- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- eA-147-556/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00247-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl termino privalomiesiems nurodymams įvykdyti pratęsimo (byloje dalyvauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė prašymą pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. kovo 7 d. privalomųjų nurodymų Nr. PN-200(16.29), Nr. PN-202(16.29), 2016 m. kovo 8 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-204(16.29) ir 2016 m. balandžio 19 d. privalomųjų nurodymų Nr. PN-363(16.29), Nr. PN-364(16.29), Nr. PN-365(16.29), Nr. PN-366(16.29), Nr. PN-367(16.29), Nr. PN-368(16.29), Nr. PN-369(16.29) ir Nr. PN-370(16.29) (toliau – ir privalomieji nurodymai) įvykdymo terminus iki 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:
1.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
1.2. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekcijos Skyrių, prašydamas pratęsti terminus privalomiesiems nurodymams, kuriais prašoma išardyti tarp pastatų naujai sumontuotas stogo, denginio ir sienų konstrukcijas žemės sklype (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), įvykdyti, o minėtas viešojo administravimo subjektas pratęsė terminus privalomiesiems nurodymams įvykdyti, t. y. daliai nurodymų – iki 2017 m. kovo 7 d., o kitai daliai – iki 2017 m. balandžio 19 d.
1.3. Nagrinėjamu atveju yra atlikta ne nauja statinių statyba, o esamų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių rekonstrukcija naudojamame Žemės sklype. Pareiškėjas siekia įteisinti atliktą pastatų rekonstrukciją, t. y. siekia užbaigti naudojamo Žemės sklypo formavimo procesą ir nusipirkti arba išsinuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypą. Suformavus statiniams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nebeturės teisinio pagrindo atsisakyti išduoti pritarimą pareiškėjo atliktai statinių rekonstrukcijai arba turės sudaryti su juo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kurioje jau bus išreikštas Tarnybos pritarimas (sutikimas) Žemės sklype statinių statybai (rekonstrukcijai). Taigi, suformavus naudojamą Žemės sklypą, pareiškėjas gaus vienintelį reikalingą statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį savavališką rekonstrukciją, bei, sumokėjęs įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, bus laikomas įteisinusiu atliktą savavališką rekonstrukciją.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Tarnybos priimamų neteisėtų sprendimų, kurių nuginčijamas truko ilgą laiką, taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus Žemės sklypo formavimo procesas nepagrįstai užtruko, dėl to Žemės sklypo planas vis dar yra tikslinamas pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą paskutinę pastabą. Taigi akivaizdu, kad yra reikalingas papildomas laikas užbaigti Žemės sklypo suformavimo procesą tam, kad galėtų būti gautas Tarnybos pritarimas (sutikimas) savavališkai atliktai statinių rekonstrukcijai.
1.5. Kadangi iki Inspekcijos Skyriaus pratęstų terminų privalomiesiems nurodymams įvykdyti pabaigos pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nespės suformuoti savo naudojamo Žemės sklypo, taip pat nesuspės gauti Tarnybos Palangos skyriaus pritarimo atliktai pastatų rekonstrukcijai, teismas turi pratęsti Inspekcijos Skyriaus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus iki 2020 m. sausio 1 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodo, kad:
2.1. Privalomaisiais nurodymais yra siekiama priversti pareiškėją išardyti (nugriauti) be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, t. y. formalaus pritarimo, pastatytas statinių dalis (sienas, denginius ir stogus) tam, kad statiniai atitiktų kadastrinių matavimų duomenis. Taigi šis Inspekcijos reikalavimas atitinka ne Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatytą Inspekcijos teisę reikalauti, kad rekonstrukcija atitiktų teisės aktų reikalavimus, kuomet Inspekcija galėjo surašyti privalomuosius nurodymus, kuriuose būtų nustatytas įpareigojimas kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį ir gauti jo sutikimą (toks sutikimas privalo būti išduotas), tačiau pasirinko Įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, nors ir nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas. Inspekcija, nustačiusi teisės akto pažeidimą, turėjo įpareigoti pareiškėją susitvarkyti reikalingus dokumentus, t. y. gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą rekonstrukcijai. Pastatų rekonstrukcija neprieštarauja ir imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos ir kitų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projektų sprendiniams. Tai, kad atliktai pastatų rekonstrukcijai nebuvo gautas Tarnybos sutikimas, laikytina formaliu pažeidimu, kuris vienaip ar kitaip vis vien artimiausiu metu bus išspręstas, t. y. arba bus gautas Tarnybos pritarimas atliktai pastatų rekonstrukcijai, arba bus suformuotas naudojamas pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, o tai suponuoja pareiškėjo teisę jį įsigyti arba išsinuomoti ir jame įvykdyti naujų statinių statybos ir (arba) rekonstrukcijos darbus. Tačiau Inspekcija įpareigojo pareiškėją išardyti pastatytas pastatų dalis (stogus, denginius ir sienas) ir jas perstatyti taip, kaip buvo 2013 m., t. y. Inspekcija taikė savavališkos statybos šalinimo padarinius. Tai, kad pareiškėjas šių privalomųjų nurodymų neapskundė teismui, dar nereiškia, kad Inspekcija pagrįstai taikė Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir įpareigojo pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius.
