Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014 m.rugsėjo 10d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei ,dalyvaujant atsakovui R. G. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo- Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Medvalakis“ ieškinį atsakovui R. G.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Remiantis NTR centrinio duomenų banko išrašais atsakovas žemės sklypus yra įsigijęs 1994-02-21, 1997-03-03, 2000-01-03, 2001-09-28. Pagal iki 2004-01-07 galiojusį Kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį, sodininkų bendrijos nariu buvo tampama nuo teisės naudotis žemės sklypu įgijimo momento. Asmuo, nebūdamas sodininkų bendrijos nariu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, negalėjo sodininkų bendrijos teritorijoje nuosavybės teise turėti žemės sklypų. 1990 m. spalio 25 d. įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodų bendrijų” 2 straipsniu buvo nustatyta,kad sodininkų bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai,pastatyti jam skirtame žemės sklype,priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise. Šiuo atveju savininkas paskirtu jam žemės sklypeliu naudojasi neterminuotai. Sodo namelio ir kitų statinių savininkas turi teisę išstoti iš sodininkų bendrijos. Galimybė privatizuoti sodų bendrijų žemę nustatyta 1991 m. liepos 1 d. priimtame Žemės reformos įstatyme (6 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nėra išstojęs iš bendrijos, pašalintas iš jos narių nebuvo.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori vienytis į kokias nors organizacijas, o priėmęs tokį sprendimą, turi ne tik galimybę naudotis jos teikiamais privalumais, bet gali patirti ir tam tikrų suvaržymų. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išpėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Tauras" v. J. B., D. V., M. M., bylos N r. 3K-7-49/2014).Todėl atsakovo narystę sodininkų bendrijoje patvirtina ne tik atsakovo su prieštaravimais teiktas prašymas priimti į bendrijos narius, bet ir atsakovo žemės sklypų įsigijimo momentu galioję teisės aktai bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Todėl atsakovas R. G. iki šiol yra sodininkų bendrijos narys. Pagal sodininkų bendrijos įstatų III skyriuje numatytų bendrijos nario pareigų yra reikalavimas laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių, bendrijos valdybos sprendimus. Pagal SBĮ 22 str. 4 d. bendrijos narys turi pareigą laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus. Atsakovas bendrijos nustatytų mokesčių už laikotarpį nuo 2004 iki 2013 metų nėra sumokėjęs. Mokesčiai sodininkams tvirtinami bendrijos narių susirinkimuose ir visiems sklypų savininkams (tiek bendrijos, tiek ne bendrijos nariams) yra vienodi. 2004-08-11 SB "Medvalakis visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta taikyti 50 Lt nario mokestį ir 10 Lt nenumatytų išlaidų mokestį vienam sklypui, iš viso 60 Lt. 2006-12-23 SB "Medvalakis" visuotiniame pakartotiniame susirinkime buvo nutarta taikyti 60 Lt mokestis už vieną sklypą.2007- 06-01 SB "Medvalakis" bendrijos narių susirinkime buvo nutarta taikyti 60 Lt mokestį už vieną sklypą.2009-10-24 SB "Medvalakis" bendrijos narių susirinkime buvo nutarta taikyti mokestį ir 20 Lt tikslinę įmoką- kelių priežiūros mokestį vienam sklypui, iš viso 80 Lt mokestį už vieną sklypą.

Sodininkų bendrijos teritorijoje yra 269 sklypai. Kretingos rajono savivaldybės apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio atsakovui tenkanti dalis pagal 2009-2012 žemės nuomos deklaracijas už 2009-2012 m. laikotarpį sudaro 52,33 Lt.Skolos suma yra detalizuota atsakovams siųstame įspėjime ir sudaro 2563,16 Lt.Atsakovas R. G. prieštaravimuose nurodoma, kad jis niekada nebuvo ir nėra sodininkų bendrijos narys. Šis argumentas yra teisiškai nereikšmingas, kadangi tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismų praktikoje yra pripažįstama, kad asmuo, net ir nebūdamas sodininkų bendrijos nariu, turi pareigą mokėti tam tikras įmokas, kurias nustato bendrijos narių susirinkimas, (pvz. 2012-02-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartis c.b, 2A-205-265/2012, SB "Dituva" vs R.S. R.., 2012-02-02 Klaipėdos apygardos teismas c.b. 2A-71-538/2012, 373 "Tauras" vs UAB "Uosto vartai“).Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų sodo sklypas (toliau - sodo sklypas) - mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Tai - sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga -vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 373 „Tauras" v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Bendrojo naudojimo objektų aprašas yra pateikiamas ieškinio prieduose.

Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, vvaldyti ,naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė" V skyriaus „Nuosavybės teisė" IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė" normos. Jos reglamentuoja ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 //u/artis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė.

Sodininkų bendrijos „Medvalakis" bendrojo naudojimo teritoriją sudaro 28,1 ha teritorija, esanti Parąžės k., Kretingos r.sav. (SB "Medvalakis" įstatų 1 punktas), bendrojo naudojimo teritoriją sudaro 2,81 ha plotas. Minėta, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, priklausantis visiems sodo sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, šioje yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m birželio 26d.nutartis ,priimta civlinėje byloje SB „Tauras“v.G. Ž.,bylos Nr.3K-3-366/2013. Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininko poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas,tačiau tai neturi įtakos kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Sermukšnėlė" v. J. Z., bylos Nr. 3 K- 3-460/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras" v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu. (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-460/2008). Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus -bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos bendrijos narių susirinkimo išimtinės teisės, tame tarpe, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką; nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus; spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, 8, 15 punktai). Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.Sodininkų bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai ar valdybos sprendimai yra galiojantys, teisėti, nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, taigi šių susirinkimų bendrijos narių ir ne bendrijos narių įmokos ir jų dydžiai yra pagrįsti bei privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Asmuo, manantis, kad tokie sprendimai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, turi teisę ginčyti tokius sprendimus įstatymų nustatyta tvarka.Atsakovas privalo atlyginti ne tik bendrojo naudojimo kelių išlaidas, žemės nuomos mokestį, bet ir jo daliai tenkančius kitus mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas -darbuotojų darbo užmokestį, mokesčius VMI, VSDFV, kanceliarijos, pašto it kitas išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas nepaisant to, kad jis nors ir teigia, kad nėra sodininkų bendrijos narys, privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos „Medvalakis" narių susirinkimas.Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo skola ieškovei yra 2563,16 Lt. Prievolė vykdyti bendrijos narių priimtus sprendimus atsakovo turėjo būti įvykdyta tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievoles draudžiama (LR Civilinio kodekso 6.38, 6.59 str.). Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl pažeidė prievolę (LR Civilinio kodekso 6.63 str. 1 d.). Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas (LR Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d.). Iš atsakovo taip pat yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei, kurios sudaro 550 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.) ir žyminis mokestis 77 Lt.

Sodininkų bendrija iki šio ginčo pradžios niekada jam jokių oficialių sąskaitų mokėjimui nepateikė, nors jo gyvenamoji vieta jiems buvo žinoma. Pranešimų apie sodininkų bendrijoje vykstančius susirinkimus taip pat niekada negavęs.Prasidėjus ginčui visada siekęs susipažinti su bendrijos steigimo dokumentais , bendrijos susirinkimų protokolais , vedama buhalterija ir spręsti ginčą taikiai. Kadangi į bendrijos susirinkimus nebuvo kviečiamas, sąskaitų negavęs,tai norėjęs sužinoti ir išsiaiškinti kokie sprendimai priimti ir iš ko susideda mokėjimai. Dėl to kreipęsis į bendriją su prašymais dėl mokėjimų dydžio ir detalizavimo .

3.Visada, nuosekliai, nuo ginčo pradžios siekęs išsiaiškinti iš ko susideda mokėjimo suma ir spręsti ginčą taikiai. Normalu, kad kiekvienas pilietis nori žinoti už ką moka pinigus.

4. Akivaizdu , kad buhalterinė apskaita bendrijoje vedama netvarkingai. Per visą laiką jam buvo pateiktos 3 skirtingos apmokėjimo pažymos .Pirmoje pažymoje 2014-02-03 nurodyta suma 3355.50 lt.Antroje pažymoje , kuri yra be datos, jau pateikiama mažesnė suma 3166.60 Lt.

