Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-09-19 · Administracinė byla Nr. A-2416-1062/2018

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-09-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
A-2416-1062/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00267-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramutė Ruškytė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Adristėja“
Atsakovas
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Administracinė byla Nr. A-2416-1062/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00267-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 12.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adristėja“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adristėja“ skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Adristėja“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 32–33, 77–78, 85), prašydamas: 1) panaikinti tuometinės Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Utenos AVMI) 2016 m. vasario 24 d. raštą Nr. (25.14)S2-83 „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo atsisakyta priimti patikslintus atskaitomybės dokumentus – 2015 m. sausio 15 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą Serija ADR Nr. 1322 ir 2015 m. sausio 15 d. parengtą patikslintą 2006 m. vasario mėnesio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją (forma FR0600); 2) įpareigoti atsakovą Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Panevėžio AVMI) atlikti jai, kaip mokesčių administratoriui, priskirtus veiksmus – priimti UAB „Adristėja“ 2015 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADR Nr. 1322 ir PVM deklaraciją (forma FR0600).Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio 26 d. ir pakartotinai 2016 m. vasario 10 d. kreipėsi į tuometinę Utenos AVMI su prašymais priimti patikslintus finansinės atskaitomybės dokumentus – 2015 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADR Nr. 1322, kurioje nurodytas pastatas su kavine po rekonstrukcijos su savininkų asmeninėmis 38 728,62 Lt dydžio lėšomis, iš viso 153 870,14 Lt su PVM, ir 2015 m. sausio 15 d. parengtą patikslintą 2006 m. vasario mėnesio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją „Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas“, kurios 15-oje grafoje nurodyta ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo 136 307 Lt vertė. Pareiškėjo manymu, Utenos AVMI nurodymas, kad yra pasibaigęs tikslinimo terminas, ir 2016 m. vasario 24 d. rašte Nr. (25.14)52-83 suformuluotas atsisakymas priimti patikslintus atskaitomybės dokumentus, yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnio 3 punktą, 26 straipsnio 2 punktą bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 67 straipsnio 2 punktą. Pareiškėjas tvirtino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A442-590/2010 pagal pareiškėjo UAB „Adristėja“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos AVMI dėl sprendimo panaikinimo, nedraudžia mokesčių administratoriui priimti patikslintus finansinės atskaitomybės dokumentus, tuo labiau, kad šiame sprendime yra pripažinta, jog pastato rekonstrukcijai buvo panaudotos jo savininkų asmeninės lėšos.Teismo posėdyje UAB „Adristėja“ atstovė B. S. papildomai pažymėjo, kad 2015 m. sausio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija ADR Nr. 1322 nurodė visas lėšas, kurios buvo panaudotos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, o mokesčių administratorius, gavęs šiuos dokumentus, turėjo pareigą įvertinti, kad pastato rekonstrukcijai buvo panaudotos asmeninės lėšos, ir perskaičiuoti anksčiau apskaičiuotus mokesčius. Pareiškėjo atstovės teigimu, mokesčių administratoriaus veiksmų nevaržo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, priimtas mokestinio ginčo byloje. Pasisakydama dėl Panevėžio AVMI pozicijos dėl galimybės 2015 m. sausio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ADR Nr. 1322 pagrindu pateikti ar patikslinti 2015 m. sausio mėnesio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, pareiškėjo atstovė paaiškino, kad šiuo klausimu su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo.Atsakovas Panevėžio AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 90–92) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas su patikslinta PVM deklaracija buvo priimtas ir mokesčių administratorius motyvuotai išsprendė, kodėl negali perskaičiuoti PVM. Paaiškino, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės (toliau – ir Formų užpildymo taisyklės), patvirtintos VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-102 redakcija), nustato, jog PVM mokėtojas savo iniciatyva PVM deklaraciją gali tikslinti per Mokesčių administravimo įstatymo nurodytą terminą, t. y. per einamuosius ir penkerius praėjusius metus. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia patikslinti PVM deklaraciją už 2006 m. vasario mėnesio mokestinį laikotarpį, kuris patenka į 2008 m. atlikto UAB „Adristėja“ mokestinio patikrinimo laikotarpį, be kita ko, apėmusį visus 2006 m. Tuo tarpu dėl patikrinimo rezultatų kilęs mokestinis ginčas buvo išnagrinėtas teismine tvarka. Galutinį sprendimą priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu UAB „Adristėja“ skundą atmetė. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu, privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei turi būti vykdomas. Panevėžio AVMI taip pat akcentavo, kad pagal MAĮ 118 straipsnį mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, nesant naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Atitinkamai UAB „Adristėja“ skunde nurodytos aplinkybės apie asmeninių lėšų panaudojimą pastato rekonstrukcijai jau buvo žinomos mokestinio patikrinimo metu bei teismine tvarka nagrinėjant kilusį mokestinį ginčą. Panevėžio AVMI kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius apie padarytus MAĮ 8 straipsnio 3 punkto ir 26 straipsnio 2 punkto pažeidimus. Atsakovas tvirtino, kad pats pareiškėjas nevykdė MAĮ 8 straipsnio 1 punkte numatyto reikalavimo ir nesilaikė nustatytos PVM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.Teismo posėdyje atsakovo atstovė J. B. papildomai paaiškino, kad pastato savininkų piniginių lėšų ir jų materialinių vertybių panaudojimas UAB „Adristėja“ ūkinėje veikloje, įskaitant ir statinio rekonstrukciją, privalėjo atsispindėti buhalterinėje apskaitoje. Akcentavo, kad pareiškėjui faktinės aplinkybės apie fizinių asmenų lėšų panaudojimą buvo žinomos nagrinėjant mokestinį ginčą, be to, šios aplinkybės neturi įtakos byloje nagrinėjamam ginčui.