- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- I1-1404-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02576-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas M. P. posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas apie mėnesį laiko, jis suklydo savo skunde nurodydamas datas, todėl prašo jo skunde skundžiamą laikotarpį pataisyti. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje drėgna, pelėsis ant sienų ir lubų, nėra radijo taško, spintelių rūbams susidėti, kamerų tualete nėra durų, jis kompleksavo, eidavo į tualetą tik tuo atveju, kai nebegalėdavo išlaikyti ir toks ėjimas į tualetą keldavo nepatogumus, be to, buvo matomas kitų kameroje esančių asmenų. Pusryčių maiste rasdavo kažkokių lervų. Rašė skundus, tačiau nežino, kur jie nukeliaudavo. Jam yra atliktos kelios operacijos, tačiau gydytojas jokios dietos nepaskyrė. Nurodė, kad kameroje Nr. 20 įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis ir kameroje yra sėdimas klozetas. Prašo jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas M. P. skunde (b. l. 3-4) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020 m. spalio 16 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pirmiausia buvo kameroje Nr. 92, dar vadinamoje „karantinu“. Kameroje Nr. 92 nebuvo tualeto durų, nebuvo klozeto, tik skylė grindyse, todėl buvo pažeistas jo privatumas, nes jį tualete matė kiti nuteistieji. Dėl to jis į tualetą eidavo tik tada, kai nebegalėdavo išlaikyti, nors turėjo blužnies operaciją ir 4 operacijas, susijusias su žarnynu, todėl kentė pilvo skausmus. Kameroje per langus eidavo drėgmė, sienos apipelijusios. Iš kameros Nr. 92 buvo perkeltas į kamerą Nr. 44, kurioje nebuvo tualeto durų, nebuvo klozeto, tik skylė grindyse. Po to buvo perkeltas į kamerą Nr. 98, kur tualetas buvo be durų, langai baisūs, pelėsis virš tualeto dešiniajame kampe, šviestuvo lempos neatitinka standartų. Jis mėgsta skaityti ir rašyti, o Šiaulių tardymom izoliatoriuje gadindavo akis, savo regėjimą. Vieną pusryčių rytą savo košėje rado kažkovią lervą. Jis rašė skundus dėl tualetų, dėl maisto, tačiau jo skundai buvo išmetami į šiukšlių dežę, nes pareigūnai, jo prašymu, neatnešdavo skundų registravimo knygos ir jis negalėjo pasitikrinti, kad jo skundai įregistruoti. Dėl to jis patyrė psichologinį smurtą ir išgyvenimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 56).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 19-25) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punktą, kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.
Iš nuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 20 san. mazgo įėjimas atitvertas durimis, kameroje Nr. 98 – užuolaidomis, kurios yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja.
Pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo san. m. ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (LVAT 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.) Kad san. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumą patvirtina ir naujausia EŽTT praktika – 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas.
Kartu pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tarp kurių nurodyta ir tai, kad kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas“. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. HN134:2015 sėdimo tualeto taip pat nenumato.
Iš nuotraukų matyti, kad tupimas tualetas yra kameroje Nr. 98, kurioje pareiškėjas buvo laikomas trumpą laikotarpį – tik 5 dienas. Be to, kaip minėta, pareiškėjas nedetalizuoja ir nenurodo, kokių nepatogumų tai tariamai sukėlė . Visa tai įvertinus, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 92 netvarkingi langai, netinkama apšvieta, matomas pelėsis, drėgna, tačiau šioje kameroje pareiškėjas nebuvo laikytas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.
Atsakovė pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovė nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.
Kamerų atitikimą HN normoms savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020-08-19 PA-2563 matyti, kad kameroje Nr. 20 pažeidimų nenustatyta. Nors kamera Nr. 98 dėl skunde nurodomų aspektų aktualiu laikotarpiu netikrinta, atsakovė nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.
LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normų (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt.)
Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Atsakovė pridėjo 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuota kamera Nr. 98 – sumontuota WC pertvara, įrengtas sėdimas tualetas, sumontuota nauja praustuvė, perglaistytos, perdažytos lubos, sienos, įrengtas naujas apšvietimas ir t.t. Taip pat remontuota kamera Nr. 20 – atliktas dalinis remontas. Tai patvirtina, kad kameros nuolat prižiūrimos, tvarkingos, remontuojamos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad jis maiste rado kirmėlę. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Nurodo, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Aktualiu laikotarpiu pagal 2019-07-24 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47/08-75, pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“.
VšĮ „Bruneros“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų (nuteistųjų) valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, nėščioms moterims, nepilnamečiams, dirbantiems vegetarams vyrams, nedirbantiems vegetarams vyrams, nedirbančioms vegetarėms moterims, veganams, dietinio maitinimo valgiaraščiai.
