- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- ATP-1251-190/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09095-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo V. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi V. S., paskirta galutinė bausmė – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nubaustas už tai, kad 2013-07-19 apie 15.40 val., Vilniuje, Žirnių g. 4, vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos V. S. išvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti/pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Apelianto teigimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis 2013-07-19 apie 15.30 val. savo automobiliu VW-Passat, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu Žirnių g. 4 Vilniuje dėl savo neatidumo kliudė stovintį automobilį RENAULT Master, v/n (duomenys neskelbtini) Iš karto prie jo priėjo šio automobilio vairuotojas, pakalbėję susitarė dėl žalos atlyginimo, buvo sutarta, jog jis atlygins žalą, lygią 100 Lt. Jis (V. S.) neturėjo pinigų, todėl jie susitarė, kad jis nuvažiuos į artimiausią bankomatą, esantį prie MAXIMOS parduotuvės Liepkalnio g. 112. Jis išvyko, iš bankomato išėmė pinigus ir važiuojant atgal į įvykio vietą, prie parduotuvės MAXIMA automobilių stovėjimo aikštelėje, maždaug 50 m nuo bankomato, pamatė stovintį automobilį RENAULT Master, v/n (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotojas, priėjęs prie jo pasakė, kad jo vairuojamas automobilis nepriklauso jam, o priklauso darbdaviui, o darbdavys liepė jam užpildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl pasiūlė važiuoti atgal į įvykio vietą tikslu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. V. S. sutik, iš karto nuvažiavo į savo darbovietę (adresas Žirnių g. 6, Vilnius) pranešti, kad įvyko eismo įvykis, todėl iki grįžimo į įvykio vietą galimai praėjo apie 15-20 minučių. Jam grįžus į eismo įvykio vietą, nieko jau nebuvo. V. S. manymu, jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, buvo suklaidintas automobilio RENAULT Master, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kuris eismo įvykio metu susitarė su juo dėl žalos atlyginimo, neinformavo jo, kad jo vairuojamas automobilis priklauso jo darbdaviui, o ne jam, pats atvyko prie parduotuvės MAXIMA, kur jis iš AB „DnB“ banko bankomato išėmė 100 Lt žalai atlyginti. Iš įvykio vietos išvažiavo neužpildžius kelių eismo įvykio deklaracijos ir neiškvietęs policijos ne tik jis, bet ir automobilio RENAULT Master, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. G., kuris, pasitaręs su įmonės vadovu, persigalvojo dėl sutarto žalos atlyginimo.
Tokiu būdu, anot V. S., RENAULT Master vairuotojas sudarė kliūtį dėl eismo įvykio vietos nustatymo ir pan., nes tuo metu nebuvo žinomas eismo įvykio kilimo mechanizmas ir kt. V. S. atkreipia dėmesį į tai, kad atstumas nuo jo darbovietės (Žirnių g. 6, Vilnius) iki eismo įvykio vietos yra apie 200 m, o iki parduotuvės MAXIMA Liepkalnio g. 112 - apie 300-500 m.
Iš 2013-10-14 AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašo, matyti, kad 2013-07-19 iš jo banko kortelės buvo nurašyta 100 Lt suma.
Apelianto manymu, byloje yra faktinių ir objektyvių duomenų, kad jis nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, nevengia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių netyrė. Patikėjo tik S. G. ir J. P. parodymams. Šie liudytojai nutylėjo, kad jis buvo išvykęs prie bankomato pinigų išimti ir kad jie buvo atvykę prie MAXIMOS parduotuvės Liepkalnio gatvėje.
V. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjus V. S. apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Šią teismo išvadą objektyviai pagrindžia byloje surinkti duomenys.
Analizuojant bylos dokumentų turinį matyti, kad apeliantas iš esmės neneigia, jog jis 2013-07-19 apie 15.40 val., Vilniuje, Žirnių g. 4, vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. V. S. teigimu, jis su RENAULT Master automobilio vairuotoju susitarė, kad jie kelių eismo įvykio deklaracijos nepildys, tačiau V. S. atlygins jam patirtą žalą – 100 Lt. V. S. pinigų neturėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos iki artimiausio bankomato, dėl ko tokiuose jo veiksmuose nėra tyčios ir jis negali būti baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnio 2 dalį. Šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iš šio įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), nėra būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis, tačiau šios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį.
Kaip matyti iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų, V. S., vairuodamas jam priklausantį automobilį, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Tai, kad ši aplinkybė jam buvo žinoma, apeliantas patvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, vairuotojas iš įvykio vietos pasitraukė ir, sprendžiant iš bylos duomenų, tai padarė tyčia. Nors teisme V. S. teigė, jog iš įvykio vietos išvažiavo dėl to, kad, susitaręs su S. G. dėl žalos atlyginimo, nuvažiavo iki bankomato nusiimti grynųjų pinigų, vėliau atsiprašyti savo darbdavio, o grįžęs į įvykio vietą nieko nerado, šią jo gynybinę versiją paneigia ne tik kiti byloje surinkti įrodymai, kurie nuosekliai papildo vieni kitus (eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, liudytojų V. Š., S. G., J. P. parodymai), bet ir paties apelianto elgesys. Liudytojai S. G. ir J. P. parodė, kad iš pradžių buvo kalba apie tai, jog V. S. už padarytą žalą duos 100 Lt, tačiau abu liudytojai pažymėjo, jog pranešus darbdaviui apie autoįvykiui ir šiam nurodžius pildyti eismo įvykio deklaracija, jie apie tai pranešė V. S., kuris buvo nuvykęs prie bankomato, tačiau šis į įvykio vietą negrįžo, o jie iškvietė policiją. Tokius jų parodymus patvirtina liudytojas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulis V. Š., kuriam atvykus į įvykio vietą kaltininko nebuvo. Išanalizavęs šių liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad jie yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą. Kaip matyti iš V. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, po to, kai jam S. G. pasakė, kad reikės pildyti eismo įvykio deklaraciją, jis, vietoj to, kad grįžtų į įvykio vietą, išvažiavo į netoliese esančią savo darbovietę atsiprašyti iš darbo, nes neturėjo telefono, tačiau, kaip matyti iš surinktos medžiagos, eismo įvykio vietoje nepasirodė. V. S. prie apeliacinio skundo pridėtas 2013-10-14 AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašas, iš kurio, anot apelianto, matyti, kad 2013-07-19 iš jo banko kortelės buvo nurašyta 100 Lt suma, nepaneigia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nes jame nėra nurodytas pinigų nuėmimo nuo sąskaitos laikas (val., min.), be to, kaip jau minėta aukščiau, S. G. ir J. P. buvo informavę jį, jog reikalinga grįžti į vietą ir pildyti eismo įvykio deklaraciją.
Tokie V. S. veiksmai neabejotinai patvirtina, jog jis iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos nuvažiavo, o paskui negrįžo tyčia, nes jam buvo žinoma, kad reikės užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Sprendžiant iš bylos duomenų, apeliantas nesiėmė jokių priemonių, tam, kad įvykęs faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog V. S. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, tai darė tyčia (nes suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos sąmoningai nuvažiavo), t.y. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. V. S. versija, kad jis nuvažiavo į savo darbovietę, o vėliau grįžo į eismo įvykio vietą, tačiau nieko jau nerado, vertintina kritiškai, kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad V. S. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.