Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės ir Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2014 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja N. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą ir prašo:

- panaikinti 2014 m. kovo 24 d. (atsakovas patikslino, jog šis įsakymas yra 2014 m. kovo 13 d. Nr. SP1-1215) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) vedėjo įsakymą „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“;

- įpareigoti Socialinės paramos skyrių sumokėti socialinę išmoką už 2014 m. kovo mėnesį ir toliau pratęsti išmokų mokėjimą.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“ nuo 2014 m. kovo 1 d. jai nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, nes 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. kovo 7 d. buvo atlikti gyvenimo sąlygų patikrinimai, kurių metu gauta informacija, kad ji nepateikė visų duomenų apie bendrai gyvenančius asmenis.

Pareiškėja nurodo, kad 2014 m. kovo 5 d. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini) atvykusi Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė V. K. atliko buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą, kurio pagrindu jai nutrauktas socialinių išmokų mokėjimas. Ji yra bedarbė, kitų pajamų neturi, todėl tai jai sukėlė daug neigiamų pasekmių. Socialinė parama buvo jos vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nuo 2012 metų aktyviai ieško darbo Klaipėdos darbo biržoje ir dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose.

Nurodytas kaip gyvenantis su ja asmuo S. J. yra registruotas Klaipėdos savivaldybėje. S. J. yra jos draugas ir tik retkarčiais atvyksta į jos namus, jų nesieja jokie turtiniai santykiai. Buities patikrinimo akte nurodyta, kad rasti du dantų šepetukai, į maišelį sudėti vyriški daiktai. Teigia, kad dantų šepetukai yra jos, vyriški daiktai yra jos brolio V. K., šiuo metu atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose. Patikrinimo metu apklausta kaimynė patvirtino, kad S. J. su ja negyvena, o tik retkarčiais ateina į svečius. Pareiškėja teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką “sugyventiniai” yra nesusituokę asmenys, gyvenantys drauge, ypač jei bendras gyvenimas trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus, kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Pareiškėja nurodo, kad socialinių išmokų vyr. specialistė neleido jai susipažinti su buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, jai sunku įskaityti jos raštą, todėl pasirašė po aktu jo neskaičiusi. Jai nebuvo duotas patikrinimo akto antrasis egzempliorius, kad galėtų susipažinti su išvadomis, tuo ji pažeidė jos teises ginti savo interesus komisijos vertinimo metu.

Pareiškėja N. K. prašo tenkinti jos skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l.27-29) pažymi, jog, N. K. išsiųstame įsakymo nuoraše yra techninė klaida, skundžiamas įsakymas yra 2014 m. kovo 13 d. yra Nr.SP1-1215. Apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo nutraukimo pareiškėja buvo informuota 2014-03-24 raštu Nr. (23.45.)-SP13-2569. registruojant IVS „Avilys“ N.k. siunčiamą 2014-03-24 lydraštį Nr. (23.45.)-SP13-2569, jo priedas, t. y. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. įsakymas Nr.SP1-1215 „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“ automatiškai perėmė lydraščio datą ir dokumento numerį (b.l. 79)

Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – ir Įstatymas) bei atsižvelgiant į pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui (toliau – ir Socialinių išmokų poskyris) 2014-02-12 pateiktą prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-7158 (toliau – ir prašymas - paraiška), pareiškėjai nuo 2014-02-01 buvo mokama socialinė pašalpa. 2014-02-26 į Socialinių išmokų poskyrį dėl piniginės socialinės paramos kreipėsi S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris prašyme – paraiškoje Nr. SP23-9232 nurodė tą patį savo faktinį gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kaip ir piniginę socialinę paramą gaunanti N. K.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad Savivaldybės administracija, kilus pagrįstam įtarimui dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, turi teisę tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Siekiant didinti socialinės paramos efektyvumą ir veiksmingumą bei mažinti piktnaudžiavimą pinigine socialine parama galimybes, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas ar bendrai gyvenančius asmenis visais atvejais atliekamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo, bendrai gyvenančių asmenų sudėties tikrinimas.

