- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 2S-699-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Birutė Bobrel
- Suinteresuotas asmuo
- L.
- Kreditorius
- akcinės bendrovės SEB
- Skolininkas
- L. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties dėl priverstinio įkeisto daikto pardavimo, taikyto civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės SEB banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės L. B. komercinės firmos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė: 1) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1510 ha ploto, gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 240,42 kv. m bendro ploto, bei kiemo statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius V. B. ir J. B.; 2) išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininkės L. B. komercinės firmos kreditorei AB SEB bankui 103 250 Lt negrąžinto kredito, 6 891,27 Lt nesumokėtų palūkanų, 268,92 Lt nesumokėtų delspinigių, 511 Lt baudą, 131 Lt žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad V. B. ir J. B., užtikrindami skolininkei L. B. komercinei firmai suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotu hipotekos registre, įkeitė AB SEB bankui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1510 ha ploto, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 240,42 kv. m bendro ploto, bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) . Sandorio sudarymo metu įkeisto turto vertė ~ 420 000 Lt. Kadangi skolininkė nevykdė 2006-09-28 kredito sutarties Nr. 2050607070069-05 reikalavimų - per nustatytus terminus mokėti palūkanas, kredito dalis, kitus nustatytus mokėjimus, kreditorė, įspėjusi skolininkę L. B. komercinę firmą bei įkeistų daiktų savininkus, vienašališkai nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir kreipėsi į Hipotekos skyrių prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštą įkeistam daiktui ir įspėti skolininką/daikto savininką, kad skolos negrąžinus per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui. 2009-11-23 Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 816 areštavo minėtus įkeistus daiktus, įspėjo skolininkus/įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Ši nutartis skolininkei yra įteikta 2009-12-03, o daiktų savininkams - 2009-11-27. Per nustatytą terminą skolininkė skolos negrąžino. Kreditorės apskaičiavimais L. B. komercinė firma AB SEB bankui yra skolinga 103 250 Lt negrąžinto kredito, 6891,27 Lt nesumokėtų palūkanų, 268,92 Lt nesumokėtų delspinigių, 511 Lt baudą bei 131 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad skolinis įsipareigojimas apsaugotas hipoteka, todėl kreditorė gali įgyvendinti savo teises ne ginčo tvarka kreipdamasi į hipotekos teisėją ir prašydama, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir gautais pinigais atlyginta jai priklausanti suma (CK 4.192 str.). Kadangi skolininkė ir įkeisto daikto savininkai, būdami tinkamai įspėti, savo prievolių kreditorei per vieną mėnesį neįvykdė, skolos negrąžino, todėl hipotekos kreditorės AB SEB banko reikalavimai turi būti patenkinti parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. B. prašė Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti dėl šių motyvų:
Žemesnės instancijos teismas
1) Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi L. B. komercinei firmai iškelta bankroto byla. Pagal CK 2.50 str. 4 d. ir Individualių įmonių įstatymo 2 str., jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą įskaitant ir turtą kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 10 str. 7d. 1 p.). Jei bankrutuojanti įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir esantį bendra jungtine nuosavybe, parduodamas;
2) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kurios turtas yra neatskirtas nuo įmonininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Todėl AB SEB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto pardavimas ne bankroto procedūrų metu nepagrįstas. Bankas kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu įtraukti jį į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su 110 921,19 Lt finansiniu reikalavimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė AB SEB bankas prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas. Jeigu apeliantė iš tikrųjų yra L. B. komercinės firmos savininkė ir bankrutuojančios įmonės administratoriui pranešė apie savo turtą ir prievoles, administratorius apie tai būtų informavęs ir kreditorę AB SEB banką. Administratorius bankui pranešė tik apie bankroto bylos iškėlimą L. B. komercinei firmai. Tai iš dalies turėjo įtakos tam, kad bankas J. B. netraktavo kaip bankrutuojančios įmonės savininkės. Bankas sustabdė Hipotekos skyriaus nutarčių vykdymą iki tol, kol nebus išspręstas šis ginčas bei klausimas dėl banko, kaip J. B. kreditoriaus, įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Nesant fizinių asmenų bankroto įstatymo, sudaroma spraga fiziniam asmeniui išvengti visiško prievolės įvykdymo fizinio asmens kreditoriui šiuo būdu: fizinio asmens kreditorius verčiamas tapti bankrutuojančios individualios įmonės, kurią įsigijo fizinis asmuo, kreditoriumi. Iš šiam kreditoriui įkeisto turto vertės dengiamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos, o įmonę likvidavus, pasibaigia šios įmonės prievolės. Remiantis tokia logika, tuo pačiu pasibaigia ir fizinio asmens prievolės, nes fizinio asmens kreditorius tapo individualios įmonės kreditoriumi. Tai varžo fizinio asmens kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Hipotekos teisėjo nutartį priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu per įkeitimo sutartyje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo nevisiškai (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4.216 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Šių teisės normų paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams.
Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus - bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnis). Bankroto proceso metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą. Kadangi skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, Įmonių bankroto įstatyme papildomai reglamentuoti tam tikri bankroto klausimai, nustatant šių subjektų bankroto ypatumus. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), šių įmonių bankroto procesas turi tam tikrų specifinių bruožų. Kaip žinia, skolininkės įmonei (L. B.) Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. iškėlė bankroto bylą (b. 1. 64-65).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva" v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006). Taigi poreikis reikšti bankroto byloje kreditoriaus reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu tenkinami kreditorių reikalavimai. Todėl nėra pagrįstas atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas, kad įstatymo taikymas varžo kreditoriaus teises, nes kreditorius įgijo teisę patenkinti reikalavimus ne tik iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir individualios įmonės savininkų turto. Bylos duomenimis, V. B. ir J. B., užtikrindami skolininkei L. B. komercinei firmai suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu įregistruotu hipotekos registre, įkeitė AB SEB bankui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,1510 ha ploto, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 240,42 kv. m bendro ploto, bei kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. 1. 16, 18, 20). Kaip žinia, bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus, kuriuos šiame procese atlieka ne antstolis, o teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo - įmonės administratorius. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi Kauno miesto savivaldybės Įmone „Namų, priežiūra" v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-259/2009).
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad įmonės savininko turtas gali būti parduotas įmonės administratoriaus tik bankroto procedūros vykdymo metu, o ne, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje, išieškotojos pasirinkto antstolio, nes tai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama (CPK 330 str.), klausimas išsprendžiamas iš esmės, išieškotojos prašymas dėl įkeisto turto paradavimo iš varžytinių atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės, išieškotojos AB SEB banko prašymą dėl įkeisto turto paradavimo iš varžytinių atmesti.