Už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra atsakingi Turto valdymo skyriaus inspektorius (anksčiau Ūkio skyriaus inspektorius), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti ir kontroliuoti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo procesą ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už budinčią pamainą (anksčiau Apsaugos ir priežiūros skyrius, budintis direktoriaus padėjėjas), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti tinkamą maisto suimtiesiems (nuteistiesiems) kiekio užsakymą ir savalaikį išdavimą. Pastebėję paslaugos teikimo pažeidimus, inspektorius ar vyriausias specialistas nedelsiant informuoja paslaugos teikėją.
Papildomai nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-318 sudarė Sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą nedelsiant informuojama Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba, o esant poreikiui – kreipiamasi ir tiesiogiai į tiekėją.
Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį. Nustačius pažeidimus, nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Pažymi, jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas. Atkreipia dėmesį, kad maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos.
Kaip matyti iš pridėto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento, 2020-08-25 patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-259, ŠTI darbuotojų iniciatyva, įtarus, kad kiaulienos maltiniai galimai neatitnka rekalavimų, jie pakeisti į virtas dešreles. Tai tik įrodo, kad ŠTI darbuotojai tinkamai atlieka pristatomo maisto kontrolę, o ŠTI laikomiems asmenims tiekiamas maistas – tinkamas. Jokių kitų esminių pažeidimų, susijusių su maisto kokybe, nenustatyta. Be to, pažeidimas nustatytas kur kas anksčiau, nei pareiškėjo skundžiamas laikotarpis, taigi, jokių neigamų pasėkmių jis apskritai negalėjo patirti.
Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Be to, pats pareiškėjas nekonkretizuoja, kada tiksliai gavo galimai netinkamos kokybės maitinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai neregistruoja skundų. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje atlikdami pareigines funkcijas vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti – nenurodoma nei tiksli tariamai netinkamo elgesio data, nei kurie pareigūnai tariamai neregistravo skundų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 92 per langus eidavo drėgmė, sienos apipelijusios, kameroje Nr. 98 langai baisūs, pelėsis virš tualeto dešiniajame kampe, šviestuvo lempos neatitinka standartų.
Nors pareiškėjas skunde (b. l. 3-4) nurodė, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kamerose Nr. 92, Nr. 44, Nr. 98, tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-04 pažymos Nr. 60-34941 „Dėl M. P.“ (b. l. 28) matyti, kad pareiškėjas, pagal apibrėžtas savo skundo ribas, Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2020-10-16 iki 2020-10-22 kamerose Nr. 98 ir Nr. 20 (7 dienas). Tai patvirtina pareiškėjo asmens sveikatos istorija, kad pareiškėjas „Grįžo į ŠTI“ 2020-10-15, o „Konvojuoti galima“ 2020-10-22 bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021-01-11 raštas Nr. 14-281 „Dėl informacijos patikslinimo (b. l. 61), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021-01-07 pažyma Nr. 69-64 „Dėl M. P.“ (b. l. 62) ir Nuteistojo asmens įskaitos kortelės šviesokopija (b. l. 63). .
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2563 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 47-49) konstatuota, kad kameroje Nr. 20 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas – pakeistas įskilęs veidrodis, sutvarkyta tualeto pakylos plytelė.
Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2563 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 47-49) konstatuota, kad kameroje Nr. 20 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas – pakeistas įskilęs veidrodis, sutvarkyta tualeto pakylos plytelė.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 36–44) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per nurodytą laikotarpį buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 98 – sumontuota WC pertvara, perglaistytos ir perdažytos lubos, sienos, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, sutvarkytas apšvietimas: sudėtos naujos dieninės lempos, perdažytos grotos, stalas, kėdės, Nr. 20 – atliktas dalinis remontas – užtaisyta skylė prie lango. Kad kameros, kuriose buvo pareiškėjas, suremontuotos, tvarkingos, be vizualiai matomo pelėsio, drėgmės, baisių langų, matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 52-53), todėl laikytina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Pareiškėjo aiškinimas, kad atvykęs į Šiaulių tardympo izoliatorių jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 92, dar vadinamą „Karantino“ kamera, vertintinas kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-04 pažymos Nr. 60-34941 „Dėl M. P.“ (b. l. 28) matyti, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 16 d. buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 98, kuri nėra karantino patalpa.
Iš aukščiau paminėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas ginčiu aktualiu laikotarpiu kamerose Nr. 92 ir 44 nebuvo laikomas, teismas dėl to ir nepasisako.
Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su skundais nesikreipė.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 98 nebuvo tualeto durų, nebuvo klozeto, tik skylės grindyse, todėl buvo pažeistas jo privatumas, nes jį tualete matė kiti nuteistieji.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 30-31) matyti, kad kameroje Nr. 98, sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis 2,25 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam naudojantis tualetu, jį mato kiti kameroje esantys nuteistieji, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB, PDF ar kitokiomis atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis (kamera Nr. 20) arba neperšviečiamomis, iš sunkaus pluošto, spalvotomis užuolaidomis (kamera Nr. 98), šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tai patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 52-53). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).
Pareiškėjo argumentas, kad kamerose, kuriose jis buvo, tualete nėra unitazo, o jo vietoj skylė, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Nors pareiškėjas nurodė, kad turėjo blužnies operaciją ir dar keturias operacijas, susijusias su žarnynu, tačiau asmens sveikatos istorijoje nėra jokių medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija sudarė pareiškėjui nepatogumus juo naudotis. Be to, pareiškėjas nedetalizavo ir nenurodė, kokių nepatogumų jam tai sukėlė. Juo labiau, iš pateiktos kameros Nr. 20 fotonuotraukos (b. l. 52) matyti, kad kameroje įrengtas sėdimas unitazas.
Dėl tiekiamo maisto kokybės
Pareiškėjas skunde nurodė, kad vieną pusryčių rytą savo košėje rado kažkovią lervą.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai.
Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Bylai aktualiu laikotarpiu, pagal 2019-07-24 sudarytą maitinimo paslaugas pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47/08-75, pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ „Bruneros“, kuri įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtinomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijosdirektoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščiai atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 1-318 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“ (b. l. 45-46) matyti, kad už maitinimo paslaugų teikimo sutarties vykdymo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra atsakinga komisija, kurią sudaro Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą komisija informuoja Valstybinę maisto veterinarijos tarnybą arba kreipiasi tiesiogiai į tiekėją. To patvirtinimui atsakovės atstovas pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 25 d. patikrinimo aktą Nr. 57VMĮP-259 (b. l. 50-51), iš kurio matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų iniciatyva, įtarus, kad pristatytas patiekalas (kiaulienos maltinis) galimai neatitinka reikalavimų, apie tai pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentui ir operatyviai netinkamas patiekalas buvo pakeistas kitu.
Pareiškėjas nenurodė, kada tiksliai galėjo gauti netinkamos kokybės pusryčių maistą, taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus nurodyta komisija neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu būtų buvęs pristatytas nekokybiškas maistas, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl tariamai netinkamo pareigūnų elgesio
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis rašė skundus dėl tualetų, dėl maisto, tačiau jo skundai buvo išmetami į šiukšlių dežę, nes pareigūnai, jo prašymu, neatnešdavo skundų registravimo knygos ir jis negalėjo pasitikrinti, ar jo skundai įregistruoti, ir tai jis tokį pareigūnų elgesį įvardija kaip psichologinį smurtą.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-12-11 pažymos Nr. 61-3316 (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas M. P. bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė. Taip pat informuoja, kad jokių faktų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė, todėl pareiškėjo teiginius laiko neatitinkančius tikrovės. Nurodo, kad vykdydami tarnybines pareigas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai laikosi teisės aktų reikalavimų ir atlieka Šiaulių tardymo izoliatoriaus patvirtimae pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.
Pareiškėjo argumentas, kad pareigūnai jo skundų neregistravo, nes neatnešdavo skundų registravimo knygos ir jis negalėjo pasitikrinti, ar jo skundai įregistruoti, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Pareiškėjas nenurodė, kodėl jį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat dėl psichologinio smurto, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl skundo nagrinėjimo ribų
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, privatumo pažeidimo, klozeto nebuvimo, drėgmės, pelėsių, nekokybiško maisto, skundų neregistravimo. Kitų aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos neturtinės žalos atsiradimui ar jos dydžiui pareiškėjas skunde nenurodė. Kadangi pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, todėl teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo apie mėnesį laiko, skunde suklydo datą, todė prašo ją pataisyti, be to, kamerose nebuvo radijo taško, spintelių daiktams susidėti, gydytojas neskyrė dietos, nors jam atliktos kelio operacijos. Šios aplinkybės nurodytos tik posėdžio metu, o pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, nurodytų aplinkybių nenurodė, todėl teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus, be to, teismas, priimdamas pareiškėjo skundą, nurodė skundo nagrinėjimo laikotarpį pagal pareiškėjo skundą – nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. Be to, pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, skundo, kaip numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 50 straipsniai, raštu netikslino.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis mėgsta skaityti ir rašyti, o Šiaulių tardymom izoliatoriuje gadindavo akis, savo regėjimą. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 13-18) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jam dėl to nebuvo paskirtas gydymas.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 13-18) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. Aktualiu bylai laikotarpiu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, į gydytojus nesikreipė. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 11 d. pažymos Nr. 61-3316 (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Konvencija 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai ir kilusi žala, kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos) ir žala nenustatyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teimas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.