- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-2046-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11867-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gabana“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Daermax investments“
- Kategorijos
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. (V. U.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo V. U. (V. U.) ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gabana“ dėl sutarties įvykdymo natūra priėmimo klausimą, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Daermax investments“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. U. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gabana“ (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės 10 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Daermax investments“ akcijų, 6 proc. dydžio metines palūkanas, sudarančias 29,95 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovo – 250 Eur be PVM kainą už 10 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Daermax investments“ akcijų.
2. Ieškovas, remdamasis jo ir atsakovės 2023 m. kovo 15 d. sudaryta opciono sutartimi (toliau – Opciono sutartis), ieškinyje nurodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. kreipėsi į atsakovę, kuri Opciono sutartyje įvardinta Opciono davėja, dėl pasinaudojimo Opciono sutartyje numatyta teise nupirkti 10 vnt. UAB „Daermax investments“ akcijų už kainą, numatytą šalių sudarytoje Opciono sutartyje. Ieškovas pareikalavo atsakovės imtis visų būtinų veiksmų Opciono sutarties įgyvendinimui bei pateikti ieškovui informaciją apie tolesnius veiksmus, susijusius su Opciono sutarties vykdymu. Ieškovas nurodė, kad reikalavimas įvykdyti Opciono sutartį atsakovei buvo pateiktas 2024 m. gegužės 21 d., tačiau ieškovas jokio atsakymo į pateiktą reikalavimą įvykdyti Opciono sutartį negavo. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2024 m. birželio 12 d. ieškovas atsakovei priminė apie atsakovei pateiktą reikalavimą įvykdyti Opciono sutartį bei prašė atsakovės per 7 dienas pateikti informaciją apie tolesnius Opciono sutarties įvykdymo veiksmus, tačiau jokio atsakymo į pakartotinį priminimą ieškovas iš atsakovės taip pat negavo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas įpareigoti atsakovę įvykdyti Opciono sutartį natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių sudarytos 2023 m. kovo 15 d. Opciono sutarties 8.3 punkte numatyta, jog šalims neišsprendus ginčo derybų būdu per 30 dienų nuo tos dienos, kai viena iš šalių įteikė kitai šaliai prašymą išspręsti ginčą, visi tarp šalių kilę ginčai sprendžiami kreipiantis į Vilniaus miesto apylinkės teismą arba į Vilniaus apygardos teismą. Teismas vertino, kad Opciono sutartyje yra numatyta ne abstrakti „ginčus spręsti derybomis“ sąlyga, o konkreti apibrėžta terminais ir ginčo pobūdžiu tvarka, kuria šalys buvo nusprendusios spręsti iš sutarties kylančius ginčus. Teismas pažymėjo, kad šalys, laisva valia nusprendusios prieš kreipimąsi į teismą suteikti 30 dienų terminą ginčui išspręsti derybomis, tokios sutarties sąlygos privalo laikytis. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią, nenuginčytos ir galiojančios sutarties nuostatos privalomos abiem sutarties šalims.
5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad inicijavo derybas dėl ginčo ir derybomis ginčo išspręsti nepavyko, todėl padarė išvadą, jog ieškovas ieškinio pateikimo metu nebuvo pasinaudojęs privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas V. U. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties, kuriuo prašo paminėtą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Įstatymas ginčams dėl Opciono sutarties įvykdymo natūra nenumato privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilines bylas, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to kyla du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijų pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai.
6.2. Teismas nepagrįstai sutapatino įstatyme numatytą privalomą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, kuri yra taikoma, pavyzdžiui, sprendžiant iš darbo santykių ar viešųjų pirkimų kylančius ginčus, su šalių prisiimtu sutartiniu įsipareigojimu bandyti išspręsti ginčus derybų būdu. Ieškovo vertinimu, tai nėra tapačios kategorijos ir šalių sutartyje numatyta ginčų sprendimo tvarka „derybų būdu“ negali būti tapatinama su įstatyme numatyta privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir eliminuoti ieškovo teisę kreiptis į teismą. Be to, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas, nustatęs, jog nėra pasinaudota privaloma atitinkamai bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
6.3. Kaip matyti iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, nuo 2024 m. gegužės m. atsakovė ignoruoja ieškovo reikalavimą įvykdyti Opciono sutartį, todėl, ieškovo vertinimu, net jeigu ir būtų nustatyta, kad ieškovas visgi turėjo vadovautis Opciono sutarties 8.3 punkte numatyta tvarka, su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka, jis tokia tvarka jau pasinaudojo išsiųsdamas 2024 m. birželio 12 d. priminimą dėl reikalavimo įvykdyti Opciono sutartį. Net jeigu būtų laikoma, kad ieškovas privalėjo pasinaudoti Opciono sutarties 8.3 punkte numatyta tvarka ir ja nepasinaudojo, ieškovo pasinaudojimas minėta tvarka būtų tik formalus, kadangi atsakovė nuo 2024 m. gegužės 20 d. nebendradarbiauja bei jokia forma nekomunikuoja su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis skunde išdėstytais argumentais, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. U. ieškinį atsakovei UAB „Gabana“ dėl Opciono sutarties vykdymo natūra, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties
10. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo, vadovaudmasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, atsisakyti priimti ieškovo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.
11. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
12. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų nustatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
14. Aiškindamas asmens teisės į teismą apimtį, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą. Išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilinius ginčus, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, taip pat yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).
16. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp ginčo šalių Opciono sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Kaip pagrįstai nurodyta ir atskirajame skunde, ginčams, kylantiems iš šių teisinių santykių, įstatymai nenustato privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
17. Be to, kaip matyti iš Opciono sutarties nuostatų, kuriomis skundžiamoje nutartyje vadovavosi pirmosios instancijos teismas, ginčo šalys susitarė, kad visus ginčus, kylančius iš Opciono sutarties, šalys įsipareigoja stengtis spręsti derybų būdu (Opciono sutarties 8.2 punktas), o šalims nepavykus ginčo išspręsti nurodytu būdu per 30 dienų nuo tos dienos, kai viena iš šalių įteikė kitai šaliai prašymą išspręsti ginčą, visi tarp šalių kilę ginčai sprendžiami kreipiantis į Vilniaus miesto apylinkės teismą arba Vilniaus apygardos teismą (Opciono sutarties 8.3 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir Opciono sutartyje šiuo atveju nėra nustatyta jokia specifinė iš Opciono sutarties kilusių ginčų sprendimo tvarka, o įtvirtintas Opciono sutarties šalių siekis dėti pastangas („stengtis“) kilusius ginčus pirmiausia spręsti derybų būdu. Šis Opciono sutartyje įtvirtintas siekis, net ir vertinant Opciono sutarties nuostatas, nelaikytinas kliūtimi kilus ginčui šios Sutarties šalims kreiptis į teismą.
18. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas teismui nurodė, jog jis du kartus (2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. birželio 12 d.) kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas įvykdyti Opciono sutartį, tačiau atsakovė į jo prašymus neatsakė. Taigi šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodyta ir atskirajame skunde, ieškinyje pateikti duomenys apie ieškovo pastangas Opciono sutarties vykdymo klausimą spręsti derybų būdu, į kurias atsakovė, remiantis ieškinyje išdėstyta pozicija, neatsakė, t. y. ieškovas pateikė duomenis, kad Opciono sutarties 8.3 punktu faktiškai jau yra pasinaudojęs.
19. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes įstatymuose nėra įtvirtinta privaloma išankstinė tarp šalių kilusio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2024 m. liepos 22 d. nutartį, netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto V. U. (V. U.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. U. (V. U.) ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gabana“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.