- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-126-354/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46561-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. K. skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 10 d., apie 22.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Joniškyje, laiptinėje, tarp trečio ir ketvirto aukšto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu smogė V. P. į veido sritį, dėl ko pastarasis nuo smūgio atsitrenkė nugara į vandentiekio sistemos vamzdžio atšakos metalinį užsukimą ir tokiu būdu nusibrozdino nugarą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, atsegęs V. P. nuo kaklo sidabrinę grandinėlę, kurios vertė – 150 eurų, atvirai ją pagrobė bei smogė vieną kartą delnu V. P. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. P. sukėlė fizinį skausmą ir atvirai pagrobė svetimą turtą – sidabrinę grandinėlę, padarydamas nukentėjusiajam V. P. 150 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę kita, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu, bausme – viešaisiais darbais ar, kaip nurodo nuteistasis, lankymusi Probacijos tarnyboje, ar dar kita bausme. Skunde V. K. nurodo, kad 2022 m. gruodžio 10 d. bare gėrė alų, paskambino draugė ir paprašė ateiti, nes po kriaukle pradėjo bėgti vanduo. Išeidamas iš draugės, sutiko V. P., su juo apsižodžiavo, gal ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu ar delnu. Teisme sakė, jog nenori sutikti dėl kaltinimo pagrobus sidabrinę grandinėlę, bet vis tik apsisprendė tai pripažinti. Tačiau, apelianto nuomone, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Vietoje realaus laisvės atėmimo galėtų būti skirta kita bausmė, kad jis liktų laisvėje, galėtų dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Yra jauno amžiaus, gal ir blogai elgėsi, susimušdamas su nukentėjusiuoju, bet jo atsiprašė, grandinėlę atidavė, tikslo ją parduoti neturėjo. Buvo girtas, tai turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus to nebūtų padaręs. Todėl prašo pakeisti nuosprendį ir atsižvelgti į tai, kad jis nori dirbti ir gyventi laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje 8 mėnesius.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo V. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų teisinės kvalifikacijos, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegijai, išnagrinėjusiai bylą apeliacine tvarka, nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų ir, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo V. K. veiksmus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
8. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 straipsnio 1 dalis). Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 178 straipsnio 2 dalis).
9. Apylinkės teismas, skirdamas V. K. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis) ir apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, anksčiau ne vieną kartą teistas, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl abiejų nusikalstamų veikų) – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažino tai, kad veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. K. išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl už kiekvieną nusikaltimą skyrė jam griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną iš veikų nustatytas mažesnis, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmės dydis: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį V. K. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (sankcijos vidurkis – 7 mėnesiai ir 15 dienų), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams (sankcijos vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. K. įvykdytos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, bendrindamas bausmes taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, būdą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridėdamas švelnesnės bausmės dalį, ir paskyrė nuteistajam subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė nuteistajam sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią apeliantui paskirtą galutinę sumažintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą pagrindo nėra.
10. V. K. nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teistas 10 kartų, šiuo metu, įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiui, – 11 kartų (1 t., b. l. 84–115; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Apeliantas, be kitų nusikalstamą veikų, teistas ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai bei nuosavybei, ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos arešto ir realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat jo atžvilgiu buvo taikomi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir bausmės vykdymo atidėjimo institutai. Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. K. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), be to, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 116–131). Taigi, akivaizdu, kad, būdamas ne vieną kartą teistas, taip pat ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, V. K. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, toliau vykdo naujas nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skyrė V. K. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, kurios yra tinkamai individualizuotos, kaip jau minėta, ne per griežtos ir atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus. Švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis arba nustatant trumpesnį paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminą (kuris ir taip yra mažesnis už sankcijų vidurkį), pagrindo nėra, nes negalima konstatuoti, kad švelnesnės bausmių rūšys užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti ir galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra ne per griežta, atitinka nuteistojo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Jokių naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistojo teisinės padėties švelninimui, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, V. K. nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nuteistasis teigia, kad yra jaunas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad V. K., nors ir yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tačiau jau teistas net vienuolika kartų. Prašydamas sušvelninti bausmę nuteistasis apeliuoja ir į tai, kad prisipažino nusikaltęs ir gailisi dėl savo poelgio. Pažymėtina, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdus gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo pripažintas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai jau buvo įvertinta, paskiriant jam mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Nuteistojo nurodoma galimybė, jam būnant laisvėje, dirbti ir užsidirbti pragyvenimui taip pat nelemia švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės skyrimo, nes tokią galimybę V. K. jau turėjo po ankstesnių bausmių atlikimo išėjęs į laisvę, tačiau savo elgesio jis nepakeitė, o deklaruojama galimybė dirbti bei užsidirbti nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
11. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.
12. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš V. K. 83,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 19, 20–22). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).
13. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). V. K. pats gynėjo nepasirinko, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas (2 t., b. l. 16). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, nuteistasis yra darbingas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš V. K. 83,33 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš V. K. 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.