Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-04 · Civilinė byla Nr. e2-21515-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-04
Bylos Nr.
e2-21515-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15725-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-21515-608/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15725-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3;2.6.8.10; 2.6.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo M. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo M. K. 164,21 EUR skolą, 53,00 EUR palūkanas, 3,75 EUR skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimo išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pirminė kreditorė akcinė bendrovė „Telia Lietuva“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“) ir atsakovas M. K. 2009 m. balandžio 11 d. sudarė įrangos lengvatinėmis sąlygomis įsigijimo sutartį Nr. OM034322, pagal kurią akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas, suteikė įrangą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus bei atsiskaityti už suteiktą įrangą. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė ir liko skolingas ieškovei 164,21 EUR. Skolos ir palūkanų dydį patvirtina 2019 m. gegužės 20 d. atsakovo M. K. palūkanų paskaičiavimo aktas. Atsakovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos nėra atsiskaitęs su ieškove.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ ir akcinė bendrovė „Telia Lietuva“ 2012 m. gruodžio 28 d. sudarė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR-3700-12218, prie kurios pasirašė priedą Nr. I, kurio pagrindu akcinė bendrovė „Telia Lietuva“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal 2009 m. balandžio 11 d. įrangos lengvatinėmis sąlygomis įsigijimo sutartį Nr. OM034322.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2013 m. sausio 15 d. pranešimu. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 str. 1 d. numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove arba pradine kreditore už suteiktas paslaugas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 164,21 EUR skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 53,00 EUR palūkanas, paskaičiuotas taikant 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydį už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 53,00 EUR palūkanų priteisimo yra tenkintinas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo patyrė 3,75 EUR skolos išieškojimo išlaidų, ką patvirtina akcinės bendrovės ,,Lietuvos paštas“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gelvora“ už suteiktas paslaugas bei ieškovės pateiktas išrašas iš priedų prie akcinės bendrovės ,,Lietuvos paštas“ PVM sąskaitų faktūrų. Kadangi minėtos skolos išieškojimo išlaidos kilo dėl to, jog atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių, šis privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, dėl ko iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 3,75 EUR skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas praleidimo mokėjimo terminus, neapmokėjo laiku skolos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 3,72 EUR ir priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo M. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 164,21 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus dvidešimt vieną euro centą) skolos, 53,00 EUR (penkiasdešimt tris eurus) palūkanų, 3,75 EUR (tris eurus septyniasdešimt penkis euro centus) skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 220,96 EUR (du šimtus dvidešimt eurų devyniasdešimt šešis euro centus).

Priteisti iš atsakovo M. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 220,96 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai bylinėjimosi išlaidas - 15,00 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. K. valstybės naudai 3,72 EUR (tris eurus septyniasdešimt du euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė