Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-478-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-10-12Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-02-08Kauno apygardos teismas
  3. T-857-246/2013Nutartis · 2013-09-19Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
1A-93-478-2013
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00824-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
Nukentėjusysis
P. M.
Nuteistasis
A. I.
Kaltinamasis
A. I.
Advokatai
Vytautas Gineika, Algimantas Palijanskas
Kategorijos
  • 2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-93-478/2013

Teisėjas Aurelijus Rauckis Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00824-2011-7

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nukentėjusiajam P. M., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam A. I., nuteistojo gynėjui advokatui Algimantui Palijanskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 187 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Priteista iš kaltinamojo A. I. nukentėjusiam P. M. 420 (keturi šimtai dvidešimt) litų turtinei žalai atlyginti, 1 000 (vienas tūkstantis) litų neturtinei žalai atlyginti ir 700 (septyni šimtai) litų už advokato paslaugas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nuteistas už tai, kad 2011-07-28, apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ranka sudavė smūgius per stogą pro šalį važiuojančiam automobiliui „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. M., o šiam sustojus, pribėgo prie automobilio, jėga atidarė vairuotojo dureles, necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusį P. M., kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajam į veidą, po to, nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, spyrė ne mažiau 5 kartų nukentėjusiajam į kojas, t. y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011-07-28, apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešosios tvarkos pažeidimo metu, jėga atidarydamas P. M. priklausančio automobilio „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines duris, jas sulankstė, t. y. jas sugadino, padarydamas nukentėjusiajam 420 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. I. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad teisėsaugos institucijos neteisingai nustatė 2011-07-28 (duomenys neskelbtini) apie 12 val. vykusio nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto aplinkybes, todėl negalėjo būti teisingai įvertinti atskirai kiekvieno jų veiksmai. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis smurtiniais veiksmais nuteistajam padarė sužalojimus, tačiau teismas nevertino šių aplinkybių. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas nuosprendį remia nukentėjusiojo ir liudytojos D. M. M. liudijimais, tačiau jie suinteresuoti bylos baigtimi - nukentėjęs nesąžiningai nori gauti kuo didesnę turtinę ir neturtinę žalą, o liudytoja - atlyginti už tarpusavio jos ir nuteistojo praeityje nesutarimus.

Apelianto teigimu, jis neturėjo jokio tikslo pažeisti viešą tvarką, kitaip nebūtų nukentėjusiojo atsiprašinėjęs dėl padaryto apsirikimo vairuotojo atžvilgiu. Pats nukentėjęs savo neleistinais smurto veiksmais privertė jį gintis nuo smurto. Nuteistasis teigia, kad 2011-07-28 apžiūros protokole nustatytas nukentėjusiojo automobilio kairės pusės priekinių durelių įlenkimas neįrodo, kad jis galėjo ranka įlenkti nukentėjusio automobilio dureles, kada tas įlenkimas padarytas taip pat nėra aišku. Teismui nebuvo pagrindo padaryti išvadą, kad nuteistasis kaltas dėl turtinio ieškovo - nukentėjusiojo ieškinio. Nesant pagrįstų išvadų, kada automobilio durelių palenkimas padarytas, neįmanoma nustatyti, kas dėl to kaltas ir kokia dėl to atsiradusi žala.

Skundo autoriaus teigimu, teismas neįvertino, kad jis buvo nukentėjusiojo sužalotas ir kentėjo kančias daugiau kaip 10 dienų, kad visą incidentą ir konfliktinę situaciją inicijavo pats nukentėjęs, net ir tada, kai buvo jo atsiprašoma, todėl mano, kad neturtinė žala neatsirado.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorę, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. I. apeliacinis skundas atmetamas.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 187 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme numatytu būdu ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenumatytu būdu, įrodymais nepripažįstami, todėl ir apkaltinamasis nuosprendis jais negali būti grindžiamas. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančius ir papildančius įrodymus, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 str.). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

Apylinkės teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad A. I. 2011-07-28, apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ranka sudavė smūgius per stogą pro šalį važiuojančiam automobiliui „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. M., o šiam sustojus, pribėgo prie automobilio, jėga atidarė vairuotojo dureles, jas sulankstydamas, t. y. sugadindamas ir padarydamas 420 Lt turtinę žalą, necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusį P. M., kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajam į veidą, po to, nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, spyrė ne mažiau 5 kartų nukentėjusiajam į kojas.

