atidėti kredito mokėjimą pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2000-2008-47537 netenkintinas (b. l. 49).

Ieškovui ir bendraskolei per Banko nustatytą terminą nepadengus skolos, Bankas 2012-05-30 pranešimu Nr. 30.58.37-812 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ pakartotinai įspėjo ieškovą su bendraskole apie skolą Bankui pagal abi Kreditavimo sutartis ir nustatė terminą iki 2012-07-05 pradelstai skolai padengti. Iš pranešimo matyti, kad pagal ginčo Kreditavimo sutartį Nr. 2000-2008-47537 kredito gavėjų skola buvo: 1864,86 EUR negrąžinto kredito, 1865,81 EUR nesumokėtų palūkanų, 224,42 EUR nesumokėtų delspinigių. Pranešimu ieškovas ir jo sutuoktinė taip pat įspėti, kad, nepadengus skolos, Bankas vienašališkai nutrauks abi sutartis kitą dieną po termino įvykdyti finansinius įsipareigojimus pabaigos (b. l. 51). AB „Lietuvos paštas“ išrašas bei įteikimo pranešimas patvirtina, kad šis pranešimas ieškovui įteiktas pasirašytinai 2012-06-06 (b. l. 52, 53-54).

Kredito gavėjams skolos per Banko nurodytą terminą nepadengus, Bankas 2012-07-09 vienašališkai nutraukė sutartis ir kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomųjų įrašų pagal kreditavimo sutartis Nr. 3103-05IV ir Nr. 2000-2008-47537 išdavimo.

2012-11-27 notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus dėl nesumokėtų skolų pagal kreditavimo sutartis išieškojimo atsakovo naudai iš bendraskolių ieškovo ir trečiojo asmens L. L. (b. l. 35-36, 64-65).

Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi

Ieškovas yra fizinis asmuo, atsakovas – kredito įstaiga, verslininkas. Pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2000-2008-47537 atsakovas suteikė ieškovui ir jo sutuoktinei kreditą gyvenamajam namui įrengti. Byloje nėra duomenų, kad gautas kreditas buvo panaudotas verslo tikslais, o ne ieškovo šeimos poreikiams tenkinti. Nurodytos aplinkybės atitinka teisės aktuose ir kasacinio teismo praktikoje nustatytus kriterijus ginčo šalių sudarytai Sutarčiai kaip vartojimo kvalifikuoti. Dėl to ieškovui, kaip vartotojui ir silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai, taikomas įstatymuose nustatytas padidintas jo teisių ir interesų apsaugos režimas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).

Dėl įspėjimo apie Sutarties nutraukimą

Sutarties nutraukimo neteisėtumą ieškovas, visų pirma, grindžia tuo, kad jis nebuvo informuotas apie atsakovo ketinimą nutraukti sutartį.

Pagal CPK 6.218 straipsnio 1 dalį, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš 30 dienų. Pažymėtina, kad CK 6.218 straipsnyje nekonkretizuota, kokia forma turi būti pranešta apie sutarties nutraukimą. Dėl to darytina išvada, kad tai gali būti daroma bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, svarbiausia, jog kita sutarties šalis būtų informuota. Vadovaujantis CK 6.166 straipsnio nuostatomis, reikalavimas iš anksto pranešti apie vienašalį sutarties nutraukimą laikomas įvykdytu, kai toks pranešimas pasiekia adresato gyvenamąją ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. CK 6.166 straipsnio norma yra dispozityvi, todėl šalys gali susitarti ir dėl kitokio informavimo principo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėta, kad šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas iš anksto pranešti antrajai šaliai apie sutarties nutraukimą. Kartu kasacinio teismo nurodyta, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas, nes toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, suformuluotais 2009-06-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrosios dalies 44 punkte nustatyta, kad, esant Sutarties nutraukimo pagrindams, Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį, prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos.

Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui L. L. buvo išsiųsti du įspėjimai (2012-02-27 ir 2012-05-30) apie galimą Sutarties nutraukimą, jeigu nebus padengta susikaupusi skola. Faktą, kad nurodyti įspėjimai buvo išsiųsti ir įteikti ieškovui pasirašytinai, patvirtina siuntų, perduotų paštui, registrų išrašai bei įteikimo pranešimai (b. l. 47-48, 52, 53-54).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įspėjimai apie Sutarties nutraukimą ieškovui išsiųsti daugiau negu prieš mėnesį iki nurodytos nutraukimo datos. Ieškovas nenurodė teismui motyvuotų argumentų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad Banko siųstų įspėjimų jis negavo, neįvardijo priežasčių, kurios galėjo būti kliūtis nurodytiems pranešimams gauti. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo parašais patvirtinta, jog šie įspėjimai įteikti jam asmeniškai. Atsakovo pateikti raštai, įrodantys vykusį šalių susirašinėjimą po Kredito sutarties nutraukimo, taip pat akivaizdžiai patvirtinta faktą, kad ieškovui buvo žinoma apie vienašališką Sutarties nutraukimą (b. l. 66-70).

Be kita ko, pažymėtina tai, kad ieškovas, kaip kredito gavėjas, turėjo domėtis Sutarties vykdymu, bendradarbiauti su Banku. Ieškovas žinojo, kad netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Sutartį, ir turėjo žinoti, jog pagal Sutarties nuostatas Bankas gali pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti Sutartį.

Aptarti bylos duomenys neabejotinai įrodo, kad ieškovas buvo tinkamai įspėtas apie Sutarties nutraukimą, jeigu per Banko nustatytą terminą nepadengs susidariusių skolų. Be to, pabrėžtina tai, kad, prieš siunčiant įspėjimą apie Sutarties nutraukimą neįvykdžius finansinių įsipareigojimų iki 2012-07-05, ieškovas prieš tai buvo įspėtas apie galimą Sutarties nutraukimą, nustatant net dviejų mėnesių terminą pradelstiems mokėjimams sumokėti.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo argumentai, kad Sutarties vienašalis nutraukimas yra neteisėtas dėl to, jog jis nebuvo įspėtas apie Sutarties nutraukimą, atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, suformuluotais 2009-06-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Dėl Kredito sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo

Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, remiasi ir tuo, jog nebuvo esminių pažeidimų, kurie būtų pagrindas Sutarčiai nutraukti.

Pažymėtina, kad Sutarties 47 punkte nurodyti Sutarties nutraukimo pagrindai, kuriems esant Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo pagrindu, be kita ko, laikomas bent vienos kredito dalies ir (arba) palūkanų, delspinigių bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų nesumokėjimas Bankui kredito gavėjo sutartyje nustatytais terminais (Sutarties 47.1 punktas). Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminiai Sutarties pažeidimo atvejai (Sutarties 49 punktas).

Ieškovas teigia, kad Kredito sutarties sąlygos, ta apimtimi, kuria jos suteikia teisę kreditoriui, jeigu kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui kredito dalies, nutraukti Kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl nurodytos sąlygos pripažintinos negaliojančiomis.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo argumentų, kurie atkartoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašaus pobūdžio bylose pateikiamus teisės normų, reglamentuojančių kredito sutarčių nutraukimą su vartotojais, taikymo išaiškinimus. Visų pirma, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju iki Sutarties nutraukimo atsakovas (Bankas) nereikalavo, jog ieškovas grąžintų visą paimtą kreditą, palūkanas, apskaičiuotas iki kredito grąžinimo termino pabaigos. Įspėdamas apie Kredito sutarties nutraukimą, atsakovas nustatė ieškovui vieno mėnesio terminą pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, t. y. susidariusiai skolai padengti, tačiau nereikalavo iki Sutarties nutraukimo grąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti palūkanas iki kredito termino pabaigos. Dėl to atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningi. Kita vertus, pažymėtina tai, kad, ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas net du kartus įspėjo apie galimą Sutarties nutraukimą, jeigu per nustatytą terminą nebus padengta skola; apie Sutarties nutraukimą įspėjo prieš mėnesį, suteikdamas papildomą vieno mėnesio terminą skolai padengti.

Ieškovas taip pat nurodo tai, kad jam buvo nustatytas neprotingai trumpas terminas Sutarties pažeidimams ištaisyti.

Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais tokių ieškovo argumentų. Minėta, kad atsakovas du kartus įspėjo ieškovą apie galimą Sutarties nutraukimą, pirmą kartą nustatydamas net dviejų mėnesių terminą pradelstiems mokėjimams sumokėti. Įspėdamas apie Sutarties nutraukimą, atsakovas suteikė dar mėnesio terminą susidariusiai skolai padengti. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui buvo nustatytas per trumpas terminas Sutarties pažeidimams ištaisyti.

