Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. atstovui advokato padėjėjui Juliui Mačerniui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiajai specialistei Martynai Lukauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Šilutėje, (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto darbo biržoje, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, taip pat žinodamas, kad Bendrovės atžvilgiu nuo 2016 m. vasario mėnesio pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai ir 2016-04-12 su Valstybine mokesčių inspekcija sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri nutraukta 2016-07-05, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) interesus.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutartimi VMI prašymu T. K. pradėta administracinė byla pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: duomenys apie registruotą juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovą T. K. (b. l. 5), 2016-11-18 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-8284 (b.l. 78-80) ir operatyviam patikrinimui Bendrovės pateikti dokumentai - Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (b. l. 6-7, 25-60, 69-77), UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašai (sąskaitų aktyvumo ataskaita) už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 (b. l. 8-24), Kasos knygos išrašo kopija (sąskaitų aktyvumo ataskaita) (b. l. 61-68), Bankroto departamento duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) 2017-01-16 iškeltą bankroto bylą (b. l. 85) ir kita bylos medžiaga, taip pat T. K. atstovo paaiškinimai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-10-19 iki 2016-11-18 atlikus (duomenys neskelbtini) finansinių dokumentų operatyvų patikrinimą nustatyta, jog įmonės mokestinė nepriemoka 2016-10-12 buvo 32705,33 Eur, o Bendrovei patikslinus PVM deklaracijas mokestinė nepriemoka 2016-10-27 sudarė 110722,11 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas T. K., žinodamas apie jo vadovaujamos Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, t. y. iš Bendrovės banko sąskaitų ir kasos išmokėjo: 11000 Eur Šiaulių banko lizingui, 18287,70 Eur tiekėjams, 5840 Eur grynųjų pinigų Bendrovės vadovui T. K., 16381 Eur atskaitingam asmeniui, 6412,02 Eur už paslaugas. Taip pat Bendrovė išmokėjo 11480,57 Eur darbo užmokesčio darbuotojams, 8314,74 Eur mokesčių "Sodrai" ir 21965,36 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai. Mokėdama darbo užmokesčius ir tiekėjams bei tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o tuo pačiu ir kreditoriaus VMI interesus.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) bei valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Bendrovės vadovas T. K., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 50⁶ straipsnį laikytina kreditorių teisių pažeidimu. T. K. padarytas pažeidimas buvo išaiškintas 2016-11-18 atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai (pareiškimai) surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK.

T. K. pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo surašytas 2017 m. sausio mėnesį, tačiau pažeidimas, kurio požymiai atitinka galiojusio ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį (Kreditorių teisių pažeidimas) paaiškėjo iki 2017-01-01, tai yra kai 2016-11-18 buvo surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma. Todėl teismas daro išvadą, kad T. K. veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta švelnesnė atsakomybė nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir, vadovaujantis Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal ANK.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, buvusią sunkią įmonės finansinę padėtį, į kitiems kreditoriams išmokėtų sumų dydžius, į tai, kad T. K., kaip įmonės vadovas stengėsi mažinti mokestinę nepriemoką, sumokėjo į valstybės biudžetą beveik 22 tūkst. eurų, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (nedirba, registruotas darbo biržoje ieško darbo, nebaustas administracine tvarka, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad T. K. skirtina ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali būti mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas minimumas. Šiuo atveju teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų aukštesniųjų teismų praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-794-256/2015).

Įvertinus visas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus T. K. už padarytą pažeidimą mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.

Atsižvelgiant į T. K. atstovo prašymą ir nuobaudos dydį, baudos mokėjimas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

T. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtos 1000 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank FinlandPlc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str., 668 str. 4 d.).