Šias apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: nukentėjusiojo P. M. bei liudytojos D. M. M. parodymai; taip pat teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 4-7, t. 1), UAB (duomenys neskelbtini) pažyma dėl preliminarios automobilio remonto kainos (b. l. 122, t. 1), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (b. l. 19, t. 1). Nukentėjusysis P. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nedideliu greičiu važiavo siaura gatve (duomenys neskelbtini), kurioje ties sankryža stovėjo ir kalbėjosi kaltinamasis ir taksistas. Jam pravažiavus, kaltinamasis kumščiu trenkė per automobilio stogą, bet stogo neįlenkė. Nukentėjęs nesuprato, kas čia darosi, todėl jo paklausė, kodėl šis baladoja per stogą. Kaltinamasis atsakė „rauk pakol sveikas, nes tuoj gausi į snukį“. Nukentėjęs matė, kad kaltinamasis yra neblaivus, todėl ėjo į savo mašiną ir norėjo išvažiuoti, tačiau prie mašinos atėjo ir kaltinamasis, atidarė duris, užlaužė jas ir trenkė porą kartų nukentėjusiajam, bandė spirti. Nukentėjęs gynėsi, bet kaltinamajam nespyrė ir nesudavė (b. l. 171-172, t. 1). Liudytoja D. M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie savo buto langų išgirdo triukšmą, pažiūrėjo per langą, pamatė, kaip A. I. išlipo iš taksi, tuo metu su mašina pravažiavo nukentėjęs, o A. trenkė per tos mašinos stogą. Paskui nukentėjęs atėjo paklausti kodėl jis trenkė ir tada kaltinamasis puolė nukentėjusįjį mušti kojomis ir rankomis, nukentėjęs gynėsi (b. l. 180, t. 1). Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje stovi mėlynos spalvos automobilis „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio kairės pusės priekinės durelės yra sulenktos. Automobilio apgadinimo faktas taip pat užfiksuotas įvykio vietos apžiūros metu darytoje fotonuotraukoje (b. l. 4-6, t. 1). UAB (duomenys neskelbtini) pažyma nustatyta, kad preliminari automobilio „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 420 (keturi šimtai dvidešimt) litų (b. l. 122, t. 1). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad A. I. 2011-07-28 12.44 val. buvo neblaivus, nustatytas 5,70 promilių girtumas. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai: protokolas – pareiškimas (b. l. 2, t. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 10, 11, 12, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 13, t. 1), daiktų apžiūros protokolas (b. l. 14-15, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 121, t. 1). Kaltinime nurodytas aplinkybes A. I. pilnai pripažino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (b. l. 26, t. 1), nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka pripažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam ir sugadino automobilio dureles (b. l. 64-65, t. 1), teisiamojo posėdžio metu savo kaltės jau nepripažino visiškai (b. l. 169-171, t. 1), nurodydamas visiškai skirtingas įvykio aplinkybes, nei buvo nurodęs ankstesnių apklausų metu. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. I. atžvilgiu, pagrįstai jo parodymus vertino kaip gynybinę versiją bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir vadovavosi iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo P. M., liudytojos D. M. M. parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje ištirti įrodymai. LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų nuteistasis ir gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juo įvertino ir pagrįstai A. I. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Apeliaciniame skunde A. I. teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo P. M. ir liudytojos D. M. M. duotais parodymais, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi - nukentėjęs nesąžiningai nori gauti kuo didesnę turtinę ir neturtinę žalą, o liudytoja - atlyginti už tarpusavio jos ir nuteistojo praeityje nesutarimus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu ir vertina, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo P. M. ir liudytojos D. M. M. duotais parodymais nustatant faktines bylos aplinkybes ir nuteistąjį pripažįstant kaltu, nes nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, netikėti duotais parodymais nėra pagrindo. Be to, aplinkybę, kad liudytoja D. M. M. gali būti suinteresuota bylos baigtimi, kad neva su ja būta praeityje nesutarimų, A. I. nurodė tik apeliaciniame skunde, teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, kad tai yra jo mylimiausia kaimynė (b. l. 171, t. 1).

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jis neturėjo jokio tikslo pažeisti viešą tvarką. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas ir paneigiamas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. I. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, be jokio preteksto ir aiškių motyvų necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusįjį P. M., vartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, tyčia sugadino svetimą turtą – nukentėjusiojo automobilio kairės pusės priekines dureles, padarydamas turtinę žalą, šiais savo įžūliais ir vandališkais veiksmais – vartodamas smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir sugadindamas jo turtą demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką. Teisėjų kolegija vertina, kad atlikdamas šiuos veiksmus nuteistasis suvokė pažeidžiantis viešąją tvarką ir norėjo taip elgtis, nes tokie jo veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai neadekvatūs situacijai, priešiški visuomenės rimčiai ir tvarkai, prieštaraujantys priimtoms visuomenės moralės normoms, demonstruojantys visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą, neigiamą požiūrį į galimybę taikiai spręsti ginčą, demonstratyviai pažeminantys ne tik nukentėjusįjį, bet ir parodantys nepagarbą kitiems tiesiogiai konfliktą mačiusiems asmenims.