Socialinių išmokų poskyrio specialistai 2014-03-05 nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidarė N. K., kuri teigė, kad šiuo adresu S. J. negyvena, tik retkarčiais atvyksta nusiprausti, susitvarkyti, atsiimti laiškų. Ji sakė esanti jo draugė ir jam padedanti. Moteris teigė, kad bute yra S. J. skutimosi priemonės ir į maišelį sudėti rūbai. N. K. neįsileido apžiūrėti buto. 2014-03-05 kaimynė iš buto Nr. 33 teigė matanti moterį ir retkarčiais vyriškį. Kiti kaimynai informacijos neteikė. 2014-03-07 atliktas pakartotinis patikrinimas tuo pačiu adresu. Šį kartą N. K. sudarė Socialinių išmokų poskyrio specialistams galimybę patikrinti jos buities ir gyvenimo sąlygas. Bute spintoje greta N. K. rūbų buvo vyriški rūbai, vonioje buvo 2 dantų šepetėliai. N. K. pasakė, kad šie daiktai yra jos draugo, kurio duomenų neatskleis. Taip pat parodė į maišelį sudėtus rūbus. 2014-03-05 ir 2014-03-07 patikrinimų metu gautos informacijos pagrindu buvo surašytas Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (toliau – ir Aktas), su kuriuo N. K. buvo susipažindinta patikrinimo metu, tai ji patvirtino pasirašydama akte. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad jai neleista susipažinti su Aktu. N. K. prašymu jai 2014-04-14 buvo išduota Akto kopija.

Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012-08-30 raštu Nr. (15.8-35) SD-5857 pateikė nuomonę, kad pagrindas priimti sprendimą skirti ar neskirti piniginę socialinę paramą, nutraukti ar sustabdyti jos mokėjimą pagal gautą ir patikrintą (surašius Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą) informaciją įgali būti tikrinusių asmenų (socialinių darbuotojų, Socialinės paramos komisijos (tarybos) atstovų ir kitų asmenų) išvados ir rekomendacijos.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrai gyvenantys asmenys yra <... neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris...>. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimų metu spintoje šalia pareiškėjos N. K. asmeninių daiktų buvo vyriški drabužiai, vonioje ne vienam asmeniui skirtos higienos priemonės bei N. K. pateiktą informaciją apie turimą draugą, darytina išvada, kad N. K. gyvena bei veda bendrą ūkį su vyriškiu.

Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei atsižvelgiant į objektyvius duomenis, t.y. 2014-03-05 ir 2014-03-07 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimų metu surašytą Aktą, kuriame užfiksuota patikrinimo metu gauta informaciją apie su N. K. bendrai gyvenantį asmenį, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. SP1-1215, N. K. nuo 2014-03-01 nutrauktas socialinės pašalpos teikimas, nes ji pateikė netikslius duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis. Apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo nutraukimo pareiškėja buvo informuota 2014-03-24 raštu Nr. (23.45.)-SP13-2569.

N. K. kartu su S. J. 2014-03-20 buvo atvykusi į Socialinių išmokų poskyrį, tačiau nepateikė jokių naujų duomenų ar paaiškinimų dėl bendrai gyvenančių asmenų.

Atsakovo atstovė neatvyko į teismo posėdį. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovo atstovė 2014 m. birželio 12 d. teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. SP1-1215 „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“ (toliau – ir skundžiamas Įsakymas, Įsakymas) (b. l. 81) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą Įsakymą, pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atnaujinti piniginės socialinės paramos teikimą nuo 2014 m. kovo mėnesio.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Nepasiturintys gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą (2 straipsnio 9 dalis). Bendrai gyvenantys asmenys – tai asmenys <...> neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (2 straipsnio 2 dalis), o vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium <...> (2 straipsnio 15 punktas). Pajamų šaltinio pasikeitimas – įvairios prigimties pajamų, gautų iš fizinių ar juridinių asmenų, įgijimas ir (ar) netekimas (2 straipsnio 10 dalis). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas įstatymo 6 straipsnyje reglamentuota teisė į socialinę pašalpą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 straipsnyje nustatytos sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą gauti. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnyje nustatyta kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tvarka bei pateikiamų dokumentų sąrašas, kurie įrodo teisę į socialinę paramą. Šio straipsnio 9 dalis nustatyta, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnyje nustatytos savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą. Minėto straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje aptartos savivaldybės administracijos teisės teikiant piniginę socialinę paramą inter alia teisė, siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą (12 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. vasario 12 d. N. K. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti nuo 2014 m. vasario iki gegužės mėnesio (b. l. 39-43). Minėtame prašyme pareiškėja patvirtino, kad anksčiau pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė, jos tikslinti nereikia. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į minėtą prašymą, pareiškėjai nuo 2014 m. vasario 1 d. buvo teikiama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa). Atsakovas taip pat nurodė, kad 2014 m. vasario 26 d. gavo S. J. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti, kuriame nurodytas tas pats adresas kaip ir pareiškėjos prašyme – paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai bei remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovas patikrino pareiškėjos gyvenimo ir buities sąlygas.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas savivaldybės administracijai nustato ne tik teisę, bet ir pareigą, esant pagrįstų įtarimų dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Taigi, remiantis minėta įstatymo nuostata bei tai, kad buvo gautas pranešimas dėl to, jog pareiškėja turi kitų pajamų šaltinių, kurie atsakovui nėra žinomi, atsakovas ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo įsitikinti tokios informacijos pagrįstumu.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio specialistams 2014 m. kovo 3 ir 5 d. patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas, buvo surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 10). Minėtame buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodytos tokios faktinės aplinkybės: 2014 m. kovo 3 d. atliekant patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė moteris, kurios teigimu (duomenys neskelbtini) čia negyvena, tik retkarčiais užsuka pasiprausti, apsitvarkyti, atsiimti laiškų; moters teigimu ji yra jo draugė ir jam padeda; moteris teigė, kad bute yra skutimosi priemonės, rūbai sudėti į maišelį; apžiūrėti neleido; šiuo adresu jis nenakvoja, kur gyvena nežino. Šiame akte taip pat nurodyta, kad: 2014 m. kovo 5 d. atliekant patikrinimą buto duris atidarė N. K.; apžiūrėjus spintoje matyti vyriški daiktai; jos teigimu tai yra draugo; ji parodė S. J. daiktus, sudėtus į maišelį; vonioje vyriškų priemonių nerasta, tačiau dantų šepetukai matėsi 2; paklausus draugo vardo pavardės, ji informavo, kad jis gyvena santuokoj, kad draugo pavardės nesakys, o apie faktinį S. J. adresą teigė nežinanti. Tiek 2014 m. kovo 3 d., tiek 2014 m. kovo 5 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pasirašė pareiškėja N. K. Remiantis minėtais duomenimis, buvo padaryta išvada, kad N. K. gyvena bei veda bendrą ūkį su vyriškiu, t. y. teikdama prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti pateikė netikslius duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų sudėtį.

Skundžiamu Įsakymu, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2 patvirtino Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.6 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AD1-3293 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1.1 punktu bei atsižvelgiant į 2014 m. kovo 3 ir 5 d. N. K. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu surašytą buities tyrimo aktą, N. K. nuo 2014 m. kovo 1 d. nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas.

Taigi, byloje esančiais duomenimis ir bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai piniginės socialinės paramos teikimas nutrauktas iš esmės remiantis 2014 m. kovo 3 ir 5 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu bei kita turima informacija apie pareiškėją N. K. ir S. J. – jie ne kartą kartu buvo atvykę į Socialinių išmokų poskyrį, tačiau nepateikė jokių naujų duomenų ar paaiškinimų dėl bendrai gyvenančių asmenų.

Kaip ir minėta, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Pažymėtina, kad S. J. pildydamas prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti nurodė tą patį gyvenamosios vietos adresą kaip ir pareiškėja, be to, pareiškėja pirmojo patikrinimo metu neįsileido į butą Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų poskyrio specialistų, patikrinimo akte pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias pasirašė ir pareiškėja, prieštaringos. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad N. K. gyvena bei veda bendrą ūkį su minėtu vyriškiu, t. y. teikdama prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti pateikė netikslius duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų sudėtį, todėl vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu socialinės paramos (socialinės pašalpos) mokėjimas nutrauktas pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad panaikinti skundžiamą Įsakymą nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą – įpareigoti Socialinės paramos skyrių sumokėti socialinę išmoką už 2014 m. kovo mėnesį ir toliau pratęsti išmokų mokėjimą. Pareiškėjos skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.