Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, bankrutavusi viešoji įstaiga „Vilnius veža“ (išieškotoja), kuriai atstovauja bankroto administratorė mažoji bendrija „Likvidavimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėja aiškina, kad 2019 m. gruodžio 11 d. gavo antstolio raginimą Nr. S-9-174-19857 įvykdyti sprendimą, kuriuo išieškotojai bankrutavusiai viešajai įstaigai (toliau – BVšĮ) „Vilnius veža“ priteista 519 103,76 Eur skolos, 91 122,74 Eur palūkanų bei 442,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ minėtoje byloje yra solidari skolininkė su Vilniaus miesto savivaldybe, B. R. B. bei O. R. V..

3. Anot pareiškėjos, antstolio pateiktas raginimas įvykdyti visą sprendimą tik pareiškėjai yra neteisėtas. Be to, prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo papildomai nurodo, kad kitos solidarios skolininkės atžvilgiu nurodyto teismo sprendimo vykdymas sustabdytas kasacinio teismo, priėmus minėtos skolininkės kasacinį skundą.

4. Antstolis Donatas Kisielius 2020 m. sausio 8 d. patvarkymu Nr. S-20-174 pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Antstolis nurodo, kad 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymu reg. Nr. S-19-174-19827 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2095-852/2017 ir tą pačią dieną priėmė skolininkei raginimą Nr. S-19-174-19857 per dešimt dienų nuo dokumentų gavimo dienos įvykdyti sprendimą gera valia; teigia, jog raginimas skolininkei įteiktas 2019 m. gruodžio 11 d.

6. Antstolis patvarkyme aiškina, kad jam vykdyti pateiktame teismo 2019 m. gruodžio 4 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-2095-852/2017 nurodyta, jog vykdomajame rašte nurodytos sumos priteistos solidariai iš pareiškėjos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir iš kitų skolininkų (nurodant kokios sumos iš kokių skolininkų). Antstolis pažymi, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, todėl, antstolio vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su skolininkės skunde nurodytu prašymu padalinti išieškotiną sumą proporcingai tarp visų solidariai atsakingų skolininkų, nes tokiu būdu būtų pakeistas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

7. Be to, antstolis aiškina, kad susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi Nr. 3P-1907/2019 nustatyta, jog kasacinis teismas minėta nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka tik skolininkės (kasatorės) Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, todėl kitų vykdomajame dokumente nurodytų solidariai atsakingų skolininkų atžvilgiu vykdymo procesas nėra sustabdytas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. sausio 30 d. 11.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2020 m. sausio 9 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

9. Suinteresuotas asmuo BVšĮ „Vilnius veža“ (išieškotoja), kuriai atstovauja bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Likvidavimas“, atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

10. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

11. Vykdomųjų dokumentų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas vykdomasis dokumentas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius vykdomojo dokumento padarinius. Vykdant vykdomuosius dokumentus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kaip minėta, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, taip pat savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

12. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0174/19/02754 duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2095-852/2017 dėl skolų iš solidarių skolininkų priteisimo išieškotojai BVšĮ „Vilnius veža“, t. y. 1) iš skolininkų UAB „Vilniaus viešasis transportas“, Vilniaus miesto savivaldybės ir R. B. B. solidariai priteista 499 659,26 Eur dydžio žala; 2) iš skolininkių UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės solidariai priteista 14 402,01 Eur dydžio žala; 3) iš skolininkių UAB „Vilniaus viešasis transportas“, Vilniaus miesto savivaldybės ir O. R. V. solidariai priteista 1 448,39 Eur dydžio žala; 4) iš skolininkų UAB „Vilniaus viešasis transportas“, R. B. B., O. R. V. ir Vilniaus miesto savivaldybės solidariai priteista 3 594,10 Eur dydžio žala; 4) iš skolininkų UAB „Vilniaus viešasis transportas“, R. B. B., O. R. V. ir Vilniaus miesto savivaldybės priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2016 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) iš kiekvieno skolininko, t. y. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, R. B. B., O. R. V. ir Vilniaus miesto savivaldybės priteista po 442,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Antstolis 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S-19-174-19827 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-174-19857; antstolio procesiniai dokumentai (įskaitant ir raginimą) skolininkei (pareiškėjai) įteikti tinkamai 2019 m. gruodžio 11 d.

