Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-882-297/2018

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-10-30
Bylos Nr.: 1-882-297/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis: R. Š.

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
1.2.19.3.3Privilegijuotas papirkimas (BK 227 str. 4 d.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-882-297/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20259-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.2.19.3.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,kaltinamajam R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. Š. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, šiomis aplinkybėmis:

2018 m. gegužės 1 d. apie 9 val. Alytuje, Saulėnų g., netoli pastato Nr. 6, prie sustabdyto automobilio „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priėjusiam valstybės tarnautojui – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. D. į rankas davė 20 eurų kyšį, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, kad įstatymų nustatyta tvarka nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. Š. teisme kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje jis buvo atvažiavęs į Alytų dėl asmeninių reikalų. Atvažiavo automobiliu „Volvo S60“, kurį pasiskolino iš pažįstamo. Automobilis buvo su austriškais numeriais, bet kad jis neįregistruotas nustatyta tvarka kaltinamasis nurodė nežinojęs. 2018 m. gegužės 1 d. apie 9 val. šiuo automobiliu jis važiavo Saulėnų gatve, Alytuje, sustojo prie Saulėnų gatvės 6-o namo. Prie jo privažiavo policijos tarnybinis automobilis. Išlipęs pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą. Kaltinamasis padavė prašomus dokumentus ir pareigūnas nuėjo į policijos tarnybinį automobilį. Kaltinamasis išlipo iš savo automobilio, kurį laiką laukė pareigūno lauke, paskui priėjo prie policijos tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas pasakė, kad jis padarė administracinį nusižengimą, nes patikrinus duomenis paaiškėjo, kad jo vairuojamas automobilis yra neregistruotas. Kaltinamasis sakė, kad jis labai skuba, turi grįžti namo, nes slaugo senelę, pasiūlė pareigūnui susitarti, kad jis galėtų vietoje sumokėti baudą, prašė nerašyti administracinio nusižengimo protokolo. Pareigūnas jį kelis kartus perspėjo, kad už pareigūnų papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis vis tiek prašė pareigūno neforminti nusižengimo, siūlė susitarti. Pareigūnui paklausus, kiek jis siūlo pinigų, kaltinamasis pasakė, kad duos 20 eurų, pinigai padėti jo automobilyje ir pasiūlė pareigūnui nueiti iki jo vairuojamo automobilio „Volvo S60“. Priėjęs prie savo automobilio, kaltinamasis paėmė pinigus – vieną 20 eurų kupiūrą, kuri buvo ant automobilio priekinės sėdynės, ir padavė pinigus pareigūnui į rankas. Tuomet pareigūnas pasakė, kad jis sulaikomas, nes bandė papirkti policijos pareigūną. Vėliau jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį. Kaltinamasis pripažįsta, kad davė kyšį policijos pareigūnui už tai, kad nebūtų įformintas jo padarytas administracinis nusižengimas, dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, nes 2017 m. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kaltinamasis baiminosi, kad padarytas naujas administracinis nusižengimas labai pablogins jo padėtį tame ikiteisminiame tyrime. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad paskutiniu metu nedirba, pragyvena iš santaupų, dirbti negali, nes prižiūri sunkiai sergančią senelę, kuri gyvena kartu su juo. Jo motina yra dirbanti pensininkė ir prižiūrėti senelės negali. Be to, jis turi finansinių įsipareigojimų. Dėl nurodytų aplinkybių jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, prašė skirti kuo mažesnę baudą.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Š. kaltę taip pat pripažino ir davė analogiškus parodymus kaip ir teisme (b. l. 57–58, 60–61).

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Š. kaltę, be jo paties paaiškinimų, patvirtina bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir žemiau aptarti duomenys.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 9 val. Alytuje, prie Saulėnų g. 6 namo sustabdyto automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. Š. policijos pareigūnui R. D. davė 20 eurų kyšį už tai, kad jam nebūtų surašytas protokolas už padarytą administracinį nusižengimą – nustatyta tvarka neįregistruotos transporto priemonės vairavimą (b. l. 1).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime dėl papirkimo nurodyta, kad automobilio „Volvo S60“ vairuotojas R. Š. davė jam kyšį – vieną 20 eurų kupiūrą už tai, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl vairavimo transporto priemonės, kuri neįregistruota nustatyta tvarka (b. l. 8–9).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniame pranešime dėl papirkimo nurodyta, kad automobilio „Volvo S60“ vairuotojas R. Š. policijos pareigūnui R. D. davė 20 eurų kyšį (b. l. 10–11).