Ieškovas, be kita ko, ieškinyje pažymi, kad visa skolos suma turėjo būti grąžinta tik 2023-06-30. Tačiau vien tai, kad kreditas buvo ilgalaikis, savaime neteikia pagrindo pripažinti vienašalį kredito sutarties nutraukimą neteisėtu. Šiuo konkrečiu atveju vertintina tai, kad ieškovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Bylos duomenimis, skola nuolat augo – 2012-02-27 Banko pranešime pradelsta skola – 1938,66 EUR, 2012-05-30 pranešime pradelsta skola – jau 3955,09 EUR.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.881 straipsnio nuostatas, grąžintino kredito ir palūkanų mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir esminė kreditavimo sutarties sąlyga. Dėl to įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina eilinės paskolos sumos dalies, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą paskolos sumą kartu su apskaičiuotomis palūkanomis.

Banko veiklos tikslas – gauti finansinę naudą. Kai kredito gavėjas ilgą laiką netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus mokėti įmokas, neteikia finansines galimybes jas mokėti ateityje pagrindžiančių įrodymų, tokia situacija pažeidžia Banko, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, interesus, todėl negalima reikalauti, kad šis ūkio subjektas ilgą laiką toleruotų kliento sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nepaisant to, kokiam terminui suteiktas kreditas. Pažymėtina ir tai, kad kredito gavėjas, turintis vartotojo statusą, negali remtis šiuos statusu, reikalaudamas nenutraukti sutartinių santykių, jeigu jis nededa pakankamai pastangų tam, jog įsipareigojimų Bankui nevykdymas neužsitęstų, jeigu apskritai nemoka įmokų ir neteikia Bankui duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad finansiniai sunkumai, su kuriais susidūrė, yra laikini ir yra realių galimybių ateityje vykdyti sutartį tinkamai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją analogiško pobūdžio bylose, papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo aspektu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013; 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013; kt). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įmokų pagal kreditavimo sutartis kreditoriui nesumokėjimas yra esminis, o ne formalus sutarties pažeidimas, įgalinantis kreditorių vienašališkai nutraukti sutartį ir kreiptis dėl skolos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013; kt).

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jo padaryti sutartinių įsipareigojimų pažeidimai buvo neesminiai, kad buvo nustatytas neprotingai trumpas terminas jiems ištaisyti ir kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti Sutartį vienašališkai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pripažintini teisiškai pagrįstais atsakovo argumentai, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, Bankas, kaip kreditorius, turėjo teisę nutraukti Sutartį su ieškovu ne tik pagal Sutarties nuostatas, bet ir vadovaudamasis Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punktu, CK 6.217 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal atsakovo pateiktus įrodymus, jis turėjo 3630 Lt advokato ir advokato padėjėjos pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą ir atstovimą teismo posėdyje (b. l. 91, 92).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl tokių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad byla nevertintina kaip sudėtinga teisės klausimų požiūriu. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas, be kita ko, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant atsakovui teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijas priteistini maksimalūs užmokesčio už advokato paslaugas dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nuo 2013-01-01 iki 2014-10-01 MMA – 1000 Lt, nuo 2014-10-01 – 1035 Lt.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas advokato atlygis už atsiliepimo į ieškinį parengimą (iki 2014-10-01) – 3000 Lt. Remdamasis pirmiau nurodytais kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovui atlygintina 1500 Lt išlaidų.

Dėl išlaidų už atstovavimą teisme pažymėtina tai, kad pagal Rekomendacijų 5, 8.18 punktų nuostatas maksimalus rekomenduotinas advokato padėjėjo atlygis už vieną atstovavimo teisme valandą po 2014-10-01 – 124,20 Lt (1035 Lt MMA x 0,15 x 80 proc. ). Byloje vyko vienas teismo posėdis, trukęs 16 min. Atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytą maksimalų atlygį už vieną atstovavimo teisme valandą, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstomis išlaidomis už advokato padėjėjos atstovavimą posėdyje teismas pripažįsta 33,12 Lt sumą ((124,20 Lt x 16 min.) / 60 min.).

Apibendrinant nurodytus motyvus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina iš viso 1533,12 Lt (444,02 EUR) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 40,99 Lt (11,87 EUR) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

atmesti ieškovo A. L. ieškinį.

Priteisti iš ieškovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) naudai 1533,12 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris litus 12 ct) arba 444,02 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 02 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 40,99 Lt (keturiasdešimt litų 99 ct) arba 11,87 EUR (vienuolika eurų 87 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė