Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė, veikdama Panevėžio apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

6. Nagrinėjamu atveju tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė sutartiniai vartojimo kredito santykiai. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra: 1) paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo (skolininko) nuosavybėn ir paskolos gavėjo 2) įsipareigojimas priimti suteiktą paskolą bei 3) grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007).

7. Iš į bylą pateiktos Sutarties nustatyta, kad pradinis kreditorius ir atsakovas 2024 m. birželio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Sutarties 14.1. papunktyje, laikoma, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo. Atsakovas, remiantis Sutarties 18.5.7. papunkčiu, susipažino su Pradinio kreditoriaus skolinimo platformoje pateiktomis Sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu. Visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai, atlikti naudojant Sutarties 18.5.7. papunktyje numatytas priemones, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinami šalių parašais. Atsakovas Sutarties 2.1., 9.2.1. papunkčiais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į Pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Atsakovas liko skolingas ieškovei 4 489,31 Eur suteikto vartojimo kredito. Atsakovas nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 12.1. papunkčiu, Pradinis kreditorius 2025-05-26 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį.

8. Tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2023 m. liepos 31 d. buvo sudaryta periodinio reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2023-07/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių – ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

10. Išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir periodinio reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, laikytina, kad atsakovas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimo faktą. Atsakovas atsiliepime taip nurodė, kad iš ieškovės gavo informaciją apie reikalavimo perleidimą po Sutarties nutraukimo.

11. Atsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutarties 1.10. papunktyje apibrėžtas mokėtinas sumas: Kredito gavėjo Kredito davėjui mokėtinos įmokos, sutarties mokestis, administravimo mokestis, viešojo administravimo įstaigoms sumokėtas negrąžinamas mokestis, delspinigiai, ikiteisminio skolos išieškojimo ir visos kitos pagal Sutartį mokėtinos sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pažymėtina, jog kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y., sumokėti sutartyje numatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1 (Teismų praktika 37)).

13. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs Sutarties sąlygas, vartojimo kredito suteikimo faktą ar Sutarties nutraukimo teisėtumą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas grąžino skolą (CPK 178 straipsnis). Ieškovės pateikti įrodymai (vartojimo kredito mokėjimo grafikas, 2025 m. gegužės 6 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vykdymo ir sutarties nutraukimo, 2024 m. birželio 16 d. atsakovo paraiška, Sutartis) patvirtina, kad atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį su Pradiniu kreditoriumi bei netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime neprieštaravo dėl pagrindinės skolos bei kitų sumų paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 4 489,31 Eur negrąžintas kreditas ir 36,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 26 d.). Sutartyje be kita ko šalys susitarė ir dėl administravimo mokesčio, kurio dydis – 15,00 Eur per mėnesį. Todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina ir 20,81 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

14. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovui tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką) ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Nutraukus vartojimo kredito sutartį kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

18. Vartojimo kredito Sutarties galutinis terminas, iki kurio ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), šiuo metu dar nėra suėjęs, konkrečia suma šie nuostoliai negali būti ieškovei priteisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos pagal vartojimo kredito sutartį ieškovės negautos pajamos, kurias sudaro 7,90 proc. nuo negrąžintos kredito sumos (4 489,31 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 26 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2028 m. birželio 15 d.), neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos.

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 547,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovė patyrė 502,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 102,00 Eur žyminis mokestis, 400,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Ieškovės išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 502,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

21. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8,00 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) naudai 4 489,31 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 31 ct) skolos (negrąžinto kredito), 36,88 Eur (trisdešimt šešis eurus 88 ct) palūkanų, 20,81 Eur (dvidešimt eurų 81 ct) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2025 m. gegužės 26 d.), 7,90 proc. nuostolių, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 489,31 Eur), nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2028 m. birželio 15 d. ir neviršijant pagal 2024 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. E406742854 grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 547,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 502,00 Eur (penkis šimtus du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.