Iš Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymų, patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 52-V-185, matyti, kad Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis yra statutinis valstybės tarnautojas, į jo funkcijas, be kitų pareigų, įeina saugaus eismo priežiūra, teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas, Kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimas, administracinių nusižengimų tyrimas ir administracinių nuobaudų skyrimas (b. l. 12–14, 15–17).

Pajėgų išdėstymo planas patvirtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai R. D. ir T. M. 2018 m. gegužės 1 d. atliko tarnybą (b. l. 18).

2018 m. gegužės 1 d. apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelėje Alytuje, Saulėnų g. prie namo Nr. 6, aikštelėje apžiūrėtas ten stovintis automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (b. l. 19–24).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas 20 eurų nominalo banknotas Nr. RB3485174261, po apžiūros pinigai perduoti saugoti Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (b. l. 25–27, 28, 30, 32).

Kitų objektų apžiūros protokolu fiksuota policijos pareigūnų pateiktos vaizdo registratoriaus filmuotos medžiagos peržiūra; nurodoma, jog įraše fiksuotas R. Š. ir policijos pareigūno R. D. pokalbis apie kyšio davimą: R. Š. prašo neforminti jo padaryto pažeidimo, siūlo susitarti ir duoti pareigūnui 20 eurų; pareigūnas R. D. jį kelis kartus įspėja dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūnų papirkimą (b. l. 36–41).

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. D. parodė, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 9 val. su T. M. patruliavo nustatytame maršrute. Važiuodami Kauno gatve, Alytuje, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „Volvo S60“ su Austrijos Respublikos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Įtarė, kad automobilis gali būti neregistruotas, todėl sustabdė jį patikrinimui prie Saulėnų g. 6-o namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. R. D. priėjo prie sustabdyto automobilio, prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Automobilio vairuotojas, paduodamas jam dokumentus, pasakė „gal susitarsim“, iš to R. D. suprato, kad vairuotojas nori jį papirkti, todėl įspėjo, kad už tai jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Apžiūrėjęs vairuotojo pateiktus dokumentus, pamatė žymą „abgemeldet! 25. Jan. 2012“, kuri reiškia, kad automobilis yra išregistruotas 2012 m. sausio 25 d. Automobilio vairuotojui, kaip vėliau buvo nustatyta – R. Š., pasakė, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes jis vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka. Tuomet R. Š. dar kelis kartus pasiūlė jam „susitarti“. R. D. paklausė, kokią pinigų sumą jis siūlo, šis atsakė, kad duos 20 eurų. Paklausus, kokiu būdu jis paduos pinigus, R. Š. atsakė, kad pinigai yra padėti jo automobilyje ant sėdynės. R. D. paklausė, ar jam išlipti iš automobilio. R. Š. atsakė, kad taip ir jie abu nuėjo prie automobilio „Volvo S60“. R. Š. paėmė nuo automobilio sėdynės 20 Eur banknotą ir padavė R. D., po ko pastarasis pasakė, kad R. Š. yra sulaikomas dėl policijos pareigūno papirkimo. Vėliau R. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį (b. l. 43–44, 45–47).

