- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-134-587/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01141-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- Z. G.
- Atsakovas
- G. R., A. R.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Prienų rajono 3-iasis notaro biuras
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovams G. R. ir A. R. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Prienų rajono 3-iasis notaro biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 5265, NETSVEP indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovas G. R. pardavė, o atsakovas A. R. įsigijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34,65 kv. m. bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 2 060 Eur; pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tūris 44 kub. m., vidutinė rinkos vertė 68 Eur; pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tūris 176 kub. m., vidutinė rinkos vertė 262 Eur; kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27 Eur, ir grąžinti šalis į pradinę padėtį.
2. Patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto – uždraudžiant atsakovui A. R. sudaryti žemės sklypo, esančio po statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. po gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei uždrausti atsakovui A. R. atlikti veiksmus dėl kurių gali atsirasti žala ar kurie gali padidinti žalą gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiems statiniams priskirtam žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini).
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė aplinkybėmis, jog yra ginčijama statinių pirkimo–pardavimo sutartis ir šiuo metu yra pateiktas prašymas įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 743, kadastro matavimus, žinant, kad gali būti žemės sklypas po statiniais parduotas A. R., taptų apsunkintas pareiškėjai galimo palankaus sprendimo vykdymas. Taip pat ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-18-922/2025 yra pateikusi kasacinį skundą. Paaiškėjus, kad A. R. yra pateikęs prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) išsipirkimo, ir sprendimas jau yra priimtas, yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes gali būti sudaroma valstybinės žemės sklypo pirkimo/pardavimo ar nuomos sutartys. Uždraudimas atsakovui A. R. nuomotis ar pirkti žemės sklypą po statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), statinių reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių gali atsirasti apsunkinimas vykdyti galimą palankų ieškovei teismo sprendimą, yra adekvati, proporcinga ir ekonomiška priemonė, užtikrinanti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo, o jos taikymas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų. Mano, kad teismas atsižvelgs į pateiktus duomenis, kad yra ginčijama nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, kuri yra galiojanti ir iki nėra pakeisti duomenys VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, tol savininkas, nagrinėjamu atveju atsakovas A. R. gali laisvai naudoti ir valdyti pastarojo vardu įregistruotą ginčo turtą ir sudaryti, po statiniais, esančio žemės sklypo pirkimo/nuomos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė ieškovės Z. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovė nepagrindė prašomų taikyti atsakovui draudimų ir pareikštų ieškinio reikalavimų ryšio, prašomi taikyti kaip laikinosios apsaugos priemonės draudimai iš esmės nesusiję su pareikštais ieškinio reikalavimais. Atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę ir paskirtį, ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį, preliminariai įvertinęs, ar ieškovė tikėtinai pagrindžia reiškiamus reikalavimus, teismas sprendė, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo ir tai, kad analogiškas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau buvo pareikštas byloje ieškovės 2025 m. birželio 10 d. ir teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu, be to, ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl ieškovė savo galimai pažeistas teises gali ginti kitais teisės aktų nustatytais būdais, todėl pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė Z. G. prašo:1. panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1.1. įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovui A. R. sudaryti pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis dėl valstybinės žemės sklypo po pastatais adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo; 1.2. uždrausti atsakovui A. R. atlikti veiksmus, dėl kurių gali atsirasti ar padidėti žala pastatams (un. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) ir jų eksploatavimui reikalingam žemės sklypui toje pačioje vietoje. 2. Alternatyviai, jei apeliacinis teismas manytų, kad būtina – grąžinti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant išdėstytus teisės aiškinimo ir įrodymų vertinimo standartus. 3. Priteisti iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškinio reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšį. Pagrindinis reikalavimas yra pripažinti negaliojančia pastatų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (grąžinti šalis į pradinę padėtį). Žemės sklypo po pastatais įgijimas (pirkimas/nuoma) atsakovo vardu sukurtų naują daiktinių teisių sluoksnį, kuris: a) komplikuotų pastatų sugrąžinimą (nuosavybės atkūrimo logiką) ir jų eksploatavimui būtinos žemės naudojimo režimą; b) verstų spręsti papildomus teisinius santykius su Nacionaline žemės tarnyba ir valstybės turtą administruojančiomis institucijomis; c) objektyviai apsunkintų ar padarytų neįmanoma restituciją, nes atsirastų savarankiški viešosios teisės pagrindu sudaryti žemės sandoriai, kurių panaikinimas reikalautų atskirų procesų. Dėl to, draudimas atsakovui sudaryti žemės sandorius ir vykdyti žalą didinančius veiksmus yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais materialiais reikalavimais ir būtinas galimo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
