- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- eCIK-462/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01784-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas, Algis Norkūnas, Algirdas Taminskas
- Atsakovas
- UAB Tradisetos importo-eksporto kompanija
- Ieškovas
- UAB ,,JUOSTMEDIS“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2020 m. kovo 20 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradisetos importo-eksporto kompanija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185, 306 straipsnius) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai turėjo nuspręsti, ar atsakovė pakankamai tikėtinai pagrindė, kad tarp šalių buvusi ilgalaikė bendradarbiavimo praktika buvo tokia, jog užsakymo vykdymo sąlygos buvo suderinamos iki užsakymo pateikimo ieškovui ir vėliau jos nebuvo kečiamos, ar visgi ieškovė tikėtinai pagrindė ir įrodė, kad bendradarbiavimo praktika buvo tokia, jog galutinė šalių valia dėl konkrečių užsakymų vykdymo buvo suderinama ne prieš, o po atitinkamo užsakymo pateikimo ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas priešieškinio (ne)pagrįstumo klausimą, aptarė šalių procesinę įrodinėjimo pareigą ir pasisakė, kokias aplinkybes kiekviena iš ginčo šalių turėjo įrodyti ir kokias iš jų įrodė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pagal šalių susitarimą ieškovas įsipareigojo įvykdyti atsakovės pateiktus ginčo užsakymus būtent juose nurodytomis sąlygomis. Teismo vertinimu, vien užsakymų pateikimo ieškovui fakto nepakanka daryti išvadą, kad ieškovas visus juos priėmė vykdyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė dėl ieškovo atsikirtimų į priešieškinį (ne)pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra įrodymų, išskyrus atsakovės įmonės direktorės paaiškinimus, dėl šalių suderintos valios ir prisiimtų įsipareigojimų, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams. Ieškovė į bylą pateiktuose savo rašytiniuose paaiškinimuose ir atsiliepime į atsakovės rašytinius paaiškinimus aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ieškovei buvo žinoma, jog ji atsakovės 2015 m. spalio 9 d. du pateiktus užsakymus įvykdyti ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 1 d. Ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė ir kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė priėmė ir iš dalies įvykdė atsakovės jai pateiktą 2017 m. sausio 25 d. užsakymą Nr. 888.10 ir 2017 m. kovo 15 d. užsakymą Nr. 888.12. Byloje nėra ginčo, kad visi atsakovės ieškovei pateikti užsakymai būdavo pateikiami rašytine forma elektroniniu paštu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kaip ir sudaryta sutartis. Atsakovės ieškovei pateikti užsakymai būdavo rašytinės formos, todėl neįtikinama ir nelogiška ieškovės pasirinkta versija, kad užsakymų sąlygos būdavo keičiamos žodžiu.