Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui N. M. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, sumokėtos administracinės baudos grąžinimo, apskaičiuotos žalos atlyginimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2009 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių RAAD Šiaulių m. agentūros vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 78 str. 1 d., 31 str. 1 d. 1 p. 150 litų administracine bauda bei apskaičiuotas 1840 litų žalos atlyginimas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. nustatyta, kad jis savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nugenėjo 46 cm diametro liepą, nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, pažeisdamas jos gyvybines funkcijas. Šiais veiksmais pažeidė LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1 – 87 patvirtintos Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus.

Administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas nurodė, kad bauda paskirta remiantis įstatymo reikalavimais, prašo skundą atmesti, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo nugenėjo ne jo sklype, o už tvoros augančią liepą. Viskas yra užfiksuota teismui pateiktose fotografijose, iš kurių matyti, kad buvo nupjautos ne tik sausos, bet ir žaliuojančios medžio šakos. Kadangi medžiui žalingą veiką padaręs asmuo nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, jam buvo paskirta minimali bauda, pagal specialius skaičiavimus buvo apskaičiuota padaryta žala. Kadangi liepa priskiriama antrai medžių grupei, 1 cm įkainis yra 20 Lt, medžio skersmuo 1,30 metro aukštyje buvo 46 cm, o dauginimo koeficientas buvo imamas 2, kadangi liepa auga mieste. Nustatyta, kad buvo sužalota daugiau nei ¼ medžio lajos, nežiūrint į tai, kad medis nenudžiūvo, vadovaujantis teisės aktais, nustatyta, kad buvo pažeistos medžio gyvybinės funkcijos. Mano, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu tinkamai buvo nustatytas pažeidimo faktas, padaryta veika tinkamai kvalifikuota, parinkta tinkama administracinė nuobauda, atitinkanti padaryto teisės pažeidimo aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.

Skundas atmestinas, paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, nes administracinės bylos nagrinėjimo metu tinkamai buvo nustatytas pažeidimo faktas, padaryta veika tinkamai kvalifikuota, parinkta tinkama administracinė nuobauda, atitinkanti padaryto teisės pažeidimo aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, o byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti atliktą padarytos žalos skaičiavimą nutrauktina, kadangi šio reikalavimo sprendimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – ABTĮ) 100 str. 1 d. 1 p.).

Administracinė nuobauda yra skirta už pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d., nustatančioje atsakomybę už savavališką žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimą arba naikinimą (kirtimą, šakų laužymą ar kitokį pašalinimą, žievės lupimą nuo kamieno, kamieno tašymą ar kapojimą, medžių ir krūmų genėjimą pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimą, žemės nukasimą nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimą ar kitokį pašalinimą, taip pat naikinimą naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus, todėl sprendžiant klausimą, ar administracinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, būtina nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus už traukiančius administracinę atsakomybę.

Administracinės bylos medžiaga (b.l.15-21) bei pateiktomis fotografijomis (b.l.27-31) neabejotinai yra nustatytas faktas, jog prie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sklypo yra nugenėta auganti liepa. Pats R. M. pripažino faktą, jog liepą genėjo jis, leidimo genėti šią liepą neturėjo, tačiau nurodė, jog buvo nugenėtos apdžiūvusios šakos ir šis genėjimas medžio gyvybinių funkcijų nepažeidė.

Aiškinantis šią aplinkybę teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti T. V. ir K. V. , kurie dalyvavo atliekant nugenėto medžio apžiūrą. Jie patvirtino, kad dalyvavo apžiūrint prie R. M. sklypo nugenėtą liepą ir matė, jog buvo nugenėtos žaliuojančios šakos, genėjimas buvo atliktas nekvalifikuotai, tik iš vienos – R. M. namų valdos – pusės. Buvo matyti, jog medis yra praradęs estetinę vertę, buvo nugenėta daugiau kaip ¼ medžio šakų per visą medžio aukštį, nugenėtos skeletinės šakos, kurios auga iš kamieno. Paprastai yra genimos ne skeletinės šakos. Jei reikia genėti skeletines šakas, jos yra genimos pakeliant medžių lają. Kadangi medis auga valstybinėje žemėje, norint jį apgenėti, reikėjo turėti specialų leidimą, tačiau duomenų, kad dėl tokio leidimo R. M. būtų kreipęsis, nėra.

Teismo nuomone, netikėti pateiktais liudytojų vertinimais pagrindo nėra, nes jie yra savo srities specialistai, būtent užsiimantys medžių priežiūra ir apsauga, todėl gali pateikti kompetentingą nuomonę ir dėl R. M. nugenėto medžio.

Institucijos surašytame ATP protokole ir nutarime yra pažymėta, jog padarytais veiksmais yra pažeistas LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1 – 87 patvirtintos Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimas (toliau tekste – Aprašas). Nurodytas Aprašo punktas numato, kad „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime“. Kadangi R. M. nugenėtas medis nepriskiriamas medžiams, augantiems pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose, ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (Aprašo 10p.), tai akivaizdu, jog medžio genėjimui turėjo būti gautas leidimas.

ATPK 37 str. numato, kad „Jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka“. Nagrinėjamu atveju pažeidimu padarytos žalos dydis yra apskaičiuotas ir sudaro 1840 litų, todėl atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su atliktu žalos dydžio skaičiavimu bei atsižvelgiant į nustatytą žalos dydį, žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t.y. nagrinėjant šį klausimą civilinėje byloje apylinkės teisme. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog pateiktas reikalavimas dėl apskaičiuotos žalos panaikinimo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir kadangi šis reikalavimas buvo priimtas teismo žinion, yra pagrindas dėl šio reikalavimo bylą nutraukti kadangi šio reikalavimo sprendimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ( ABTĮ 100 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą teismas atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, keisti paskirtą administracinę baudą į įspėjimą pagrindo nėra, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės savo kaltės nepripažįsta, todėl nėra pagrindo taikyti švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p., ABTĮ 100 str.1 d. 1 p.,

nutarė:

Skundo nepatenkinti ir R. M. 2009 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių regiono apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 78 str. 1 d. skirtą 150 litų administracinę baudą palikti nepakeistą ir prašymą dėl nuobaudos panaikinimo, sumokėtos administracinės baudos grąžinimo bei administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo atmesti kaip nepagrįstą. Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti apskaičiuotą žalą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai nutraukti, kadangi šio reikalavimo sprendimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Gražvydas Poškus