7.2. Skundžiama nutartis naikintina, nes byloje yra aiškūs duomenys apie žemės sklypo formavimo/registravimo inicijavimą (projektinis Nr. 743; kadastro matavimų registravimo prašymas). Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas (2022 m. rugsėjo 21 d. Nr. 10ST-90-(14.10.5E.)) liudija, kad žemės klausimas yra sprendimo stadijoje. Atsakovas, būdamas ginčo pastatų įgijėjas, turi faktinę galimybę inicijuoti ir sudaryti žemės sklypo pirkimo/nuomos sutartis, taip sukurdamas naujus teisinius apribojimus ir apsunkinimus. Tokie veiksmai – ypač esant viešosios teisės elementams (valstybinė žemė) – yra tipinė situacija, kai nepritaikius konservacinių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
7.3. Analogiško pobūdžio priemonės dėl žemės sklypo disponavimo ir statinių apsaugos buvo taikytos kitoje byloje (2023 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2597-1060/2023 – draudimas Nacionalinei žemės tarnybai parduoti/nuomoti sklypą atsakovui; draudimai atsakovui žalą didinantiems veiksmams). Tai rodo sisteminę riziką ir jos pripažinimą teismų praktikoje dėl tų pačių objektų ir dalyvių. Teismas nutartimi, kuria prašymas atmestas kaip „nesusijęs su reikalavimais“, neįvertino, kad žemės sklypo sandoriai tiesiogiai paveiktų restitucijos įgyvendinimą, kuris yra aiškiai suformuluotas patikslintame ieškinyje kaip siekiamas rezultatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
12. Ieškovė byloje 2025 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos VĮ Registrų centro raštą dėl informacijos pateikimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu VĮ Registrų centro raštu dėl informacijos pateikimo, pažymi, kad ieškovės teikiami dokumentai susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateikti įrodymai priimami.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareigą įrodyti šias aplinkybes turi šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2?78?1120/2021).
15. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. dar tik sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
16. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Atskirajame skunde ši teismo išvada nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko esant nustatytą pirmąją būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir dėl jos plačiau nepasisako.
18. Toliau vertinama kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
19. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2?538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas siekia sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. sandorių šalių grąžinimo į tokią padėtį, kokia buvo iki ginčijamo sandorio sudarymo, sandorio pagrindu perleisto objekto išsaugojimas yra itin svarbus užtikrinant restitucijos, taigi ir ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo realią galimybę. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Taigi, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-74-516/2016; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-654-881/2021 15 punktas).
21. Iš byloje pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas G. R. pardavė, o atsakovas A. R. įsigijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujančioms imperatyvioms įstatyto normoms (CK 1.80 straipsnis) ir kaip prieštaraujančiai viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) bei grąžinti šalis į pradinę padėtį. Tuo tarpu laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti – uždraudžiant atsakovui A. R. sudaryti žemės sklypo, esančio po ginčo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. po gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei uždrausti atsakovui A. R. atlikti veiksmus dėl kurių gali atsirasti žala ar kurie gali padidinti žalą ginčo gyvenamajam namui, ūkiniams pastatams, kiemo statiniams, šiems statiniams priskirtam žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini).
22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovė nepagrindė prašomų taikyti atsakovui draudimų ir pareikštų ieškinio reikalavimų ryšio, prašomi taikyti kaip laikinosios apsaugos priemonės draudimai iš esmės nesusiję su pareikštais ieškinio reikalavimais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra konkrečiai ir tiksliai suformuluotas, ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodo, jog atsakovas A. R. atlieka ar ketina atlikti kokius nors veiksmus, kurie galėtų sukelti žalą ginčo turtui, taip pat nepateikia įrodymų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti, jog ginčo turtui gali būti padaryta žala. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nepateikė argumentų bei įrodymų, dėl kurių būtų galima spręsti, jog kyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
23. Teismo vertinimu, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis neatitinka šios civilinės bylos dalyko ir nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamų materialinių reikalavimų ir galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Šioje byloje pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatliktų būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos.
24. Vertinant aukščiau nustatytas ir nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, aiškindamas būtinąsias sąlygas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.