Prašo priteistos skolos sumokėjimą išdėstyti bent per šešis mėnesius,kadangi šiuo metu jo materialinė padėtis yra apsunkinta,pragyvenantis tik iš gaunamos nedidelės pensijos, (duomenys neskelbtini) jam nebuvo paskirta pensija už motinos ilgametį slaugymą motyvuojant tuo,kad tokia pensija turėtų būti paskirta Lietuvoje.Dėl to šiuo metu neturintis jokių santaupų ir iš karto negalintis sumokėti tokios sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų (b.l.29-32)matyti,kad atsakovas yra 3 sodo sklypų Parąžės k Kretingos raj.savininkas,bei ketvirtą sodo sklypą ((duomenys neskelbtini)) valdo bendroje dalinėje nuosavybėje su kitu fiziniu asmeniu.

Iš 2003-04-26 priimtų sodų bendrijos „Medvalakis“įstatų (įregistruotų 2003-05-21 Kretingos rajono savivaldybės administracijoje) (b.l.46-50)matyti,kad įstatais buvo nustatytos bendrijos narių teisės ir pareigos,tame tarpe pareiga mokėti tikslines įmokas .

Iš pateiktų su ieškiniu SB“Medvalakis“ 2004-08-11,2006-12-23,2007-06-01,2009-10-24 bendrijos narių surinkimų protokolų(b.l.33-44)matyti,kad buvo nustatomi mokėtinų tikslinių įmokų dydžiai bendrijos bendrų poreikių tenkinimui.

Iš 2014-05-26 ieškovo pažymos apie įsiskolinimą (b.l.45)matyti,kad atsakovo skola už 2004-2013 m laikotarpį sudaro 2563,16 Lt.

Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad atsakovas nuosavybės teise ieškovo-sodininkų bendrijoje „Medvalakis“ valdo tris sodo sklypus ,bei vieną sodo sklypą su kitu fiziniu asmeniu bendrosios dalinės nuosavybės teise,bei Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str.ir sodininkų bendrijos „Medvalakis“įstatų ir visuotinių bendrijos narių susirinkimų nutarimų pagrindu turėjo pareigą mokėti nustatytas įmokas bendrijai dėl bendro naudojimo turto išlaikymo.Atsakovas teismo posėdyje pripažino,kad jis iki šiol nėra sumokėjęs nurodytų 2563,16 Lt įmokų ir tokiu būdu vadovaujantis LR CK 6.63 str. 1 d. atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą,o ieškovas teisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad atsakovas įvykdytų prievolę. Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas teisėtai reikalauja įvykdyti prievolę (LR CK 6.258 str. 2 d.). Atsakovas nenurodė įstatyminių pagrindų(CK 6.124-6.129 str.),kurie leistų atsakovui vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę,kadangi tokį vienašalį atsisakymą įvykdyti prievolę draudžia LR CK 6.59 str. Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys , privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų yra pagrįstas.

Ieškovas pateikdamas pareiškimą dėl skolos priteisimo teismo įsakymo tvarka buvo sumokėjęs 24 Lt žyminio mokesčio valstybei,bei 2014-04-09 350 Lt už pareiškimo parengimą(b.l.5-7),kur byla byla buvo iškelta 2014-04-28.Atsakovui pateikus prieštaravimus ieškovas už teikiamą ieškinį 2014-06-02 dar primokėjo 53 Lt žyminį mokestį valstybei ir 2014-06-02 sumokėjo 200 Lt už ieškinio parengimą(b.l.65-67).Kadangi ieškinys yra tenkinamas pilnai,tai ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260,265,268,269-270 str.,284 str.1d.teismas

nusprendė:

Priteisti iš R. G. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui–Kretingos rajono sodininkų bendrijai „Medvalakis“(jurid.asmens kodas 191157998,es.Parąžės k Kretingos sen.Kretingos raj.,a/s (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas) 2563,16 Lt(du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris litus šešiolika centų) (742,34 eurų)skolos , 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2014 m balandžio 28d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtų bylinėjimosi išlaidų -77 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 550 Lt turėtų išlaidų ieškinio parengimui,iš viso 627 (šešis šimtus dvidešimt septynis )litus(181,60 eurų).

Išdėstyti atsakovui R. G. priteistos skolos 2563,16 Lt(dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt trijų litų šešiolikos centų) (742,34 eurų)skolos sumokėjimą per 5(penkis)mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos,nustatant,kad per 4(keturis) mėnesius kas mėnesį turi būti sumokama po 500(penkis šimtus)litų(144,81 euro),o penktąjį mėnesį sumokama 563,16 Lt(163,10 eurų) .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.