Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams G. B. ir J. R. W. (J. R. W.) dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės vaikui nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimus, prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d,. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-YT-13232-323/2019 buvo nutraukta ieškovės L. V. (tuometinė pavardė – B.) ir atsakovo G. B. santuoka (bylos lapas (toliau – b. l.) 7). Šia aplinkybę patvirtina ir 2020 m. sausio 6 d. santuokos nutraukimo įrašas Nr. 2 (b. l. 8).

2. 2020 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė L. V. ir J. R. Wilsonas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir registracijos skyriuje įregistravo santuoką, santuokos sudarymo įrašas Nr. 637 (b. l. 10).

3. 2020 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei L. V. gimė sūnus A. J. B., kurio 2020 m. rugsėjo 8 d. gimimo įraše Nr. 1352 vaiko tėvu yra nurodytas atsakovas G. B., vaikui suteikta pavardė – „B.“ (b. l. 9).

Dėl bylos nagrinėjimo atsakovui G. B. nedalyvaujant

4. Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nustatymo, atsakovo (prašomo pripažinti tėvu asmens) dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (Civilinio proceso kodekso 388 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo šaukimas atsakovui G. B. įteiktas tinkamai, atsakovas pateikė byloje atsiliepimą bei prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 28-30, 32, 33, 44, 46-47). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nepilnamečio vaiko interesus ir prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, byla nagrinėtina atsakovui G. B. nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl ieškinio senaties termino

5. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). A. J. gimė 2020 m. rugpjūčio 27 d., ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 27 d., t. y. nepraleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl tėvystės nuginčijimo

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

7. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nors ieškovės L. V. ir atsakovo G. B. santuoka buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 4 d., tačiau buvę sutuoktiniai santuokinio gyvenimo jau nebegyveno jau nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, o jų santuoka buvo faktiškai iširusi. Kadangi ieškovės sūnus gimė nepraėjus 300 dienų nuo ieškovės santuokos nutraukimo su atsakovu G. B., todėl vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis atsakovas G. B.. Ieškovė bei atsakovas J. R. W. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tikrasis A. J. B. tėvas yra atsakovas J. R. W., o su atsakovu G. B. ginčų dėl vaiko tėvystės nėra.

8. Šalys pripažįsta, kad A. J. B. tėvas yra ne atsakovas G. B., o atsakovas J. R. W., nė viena iš šalių šios aplinkybės neginčija. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas G. B. nėra A. J. B. biologinis tėvas, o A. J. B. nėra G. B. sūnus bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad atsakovas G. B. yra nepilnamečio A. J. B., gimusio 2020 m. rugpjūčio 27 d., tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl vaiko tėvystės nustatymo

9. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

10. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

11. Atsižvelgiant į ieškovės bei jos atstovės paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovas J. R. W., pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko A. J. tėvas, o atsakovas G. B. šios asplinkybes neginčijo, šie ieškovės ir atsakovų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas J. R. W. yra ieškovės nepilnamečio vaiko A. J. B. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 178, 185, 389 straipsniai).

Dėl pavardės suteikimo/pakeitimo

12. Nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo pripažinus, kad A. J. B. tėvas yra atsakovas J. R. W. suteikti A. J. B. tėvo pavardę – „W.“ („W.“), todėl A. J. B. nuginčijus G. B. tėvystę ir nustačius, kad jo tėvas yra J. R. W., keistina pavardė – A. J. B. suteikiama „W.“ („W.“) pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

13. Ieškovė, paduodant ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (.8.3)(TP-20-T-1320-10348, kuriuo jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios dydis -100 procentų. Žyminio mokesčio dydis šioje byloje sudaro 75 Eur.

14. CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (8.3)(TP-20-T-1320-10348 buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas.

15. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, šiuo atveju toks apskaičiavimas byloje nėra gautas. Be to, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į bylos esmę bei procesinį šalių elgesį, teismo vertinimu, šioje byloje tarp šalių nesant ginčo, atsakovams nekyla pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. J. B. (A. J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. J. B. (A. J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti nepilnamečio A. J. B. (A. J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2020 m. rugpjūčio 27 d., gimimo įraše Nr. 1352, išduotame 2020 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašą „tėvas G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas J. R. W. (J. R. W.), gimęs 1982 m. (duomenys neskelbtini) d., yra A. J. B. (A. J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. J. B.(A. J. B.) yra atsakovo J. R. W. (J. R. W.) sūnus.

Įregistruojant tėvystę suteikti A. J. B. (A. J. B.) tėvo pavardę – „W.“ („W.“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.