- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1029-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00471-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. K. 32 715,7 EUR žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo T. K. vardu registruotino nekilnojamojo turto: žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), areštą bei registruotino kilnojamojo turto: transporto priemonių BMW ir VOSS, RICHARD, areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo T. K. vardu registruotą turtą: 1,1000 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,8200 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę BMW-R100R, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę VOSS, RICHARD, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu užtikrinant ieškovės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimus.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, reikalavimas yra didelis, teismas neturi duomenų apie tikrąją atsakovo finansinę padėtį, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šių aplinkybių ieškovės prašymas dėl arešto taikymo reikalaujamam areštuoti kilnojamajam ir nekilnojamam turtui patenkintas.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta, kadangi ieškovė nenurodė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti atsakovo nesąžiningumu ar bylotų apie jo ketinimus perleisti, suvaržyti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į turimą turtą.
5.2. Pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, formaliai ir nemotyvuotai apsiribojo vieninteliu teiginiu, jog ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, reikalavimas yra didelis, kad teismas neturi duomenų apie tikrąją atsakovo finansinę padėtį.
5.3. Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės vien tik atsakovo ATPK 50⁶ straipsnio pažeidimo faktu ir administracinė byloje nustatytomis administracinės atsakomybės sąlygomis, bet nepagrindžia tiesioginio ieškinio atsakovui pagrindų bei atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygų. Vadinasi, ieškovės ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas, tai yra, neįrodytos visos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1295-1033/2017, kuriuo apeliantas pripažintas padaręs ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą, kitais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo buvusios įmonės (UAB „Sostinė veža“) finansinę padėtį, dėl kurios ji nepajėgi įvykdyti savo mokestines prievoles. Vadinasi, ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
6.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šioje byloje turtinio pobūdžio reikalavimas yra didelis, teismas neturi duomenų apie tikrąją atsakovo finansinę padėtį, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6.3. Atsakovas atskirajame skunde neįrodinėja, jog teismui patenkinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį, jis turėtų galimybę sumokėti priteistą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nustatytas ribas ir išdėstytus argumentus.
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovo T. K. vardu registruotą turtą.
9. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, formaliai ir nemotyvuotai apsiribojo vieninteliu teiginiu, jog ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, reikalavimas yra didelis ir teismas neturi duomenų apie tikrąją atsakovo finansinę padėtį. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė ieškinį grindžia vien tik atsakovo ATPK 50⁶ straipsnio pažeidimo faktu ir administracinėje byloje nustatytomis administracinės atsakomybės sąlygomis, bet nepagrindžia tiesioginio ieškinio atsakovui pagrindų. Atsakovo vertinimu, ieškovės ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas, t. y. neįrodytos visos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu iš esmės sutinka.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
11. Dėl pirmosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismų praktikoje pažymima, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs. Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019, 20 p.).
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus mieto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė. Nors teismo procesinis sprendimas minėtoje byloje dar nėra įsiteisėjęs, tačiau atsižvelgiant į tai, jog neįsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ieškovės reikalavimai atmesti, vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, yra pagrindas manyti, jog ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
13. Atskirajame skunde atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta, kadangi ieškovė nenurodė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti atsakovo nesąžiningumu ar bylotų apie jo ketinimus perleisti, suvaržyti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į turtimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su šiuo atskirojo skundo argumentu.
14. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei nepasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017 ir joje nurodyta praktika).
15. Ieškovė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog atsakovas gali perleisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Minėti ieškovės argumentai iš esmės yra deklaratyvūs, grįsti tik prielaidomis. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas ketina perleisti, parduoti ar kitaip suvaržyti turimą turtą, ar kitokiais nesąžiningais veiksmais siekia apsunkinti arba išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai.
16. Pirmosios instancijos teismas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma bei atsakovo turtine padėtimi, tai yra tuo, jog teismui nežinomi duomenys apie atsakovo turtinę padėtį. Tačiau vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 p.).
17. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė ir antros būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui T. K. netenkinti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.