- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-2518-654/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam M. D., transporto priemonės savininkui T. S., išnagrinėjęs J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2013-08-01, apie 04.00 val., Vilniuje, Justiniškių g. 34, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus. Šiais veiksmais J. P. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
J. P. apie teismo posėdžius buvo informuojamas siunčiant jam šaukimus teismui žinomais jo gyvenamosios vietos adresais, šaukimas į teismo posėdį, vykusį 2013-11-11, J. P. buvo įteiktas asmeniškai, visi kiti šaukimai grįžo neįteikti su žymomis „Neatsiėmė“. Taigi, J. P. apie teismo posėdžius buvo pranešta tinkamai, tačiau į juos jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Iš teismo posėdyje apklausto automobilio savininko ir buvusio darbdavio T. S. parodymų matyti, kad jam rasti J. P. taip pat nepavyksta. Taigi, teismas vertina, kad J. P. vengia atvykti į teismo posėdžius. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ATPK 272 str. 2 d. tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas, teismas J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
J. P. savo paaiškinime su pažeidimais sutiko iš dalies ir nurodė, kad Justiniškių g. 34 namo kieme važiuodamas atbulas automobiliu „VW Passat“ užkabino stovintį automobilį „Toyota“. Susitikęs su pastarojo automobilio šeimininku sutarė, kad kitą dieną jis (J. P.) pas jį nuvažiuos. Kitą dieną jie susitarė, kad jis nukentėjusiajam sumokės 100 Lt. Tačiau jis pinigų jam taip ir nesumokėjo, nes jų neturėjo. Be to, sugedo jo telefonas, todėl jis negalėjo jam paskambinti. Paskambinęs jam nukentėjusysis pasakė, kad iškvietė policiją (b.l. 6).
Nukentėjusysis M. D. apklaustas teisme paaiškino, kad 2013-08-01, apie 04.00 val., ruošdamasis vežti kaimyną į oro uostą pro langą pamatė, kaip taksi automobilis užkabino jo automobilį „Toyota Avensis Verso“. Jis išėjo į lauką ir pasiūlė taksi vairuotojui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau J. P., nors ir pripažino savo kaltę, to daryti nenorėjo ir pasiūlė jam vėliau atvežti 100 Lt. Jis sutiko, J. P. jam davė savo paso kopiją. Tačiau sutartu laiku J. P. pinigų neatvežė, o paskambinęs J. P. sužinojo, kad jis pinigų neturi ir nesiruošia mokėti. Jis dar pasiūlė jam žalą atlyginti kitos dienos ryte, tačiau ir ryte traukiamam atsakomybėn asmeniui nepasirodžius jis kreipėsi į policiją.
Automobilio savininkas T. S. apklaustas teisme parodė, kad automobilis „VW Passat“ priklauso jam, tačiau su J. P. jis buvo sudaręs panaudos sutartį ir J. P. su jo automobiliu dirbo individualiai. Apie eismo įvykį J. P. jo neinformavo, o sužinojo tik gavęs šaukimą.
Iš fotolentelių matyti, kad automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas priekinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų vietoje matosi gelsvos spalvos dažų likučių, „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės bamperis (b.l. 7, 8).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. P. pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą. Kaip matyti iš byloje esančio J. P. paaiškinimo jis visiškai pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Toyota Avensis Verso“. Kad automobilis buvo apgadintas patvirtina ir įvykį mačiusio nukentėjusiojo M. D. parodymai, fotolentelės bei kiti rašytiniai įrodymai. Automobilių apgadinimo pobūdis ir mastas atitinka J. P. ir M. D. nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad J. P. sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
Baudžiant asmenį už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr1-1715/2007, N444-914/2011 ir kt.). J. P. savo paaiškinime pripažino faktines eismo įvykio aplinkybes, t. y., kad kliudė nukentėjusiojo automobilį ir jį apgadino, tačiau iš jo paaiškinimo galima daryti išvadą, kad jis neigė pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Iš bylos duomenų matyti, kad J. P. savo kaltę pripažino ir eismo įvykio metu, su nukentėjusiuoju iš karto susitarė dėl žalos atlyginimo, davė savo paso kopiją, apsikeitė su nukentėjusiuoju telefono numeriais. Tačiau KET 232 punktas aiškiai numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Taigi šiuo atveju, remiantis šia KET nuostata, turėjo būti užpildyta eismo įvykio deklaracija arba eismo įvykio aplinkybės aprašytos ir eismo įvykio schema nubraižyta ant švaraus popieriaus lapo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog tai nebuvo padaryta. Be to, iš atsakomybėn traukiamo asmens elgesio tiek įvykio metu, tiek ir po jo, galima daryti išvadą, kad šios pareigos J. P. neįvykdė tyčia, t.y. suvokdamas, jog įvyko eismo įvykis ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nustatyta, kad nepildyti eismo įvykio deklaracijos prašė J. P., jis pažadėjo nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą – 100 Lt, tačiau sutartu laiku nukentėjusiajam pinigų taip ir neatvežė ir iki šiol žalos nėra atlyginęs. J. P. paaiškinime pateikta versija, kad jis pinigų neatvežė dėl to, kad jų neturėjo, o M. D. nepaskambino neva dėl sugedusio telefono niekuo nepagrįsta ir nelogiška. Be to, ją paneigia ir nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad nesulaukęs J. P. jis pats jam paskambino ir atsakomybėn traukiamas asmuo leido suprasti, kad žalos jis ir nesiruošia atlyginti. Taigi, išvažiavęs iš įvykio vietos J. P. nebesiėmė jokių veiksmų, kad susitarimas su M. D., kurį pats ir iniciavo, būtų įvykdytas. Todėl toks J. P. elgesys rodo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo tarėsi tik deklaratyviai, siekdamas, kad eismo įvykis nebūtų tinkamai įformintas KET nustatyta tvarka: nebūtų pildoma eismo įvykio vietos deklaracija ir nebūtų kviečiama policija. Tokia yra ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-1251-190/2013). Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad J. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, todėl jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., sudėtį.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. P. pažeidimą dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo taikyta administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, teismas, -
nutaria:
J. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 Lt dydžio baudą; už pažeidimą, numatyta ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, skirti J. P. subendrintą galutinę nuobaudą – 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.