Apeliantas neigia įlenkęs nukentėjusiojo automobilio kairės pusės priekines dureles ir mano, kad turtinė žala priteista nepagrįstai. Nukentėjusiojo automobilio sugadinimo faktą ir nuteistojo kaltę sugadinus nukentėjusiojo automobilį patvirtina nukentėjusiojo P. M. parodymai bei byloje esantys rašytinai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad sulenktos mėlynos spalvos automobilio „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinės durelės (b. l. 4, t. 1), įvykio vietoje daryta fotonuotrauka (b. l. 6, t. 1). Nukentėjusiojo patirtas turtinės žalos dydis vertinamas atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus dėl patirtos turtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis P. M. dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, kurią sudaro automobilio remonto išlaidos, jos yra 420 (keturi šimtai dvidešimt) litų. Šią sumą patvirtina byloje esanti UAB (duomenys neskelbtini) pažyma dėl preliminarios automobilio remonto kainos (b. l. 122, t. 1). Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistais A. I. sugadino nukentėjusiojo automobilį ir taip padarė jam turtinę žalą, todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde A. I. teigia, kad nukentėjusysis smurtiniais veiksmais jam padarė sužalojimus, tačiau teismas nevertino šių aplinkybių. LR BPK 255 str., kuris nustato nagrinėjimo teisme ribas, nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jo galimai patirtų sužalojimų aplinkybių tyrimas ir vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apelianto sužalojimo faktas nebuvo įtrauktas į jam pareikštą kaltinimą, kaltinimas teisme nebuvo pakeistas, todėl apylinkės teismas negalėjo išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų ir vertinti nuteistojo nurodytų aplinkybių dėl jo sužalojimo.

Nuteistasis taip pat teigia, kad neturtinė žala neatsirado, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepagrįstai. LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. I. be jokių aiškių motyvų sumušė nukentėjusįjį P. M., dėl ko šis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, pažeminimą, neturtinė žala P. M. yra padaryta tyčiniu nusikaltimu. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino civilinį nukentėjusiojo ieškinį ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino A. I. kaltu nusikaltimo padarymu, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas A. I. padarytą nusikalstamą veiką (LR BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas A. I. pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d., padarydamas išvadą, kad A. I. veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Ši išvada nėra teisinga. Idealioji nusikaltimų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. A. I. padaryta veika iš pirmo žvilgsnio lyg ir atitinka šį atvejį, tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 284 str. 1 d. kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs su fizinio smurto naudojimu, grasinimais, turto sunaikinimu ar sugadinimu, veika kvalifikuojama taip: jeigu veika turi nusikaltimo, baudžiamo griežčiau nei viešosios tvarkos pažeidimas, požymių, šis nusikaltimas inkriminuotinas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. A. I. nuteistas už LR BK 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą, šių LR BK straipsnių sankcijos yra vienodos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo A. I. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė ne tik įžūliu elgesiu, t. y. smurto vartojimu prieš nukentėjusįjį, bet ir vandališkais veiksmais, t. y. svetimo turto sugadinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. I. veika, kvalifikuota pagal LR BK 187 str. 1 d., yra A. I. veikos, kvalifikuotos pagal LR BK 284 str. 1 d., sudėtinė dalis, t. y. visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra LR BK 284 str. 1 d., o dalis – LR BK 187 str. 1 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė, nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-659/2004, Nr. 2K-652/2007). Dėl šių aplinkybių A. I. veika turi būti kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika – viešosios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d. Perkvalifikavus A. I. veiką, bausmė jam skirtina vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis nukentėjusiojo P. M. patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo apeliaciniame procese. Iš šio kvito matyti, kad nukentėjusysis P. M. advokatui V. Gineikai už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 300 (tris šimtus) litų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms apeliaciniame procese nėra aiškiai per didelė, todėl, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, turi būti priteista iš nuteistojo A. I..

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti;

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti: A. I. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 187 str. 1d., 284 str. 1 d. į LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą;

kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą;

priteisti iš nuteistojo A. I. 300 (tris šimtus) litų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo P. M. naudai apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai: Algirdas JaliniauskasGytis Večerskas