2.2. Inspekcijos parengti privalomieji nurodymai yra administraciniai aktai, sukeliantys pareiškėjui materialinius teisinius padarinius, t. y. prievolę nugriauti naujai pastatytas pastatų dalis (sienas, denginius ir stogus) bei perstatyti juos į pradinę padėtį, nes buvo nustatytas teisės akto pažeidimas, t. y., kad pastatų rekonstrukcija atlikta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Nors Inspekcija ir pati pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta savavališka statyba, o tik esamų pastatų rekonstrukcija, tačiau, Inspekcijos teigimu, šiam akivaizdžiai mažesniam pažeidimui įteisinti įstatymas neleidžia pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų ilgesniam laikotarpiui, nors didesniam pažeidimui (savavališkai statybai) įteisinti galima skirti ir daugiau laiko. Toks Inspekcijos teisės aktų netinkamas taikymas surašant privalomuosius nurodymus neatitinka įstatymo leidėjo valios ir neatitinka protingumo principo. Visų pirma, nagrinėjamu atveju apskritai neturėjo būti surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antra, jeigu Inspekcija jau priėmė tokius privalomuosius nurodymus, vieną kartą pratęsė terminus ir daugiau jų pratęsti negali, nes to nenumato įstatymas, akivaizdu, kad tokie terminai gali būti pratęsti teismo.
2.3. Reikalavimas pareiškėjui įvykdyti privalomuosius nurodymus sukeltų neproporcingai didelę materialinę žalą, kuomet jis turėtų perstatyti pastatus, o, suformavus naudojamą žemės sklypą, vėl turėtų juos atstatyti. Atsižvelgiant į tai, yra būtina pratęsti Inspekcijos privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus tam, kad pareiškėjas galėtų suformuoti naudojamą Žemės sklypą ir tokiu būdu įteisinti atliktą pastatų rekonstrukciją, bei tam, kad nereikėtų kitame teisminiame procese įrodinėti minėtų privalomųjų nurodymų neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Atsiliepimas
3. Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija nurodė, kad:
3.1. Inspekcijos Skyrius 2015 m. lapkričio mėn. gautų pranešimų dėl galbūt savavališkai atliekamų statinių rekonstrukcijos darbų Žemės sklype pagrindu 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2016 m. balandžio 6 d. atliko patikrinimus ir nustatė, kad minėtame Žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys poilsio paskirties I grupės nesudėtingi pastatai, esantys valstybinėje žemėje, yra rekonstruojami (pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos, padidinant statinių išorės matmenis). Nustatyta, kad rekonstrukcijos darbai atliekami neturint valstybinės žemės patikėtinio – Tarnybos – rašytinio sutikimo, todėl konstatuota, jog statytojas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Reglamentas) 50 punkto reikalavimus. Iš pareiškėjo pareikalauta išardyti be žemės savininko sutikimo perstatytas poilsio pastatų dalis, kad statiniai atitiktų atliktų kadastrinių matavimų duomenis.
4. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., o nuo 2017 m. sausio 1 d. atitinkamai galiojanti 11 straipsnio 8 dalis), Inspekcija gali ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Inspekcija privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus pratęsė atitinkamai iki 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. Nagrinėjamu atveju pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Kadangi šiuo atveju tai nėra savavališka statyba, todėl netaikomos Įstatymo 14 straipsnio nuostatos, numatančios galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo.
II.
5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas prašymas pratęsti Inspekcijos Skyriaus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus iki 2020 m. sausio 1 d.
7. Teismas pažymėjo, kad teismas galėtų pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, jei tokia teisė teismui būtų suteikta įstatymais, tačiau nei Įstatymas, nei kiti įstatymai šiuo atveju tokios galimybės nenustato. Vertinant Įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalies nuostatas, matyti, kad privalomajame nurodyme, surašytame statybos patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, nustatytas ne ilgesnis nei 6 mėnesių terminas gali būti pratęstas tik pačios Inspekcijos ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir gali būti pratęstas tik vieną kartą. Nagrinėjamu atveju teismas galėtų nustatyti papildomus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, jei Inspekcija būtų atsisakiusi juos vieną kartą pratęsti ir šis atsisakymas būtų skundžiamas teismui.
