Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui R. M. dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaudamasis LR CK 1.138 str., 6.37 str. 2 d., 6.263 str., LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., 93 str., 110 str., 111 str., 113 str., 135 str., 144 str., 424 -427 str., LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str., 33 str. 2 d. ir remiantis išdėstytu, ieškovas teismo prašė:

1. Priteisti ieškovui iš atsakovo R. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 1840 Lt žalos atlyginimui.

2. Priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Išsiųsti ieškovui teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą.

Ieškovas savo reikalavimus grindė rašytiniais dokumentais, kuriuos pateikė į bylą.

Dėl to atsakovo teigimu reikėjo pašalinti pavojų, gresiantį piliečių sveikatai ir gyvybei, nes tos šakos galėjo nulūžti ir padaryti žalą, bet kokio žmogaus sveikatai bei gyvybei ir jo padarytoji žala medžiui mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teigė, kad dėl žalos atsiradimo iš dalies kaltas ir ieškovas, kuris per penkiolika metų nesugebėjo tinkamai atlikti savo pareigos, tai yra prižiūrėti medį ir jį genėti.

Atsakovas pateikė teismui šiuos įrodymus pagrindžiančius savo atsikirtimus:

Liudytojas K. V. davė parodymus, kad jis dalyvavo vietos pažiūroje, kuomet buvo nustatinėjama atsakovo padaryta žala gamtai. Kartu buvo nuvykęs su kitais pareigūnais į vietą ir nustatė, jog valstybinės žemės teritorijoje, nesilaikant nustatytų reikalavimų buvo nugenėta daugiau kaip 1/4 liepos lajos, pažeidžiant šio medžio gyvybines funkcijas. Tuo pačiu pripažino, kad atsakovui gydomuoju tepalu užtepus šakų nupjovimo vietas, medžio gyvybinėms funkcijoms buvo padaryta minimali žala, tačiau medis buvusią lają suformuos tik maždaug po 10 metų.

Teismas tenkino atsakovo prašymą dėl administracinės bylos išsireikalavimo iš Šiaulių apygardos administracinio teismo ir šią bylą prijungė prie nagrinėjamos bylos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur šalia jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo tvoros, Šiaulių m. savivaldybės bendro naudojimo plote auga 46 cm skersmens liepa (b. l. 1). Ieškovo vyr. inspektorius N. M. 2009-08-20 surašytu protokolu nustatė, kad atsakovas 2009-08-18 prie minėto gyvenamojo namo savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, apgenėjo augančia liepą, tuo pažeisdamas jos gyvybines funkcijas (b. l. 3). Civilinėje byloje dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nekilo, tačiau ginčas kylo dėl nuostolių atlyginimo dydžio.

Konstitucinio Teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) - ją atlyginti. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 34 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Taigi būtinos civilinės deliktinės atsakomybės už žalos gamtai padarymą sąlygos yra neteisėtas veiksmas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami aplinkos apsaugos teisės aktai, žalos gamtai faktas, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtos veikos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Atsakovas ginče neneigia šių aukščiau paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų.

Atskirai pastebėtina, kad būtina įvertinti nagrinėjamu atveju ne tik atsakovo kaltę, kuri yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei už žalą gamtai atsirasti, bet ir jos laipsnį, kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenys pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal LR įstatymus. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėto įstatymo 34 straipsnio 2 d. nuostatą, nurodė, kad tik šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas, fizinis asmuo, jam nepriklausančiame bendro naudojimo žemės sklype neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo genėjo liepą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas, genėdamas medį siekė ir pozityvių tikslų, tai yra pašalinti galimą žalos padarymą aplinkiniams asmenims. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo kreipęsis dėl leidimo liepai genėti išdavimo į vietos savivaldos instituciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju esant atsakovo kaltei kaip būtinai sąlygai civilinei atsakomybei atsirasti, Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis taikytina remiantis objektyviuoju ir subjektyviuoju kaltės aiškinimu. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjama, civilinėse bylose paprastai ne tik įrodinėjama kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga, bet ir nustatinėjamas jos kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008 nurodyta, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius.<...> Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, pats atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra ar jos laipsnis nėra didelis. Analogišku teisės aiškinimu bylose dėl žalos gamtai atlyginimo vadovavosi Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2A-5-567/2009, 2A-927-567/2008.

CK 6.248 straipsnio 2 dalyje išskiriamos dvi kaltės formos - tyčia ir neatsargumas. Tyčia yra, kai asmuo savo veiksmais ar neveikimu sąmoningai siekia žalos arba, jei ir nesiekia, tai sąmoningai leidžia jai atsirasti. Kaip neatsargus vertinamas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai, atidžiai, rūpestingai.

CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jo profesija buhalteris, jis neturi teisinių žinių. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo parodymų matyti, kad dar prieš medžio genėjimą jis domėjosi medžių augančių jam nepriklausančiame sklype genėjimo galimybėmis, jame esančių menkaverčių želdinių kirtimu. Atsakovas, nebūdamas teisiškai išprusęs asmuo, tuo pačiu elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai: tiksliai nesuvokdamas įstatymų reikalavimų, neišsiaiškino, ar galima genėti jam nepriklausančiame žemės sklype esančius medžius, ar tam reikia leidimo. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-400-519/2009 medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009-10-05 nutarimu R. M. skundas atmestas, Šiaulių RAAD Šiaulių m. agentūros 2009-09-02 nutarimas, kuriuo atsakovui skirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d., paliktas nepakeistas. Tai yra ir administracinėje byloje nustatyta R. M. kaltė dėl pažeidimo. Teismo nutarimu nustatyta, kad vyr. inspektorius N. M. pagrįstai ir teisėtai surašė R. M. administracinio pažeidimo protokolą, kurio pagrindu buvo priimtas 2009-09-02 nutarimas. Tai visuma prejudicinių faktų, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, nes atsakovas pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo siekti išsiaiškinti galiojančius želdinių genėjimo bendro naudojimo žemės sklype reikalavimus ir tuo tikslu kreiptis į kompetentingą įstaigą ar tarnautoją. Taigi negalima teigti, kad atsakovas buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kai asmuo nesikreipia į viešojo administravimo subjektą, prašydamas suteikti informaciją apie taikomus veiklos apribojimus, jis elgiasi ne pagal rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartą. Darytina išvada, kad atsakovo kaltė dėl žalos gamtai padarymo nustatyta, tačiau ji daugiau susijusi su neatsargumu, nei su tyčia, tačiau ir dėl to kyla jo civilinė atsakomybė.

Pripažintina, kad atsakovo veiksmus ieškovas tinkamai kvalifikavo pagal LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto ir LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. D1 – 45 Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo 33 punkto reikalavimų nuostatas. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktas numatė, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Vertinant atsakovo veika kuomet nugenėta daugiau nei 1/4 liepos lajos, pripažintina, jog tokie jo veiksmai neatitiko aptartų teisės aktų reikalavimų.

Esant tokios teisinėms aplinkybėms, atsakovo veika gali būti vertinama kaip neteisėta, kuria pažeisti aplinkos apsaugos teisės aktai.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinos sąlygos.

Tačiau tokiu atveju tenka pažymėti ir tai, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo, atsakingas už žalą, privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę padaryta žalos (lot. restitutio in integrum) (CK 263 str. 2d.). Taigi CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompen­suoti žalą. Šitai pasakius, galima teigti, kad bendroji Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Kitaip tariant, žalos turi būti atlygi­nama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekia­ma neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio - asmens sąskaita. Šią taisyklę pakankamai aiškiai pripažįsta ir teismai.

CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta tradicinė turtinės žalos samprata, apimanti jau romėnų teisėje žinotas dvi žalos rūšis: damnum emergens (turto sumažėjimas) ir lucrum cessans (negautas pelnas). Žala - ne tik turto, kuri nukentėjusysis žalos padarymo metu faktiškai turėjo, suma­žėjimas, bet ir turto, kurį nukentėjusysis galėjo gauti ateityje, jeigu nebūtų teisės pažeidimo (t. y. negautas nukentėjusiojo pelnas). Tiesioginė žala yra suprantama kaip tiesioginis netei­sėto veiksmo rezultatas, atsiranda iš karto, pažeidėjui tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą (pvz., turto sugadinimas, išlaidos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo), o netiesioginė žala yra praradimai, atsirandantys dėl padarytos žalos pagrindiniam objektui, kuris yra naudojamas pelnui gauti (negautas pelnas). Taigi dėl teisės pažeidimo patirtą žalą galima apibūdinti kaip turimo turto sumažėjimą ir sutrukdymą būsimam turto padidėti.

Nors atsakovas genėdamas liepą nugenėjo daugiau kaip 1/4 jos lajos ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, tuo pačiu sudarkant kraštovaizdį, tačiau teismas pripažįsta, kad medžio gyvybinės funkcijos buvo pažeistos tik iš dalies. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsiranda pagrindas mažinti ieškovui atlyginamų nuostolių dydį (CK 6. 251 str. 2d.).

Šio straipsnio 2 dalyje teismui suteikiama teisė savo nuožiūra sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas šitai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Komentuojama norma yra bendroji, todėl gali būti taikoma visais nuostolių atlyginimo atvejais - esant tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei. Ši norma teismui leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, ši norma irgi turi būti taikoma labai atsargiai, ir tik išimtiniais atvejais, kai sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Todėl teismas atsižvelgdamas į atsakovo kaltės formą ir jo veiksmus po žalos padarymo, taip pat į tai, kad žalos atsiradimas nėra labai didelis, ieškovo prašomą atlyginti žalos dydį mažina iki 840,00 Lt.

Remiantis aukščiau paminėtu, ieškovui priteistinos ir jo prašomos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2009-10-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kadangi ieškovas kreipdamasis į teismą dėl jų sumokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1d. 5p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nuspren džia:

Ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, M. K. Čiurlionio g. 3, Šiauliai, kodas 190742486, iš atsakovo R. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 840,00 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt litų) žalos atlyginimui ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 840,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 25,20 Lt (dvidešimt penkis litus 20 ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.