Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2025 m. spalio 22 d.

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) sporto įvykių rizikos analitiku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2025 m. rugsėjo 25 d., apie 03.25 val., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 22, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę - jam priklausantį 12 450 Eur (su PVM) vertės automobilį „Audi A7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 2025 m. rugsėjo 25 d., apie 03.50 val. yra 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija). Taip jis neblaivus vairavo transporto priemonę.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad įvykis įvyko po darbinio vakarėlio. Po vakarėlio 2025 m. rugsėjo 25 d. praėjo kažkiek laiko, jautėsi gerai, todėl sėdo už vairo ir važiavo namo. Mano, kad išgėrė apie 0,6 l viskio, tiksliai negali pasakyti. Po alkoholio vartojimo buvo praėjusios 4-5 valandos prieš sėdant už vairo. Nuo vakarėlio vietos iki namų apie 6-7 kilometrai. Pareigūnai jį sustabdė jau prie namų. Dėl to, kad vairavo neblaivus kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad palaiko prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sesers V. J. atsakomybei.

3. Teisiamojo posėdžio metu, asmuo, sutinkanti būti kaltinamojo laiduotoja V. J. palaikė prašymą, kuriame prašo atleisti brolį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. J. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad A. J. yra jos brolis. Savo brolio poelgį vertina labai neigiamai. Kalbėjosi su broliu apie šį įvykį – savo kaltę jis pripažįsta, gailisi, žadėjo niekada nesėsti prie vairo neblaivus. Gyvai susitinka kelis kartus per savaitę, o telefonu bendrauja kasdien, brolis jos klauso.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2025 m. spalio 1 d., A. J. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo A. J. sesers V. J. prašymo atleisti kaltinamąjį pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

5. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus).

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas

6. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

7.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Aurimas Sabaitis nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2025 m. rugsėjo 25 d. apie 03:25 val. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką, patruliuojant nustatytame maršrute, kartu su vyriausiuoju patruliu Arūnu Divoniu, (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 22 buvo pastebėtas juodos spalvos automobilis „Audi A7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš Trakų gatvės įsuko į kiemo teritoriją. Įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius minėtas automobilis įvažiavęs į kiemo teritoriją sustojo. Priėjus prie automobilio vairuotojo durelių, automobilyje buvo pastebėtas už vairo sėdintis jaunuolis, kaip vėliau iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad tai A. J.. Jis buvo vienas. Eidamas link automobilio matė į kiemą važiuojantį automobilį Audi A7, minėtam automobiliui sustojus iš karto priėjo prie vairuotojo durelių, vairuotojas iš automobilio dar nebuvo spėjęs išlipti. Bendraujant su asmeniu iš jo burnos jautėsi sklindantis stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, pasiklausus, ar yra vartojęs alkoholio, nurodė, kad kažkiek vartojo. Patikslinus konkrečiau, nurodė, kad Trakuose, dalyvavo buvusio darbo šventėje, ten maždaug prieš 3-4 valandas vartojo alkoholinius gėrimus „viskį“. Asmeniui alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0138 patikros sertifikato Nr. 2266814, 03:30 valandą buvo nustatytas 1.80 promilių girtumas ir antru tikrinimu 03:50 valandą buvo nustatytas 1.79 promilių girtumas. Antrojo tikrinimo alkotesteriu rezultatas dėl techninių kliūčių nebuvo užfiksuotas BODY kamera. A. J. su nustatytu neblaivumu sutiko, pasirašydamas akte. Dėl padaryto savo pažeidimo labai gailisi. Nustačius nusikalstamos veikos požymius buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis po įvykio vietos apžiūros išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilniaus r. Avižieniai, Sudervės g. 2E.

7.2. iš 2025 m. rugsėjo 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra A. J. asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos - gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) - gali. A. J. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 3-4 val., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0138, patikros sertifikatas Nr. 2266814 nustatyta, kad 2025-09-25 03:30 val. pirmojo tikrinimo metu A. J.nustatytas 1,80 prom. girtumas, 2025 m. rugsėjo 25 d. 03:50 val. antrojo tikrinimo metu A. J. nustatytas 1,79 prom. girtumas.

8. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima daryti išvadas apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

10. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. J. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2025 m. rugsėjo 25 d. apie 03.25 val., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 22, neblaivus, kai nustatytas 1,79 promilės neblaivumas, vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A7“. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras grįžti į namus po vakarėlio). Nenustatyta, kad A. J. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: A. J. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. Teisme gautas kaltinamojo A. J. sesers V. J. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Kaltinamasis A. J. tokį prašymą palaikė.

12. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta. Be kita ko, būtina įvertinti ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. A. J. nevedęs, dirba, praeityje neteistas. 2025 m. birželio 23 d. duomenimis, kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 3 kartus, visos paskirtos baudos yra apmokėtos. Aptartos aplinkybės rodo, kad yra pagrindas spręsti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors asmens baustumas administracine tvarka vertinamas neigiamai, tačiau tai šiuo konkrečiu atveju neužkerta kelio taikyti laidavimo institutą.

14. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

15. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti V. J., kuri yra kaltinamojo sesuo. Iš V. J. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad juos sieja glaudus ryšys. Nors jie kartu negyvena, tačiau nuolat bendrauja, dažnai susiskambina. V. J. nurodė, kad ji dirba pedagoginį darbą, brolis jos klauso, jam svarbi jos nuomonė. V. J. požiūris į padarytą nusikalstamą veiką iš tiesų buvo kritiškas, ji tokio brolio elgesio netoleravo, jį pasmerkė, jie apie tai kalbėjosi. V. J. dirba, praeityje neteista, nėra traukta administracinėn atsakomybėn. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp jų su kaltinamuoju yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant V. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. J. pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 1,79 promilės neblaivumas. Tokie A. J. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius A. J. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

18. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

19. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą).

20. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju A. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruotas A. J.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 12 450 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio – konfiskavimas siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl A. J. priklausantis automobilis „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

22. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 12 450 Eur. Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 12 450 Eur.

23. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus girtumas (1,79 promilės), kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, vadovaujantis pastarąja teisės norma, A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis).

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių

24. Nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimais paskirtos šios kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas.

25. Nustatyta, kad kaltinamajam skirta ir kita procesinės prievartos priemonė – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. iki 2026 m. kovo 25 d.) nuosavybės teisės (transporto priemonės „Audi A7“) apribojimas.

26. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“. Kita procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

27. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma iš A. J. valstybės naudai priteisti 151,18 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

29. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. J. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo paskirtas dėl to, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kas yra pagrindas būtinam gynėjo dalyvavimui, siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. J., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. J. laiduotojos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti A. J. nuosavybės teise priklausančią 12 450 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt eurų) vertės transporto priemonę - automobilį „Audi A7“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą pas automobilio savininką A. J..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuo nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. iki 2026 m. kovo 25 d. nuosavybės teisės į transporto priemonę „Audi A7“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apribojimą – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. J., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.