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. M. parodė, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 9 val. su R. D. važiuodami tarnybiniu automobiliu, Alytuje, Kauno gatve, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „Volvo S60“ su užsienio valstybės valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Nutarė jį sustabdyti ir patikrinti, nes kilo įtarimas, kad automobilis gali būti neregistruotas. Jie automobilį pasivijo prie Saulėnų g. 6 namo. T. M. liko sėdėti tarnybiniame automobilyje, o R. D. nuėjo prie automobilio „Volvo S60“. T. M. negirdėjo, koks pokalbis vyko su vairuotoju, bet matė, kad vairuotojas padavė kažkokius dokumentus. Netrukus R. D. grįžo prie tarnybinio automobilio, o jam iš paskos atėjo ir automobilio „Volvo S60“ vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – R. Š.. Patikrinus dokumentus, paaiškėjo, kad automobilis „Volvo S60“ yra išregistruotas. R. D. pasakė R. Š., kad jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tada R. Š., girdint T. M., pasiūlė R. D. duoti pinigų „ant pietų“ už tai, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kokią pinigų sumą jis siūlė – T. M. negirdėjo. R. D. kelis kartus įspėjo vairuotoją, kad už bandymą papirkti pareigūnus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau R. Š. į perspėjimus nereagavo ir toliau siūlė „susitarti“. R. D. paklausė pas vyriškį, ar jam prieiti prie jo automobilio, šis atsakė teigiamai ir jie abu nuėjo prie automobilio „Volvo S60“, ten kalbėjosi, po to R. Š. kažką pasiėmė iš savo automobilio ir padavė R. D. (b. l. 49–50).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas R. Š. padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (papirkimą) yra įrodytas.

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi, turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-176/2014, 2K–260/2014, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016 ir kt.). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams. Taigi, policijos pareigūnai laikytini valstybės tarnautojais, už kurių papirkimą kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 227 straipsnį.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo R. Š. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, tyrimo veiksmų protokolais, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. Š., siekdamas policijos pareigūno R. D. neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad policijos pareigūnas nevykdytų jam pavestų funkcijų ir nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už tai, kad R. Š. vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą transporto priemonę (atsakomybė už tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje), tiesiogiai davė policijos pareigūnui R. D. 20 Eur dydžio, t. y. mažesnį negu 1 MGL vertės, kyšį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis pripažino suvokęs, jog neteisėtai duoda pinigus policijos pareigūnui už tai, kad pastarasis nevykdytų jam suteiktų įgaliojimų ir nefiksuotų jo padaryto administracinio nusižengimo. Kaltinamasis buvo pareigūno įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, bet į tai nereagavo, veikė nusikalstamai ir norėjo taip veikti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. Š. veiksmuose yra visi BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, gali būti skiriama bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Kaltinamojo R. Š. veika pagal pavojingumą priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Nusikalstamos veikos padarymo metu R. Š. teistas nebuvo (b. l. 79–80), galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, 2018 m. gegužės 1 d. administraciniu nurodymu nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 15 Eur bauda (b. l. 108–109). Vykdo individualią veiklą (b. l. 142). Į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b. l. 115). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme visiškai pripažino kaltę, jis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, ši aplinkybė lengvina atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kyšio dydį, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, tai, kad kaltinamasis prižiūri kartu su juo gyvenančią senelę, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 141, 143), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė šiuo atveju yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei bei yra tinkama realizuoti bausmės tikslus. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu R. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjęs. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis R. Š. nusikalstamą veiką padarė iki 2018 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintinos laikantis BK 63 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklių. 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas laisvės apribojimo bausme už du tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikaltimų sutaptį, iš kurių vienas pagal pavojingumą priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, kitas – prie sunkių nusikaltimų. Šiuo nuosprendžiu R. Š. nuteisiamas už baudžiamąjį nusižengimą. Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6-976/2016, 2K-215-303/2017 ir kt.).Taigi, nustačius, kad nusikalstamos veikos, už kurias R. Š. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, ir BK 227 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), t. y. griežtesne laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę baudos bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 13751614) paėmimas (b. l. 65–66, 67–68) paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui tirti, t. y. viena 20 eurų kupiūra, priklausanti kaltinamajam R. Š., konfiskuotina kaip nusikaltimo priemonė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pinigai (20 Eur) pagal 2018 m. gegužės 4 d. kvitą Nr. 013837 perduoti saugoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (b. l. 30, 32). Kompaktinis diskas su vaizdo registratoriaus medžiaga paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 21 MGL dydžio (1 050 Eur) baudą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 MGL dydžio, t. y. 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti kaltinamajam R. Š. priklausančius pinigus – 20 (dvidešimt) eurų, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.

Kompaktinį diską su vaizdo registratoriaus įrašu palikti prie bylos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė