Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4878-996/2025 pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei HEAVY FINANCE dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo ir vykdomųjų įrašų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. P. ir A. P. 2025 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami: 1) sumažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį, numatytą 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartyje Nr. LT0000676, nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. dydžio; 2) pakeisti Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės atstovo G. F. 2024 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 14-7003) dalyje, kurioje nurodomas kompensuojamųjų palūkanų dydis, nurodant taip: „Skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis: <...> 0,02 (dviejų šimtųjų) procentų dydžio kompensacinės palūkanos nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. <...>“; 3) sumažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį, numatytą 2023 m. spalio 25 d. paskolos sutartyje Nr. LT0001714, nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. dydžio; 4) pakeisti Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės atstovo G. F. 2024 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 14-7005) dalyje, kurioje nurodomas kompensuojamųjų palūkanų dydis, nurodant taip: „Skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis: <...> 0,02 (dviejų šimtųjų) procentų dydžio kompensacinės palūkanos nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. <...>“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakė jį priimti, nurodydamas, kad ieškovai teismui pareiškė ieškinį tinkamai nepasinaudoję privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Teismas nurodė, kad pagal ieškovų kartu su ieškiniu pateiktos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 12.10 punkto nuostatas sutarties šalys buvo sutarusios, kad ginčus spręs pirmiausia derybų keliu, o tik nepavykus susitarti, įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisme, tačiau ieškovai nepateikė duomenų, kad ginčas buvo spręstas derybų keliu ir kokie jo rezultatai. Tuo tarpu apeliantai tvirtina, kad ginčams, kylantiems iš sutartinių paskolos teisinių santykių, įstatymai nenustato privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. O net jeigu ir būtų nustatyta, kad ieškovai turėjo vadovautis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 12.10 punkte numatyta ginčus spręs pirmiausia derybų keliu, laikytina, kad šia tvarka šalys jau pasinaudojo ir derybų galimybės išspręsti tarpusavio ginčus buvo išnaudotos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantų argumentais.

8. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, tik įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius. Juolab, kad ir CPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Tokios praktikos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).

9. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė apeliantai, kasacinis teismas, aiškindamas asmens teisės į teismą apimtį, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą. Išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilinius ginčus, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, taip pat yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

11. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilęs iš esmės dėl dviejose paskolų sutartyse numatytų kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo ir atitinkamai šių paskolų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų pakeitimo. Ir, nors pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 12.10 punktą šalys buvo sutarusios, kad ginčus spręs pirmiausia derybų keliu, o tik nepavykus susitarti, įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisme, tai neleidžia daryti išvadą, kad šalių susitarimui taikoma privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė apeliantai, ginčams, kylantiems iš sutartinių teisinių santykių, įstatymai nenustato privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

12. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl nutartis panaikinama. Ieškinio priėmimo klausimas priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.