14. Pareiškėja (skolininkė) skunde iš esmės nurodo, kad nesutinka su antstolio priimtu raginimu, nes, anot pareiškėjos, išieškoma suma turėtų būti padalinta proporcingai tarp solidarių atsakovų (skolininkų). Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais.

15. Esminiai solidariosios skolininkų prievolės ypatumai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6-6.16 straipsniuose. Solidariajai skolininkų pareigai būdingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007).

16. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad ją įvykdytų tiek visi skolininkai ar keli skolininkai bendrai, tiek be kuris jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis); kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis); bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis); jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis).

17. CK 6.6 straipsnio 6 dalies norma, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, turi būti aiškinama prievolių pasibaigimą reglamentuojančių normų kontekste. Solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kurią prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolių pasibaigimo tinkamu daliniu įvykdymu solidariosios prievolės atveju ypatumas yra tas, kad kai solidarioji prievolė įvykdoma iš dalies, visi solidarieji skolininkai kreditoriui lieka įpareigoti bendra neįvykdytos prievolės suma, nepaisant to, koks jų indėlis į įvykdytos prievolės dalį, nebent kreditorius aiškiai išreikštų savo valią, kad prievolės dalį įvykdžiusio skolininko atžvilgiu solidariosios prievolės atsisako (CK 6.6 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010).

18. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2095-852/2017, kuriame pareiškėja UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nurodyta kaip viena iš solidariųjų skolininkų. Kaip jau buvo nurodyta, prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, todėl antstolis, surašęs raginimą pareiškėjai dėl visos priteistos solidarios skolos išieškojimo, elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Šiuo atveju sutiktina su antstoliu, kad tenkinus pareiškėjos prašymą dėl priteistos solidarios prievolės paskirstymo proporcingai visiems atsakovams, būtų pakeisti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo išspręstas šalių ginčas.

19. Pareiškėja skunde taip pat prašo sustabdyti skolos išieškojimo procesą, nes kasaciniame teisme yra priimtas kitos solidarios skolininkės kasacinis skundas ir sustabdytas teismo procesinių sprendimų, kurių pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, vykdymas.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 16 d. konsultacijoje Nr. A3-92 „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ išaiškinta, kad kasacinio skundo padavimo bei vėlesnis šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau CPK 363 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai ir Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą, todėl, CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus dėl to nutartį, antstolis savo patvarkymu privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Tokį patvarkymą antstolis turi priimti nedelsiant po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymą (CPK 625 straipsnio 1 dalis).

21. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje e3K-3-159-XX/2020 (Nr. 3P-1907/2019) 2019 m. gruodžio 23 d. sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties vykdymą tik dėl kasatorės Vilniaus miesto savivaldybės.

22. Nustatyta, kad jau po pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo (2019 m. gruodžio 31 d.), pareiškėja kreipėsi į kasacinį teismą su prašymu sustabdyti nurodytų teismų procesinių sprendimų vykdymą ir jos atžvilgiu, kuris 2020 m. sausio 15 d. nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka; be to, kasacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi buvo tenkintas pareiškėjos prašymas ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei uždrausta BVšĮ „Vilnius veža“ bankroto administratorei MB „Likvidavimas“ paskirstyti BVšĮ „Vilnius veža“ kreditoriams lėšas, gautas iš antstolio D. Kisieliaus, vykdančio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2095-852/2017 ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, ar kitaip jas perleisti, ar panaudoti.

23. Teismas pažymi, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes; teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Taigi, šiuo atveju antstolis, priėmęs vykdyti išduotą vykdomąjį raštą ir išsiuntęs raginimą pareiškėjai, taip pat gavęs pareiškėjos skundą ir su juo nesutikęs, elgėsi teisėtai, nes tuo metu (tiek raginimo priėmimo metu, tiek 2020 m. sausio 8 d. patvarkymo priėmimo metu) teismų procesinių sprendimų, kurių pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, vykdymas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo sustabdytas (jų vykdymas buvo sustabdytas tik po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo ir pareiškėjos skundo padavimo).

24. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

25. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Donatas Kisielius nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ skundo dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.