8. Teismas pabrėžė, kad nenustatyta, jog statyba Žemės sklype buvo vykdoma savavališkai. Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo atlikti Įstatymo 14 straipsnyje nurodytus su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusius veiksmus, įskaitant privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą ilgesniam laikui, nei buvo pratęsusi Inspekcija. Tiek, kiek tai susisiję su privalomojo nurodymo, surašyto statybos patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, įvykdymo termino pratęsimu, iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., 11 straipsnio 6, 7, 8 ir 10 dalyse bei 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Todėl teismas pareiškėjo prašymo pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus netenkino.
III.
9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Atsiliepimas
9.1. Teismo sprendime iš esmės atkartoti Inspekcijos atsiliepime išdėstyti argumentai ir išimtinai jais vadovaujantis padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Įstatymo 14 straipsnyje numatyta teisė statytojui kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, nes ši nuostata yra taikytina tik tada, kai yra šalinami savavališkos statybos padariniai. Tačiau nebuvo įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai, kad iš privalomųjų nurodymo turinio ir jais sukeliamų materialinių teisinių pasekmių yra aiškiai matyti, jog nors ir nebuvo surašyti savavališkos statybos aktai, tačiau buvo pritaikyti savavališkos statybos šalinimo padariniai, t. y. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas nugriauti (išardyti) pastatų dalis.
9.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 13, 18, 71, 92 dalimis, 3 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, rekonstrukcija yra viena iš statybos rūšių, o savavališka statyba apima ir savavališką rekonstrukciją, t. y. atliktą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Kadangi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo aiškiai reglamentuota, kad žemės savininko rašytinis sutikimas dėl statybos yra statybą leidžiantis dokumentas, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje privalomuosiuose nurodymuose nurodytas pareiškėjo negautas valstybinės žemės patikėtinio – Tarnybos – sutikimas (Reglamento 50 p.) yra statybą leidžiantis dokumentas, be kurio pareiškėjo atlikta pastatų rekonstrukcija yra laikytina savavališka statyba (rekonstrukcija). Todėl teismo sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog statyba vykdoma savavališkai, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Jeigu Inspekcija laikosi pozicijos, kad pareiškėjo atlikta pastatų rekonstrukcija yra ne savavališka statyba, o statybos darbai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, ji gali pati administracine tvarka (su pareiškėjo sutikimu) pakeisti privalomuosius nurodymus, kuriuose būtų reikalaujama ne griauti naujai pastatytas pastatų dalis, bet susitvarkyti dokumentus, kad pareiškėjo atlikta rekonstrukcija atitiktų teisės aktų reikalavimus. Taigi teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
9.3. Privalomaisiais nurodymais yra siekiama pašalinti savavališkos statybos padarinius, o ne taikyti Įstatymo 11 straipsnio 6 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kurioje nebuvo numatyta Inspekcijos teisė reikalauti griauti naujai pastatytus pastatus ar jų dalis. Priešingai, minėta norma statytojas turėjo būti įpareigotas atlikti tokius darbus, kad statinys išliktų, tačiau jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ar statinio projekto sprendinius. Todėl teismui turėjo būti akivaizdu, kad surašytuose privalomuosiuose nurodymuose nurodyti reikalavimai atitinka ne minėtoje Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatytą Inspekcijos teisę reikalauti, kad rekonstrukcija atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą, t. y. nurodytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą. Tai, kad nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, nepaneigia to, kad Inspekcija pareiškėjo vykdytą statybą (rekonstrukciją) Žemės sklype vertino kaip savavališka statybą.
9.4. Teismas sprendime nepagrįstai citavo šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 11 straipsnio 6, 7, 8, 9 ir 11 dalių bei 14 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalių nuostatas ir darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atlikti Įstatymo 14 straipsnyje nurodytus su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusius veiksmus, įskaitant ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą ilgesniam laikui. Nagrinėjamos bylos teisiniams santykiams yra taikytinos ne minėtos šiuo metu galiojančios Įstatymo nuostatos, bet privalomųjų nurodymų surašymo metu galiojusios Įstatymo nuostatos, t. y. Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d. Vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja tik į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Įstatymo redakcijoje nėra numatyta, kad ji galioja ir iki jos įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, darytina išvada, kad teismas, nagrinėjamu atveju atsisakydamas patenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti terminus privalomiesiems nurodymams įvykdyti, nepagrįstai taikė nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos nuostatas.
9.5. Teismo sprendime taip pat nepagrįstai cituojama nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nebuvo numatyta Inspekcijos teisė šios normos pagrindu surašytais privalomaisiais nurodymais reikalauti nugriauti statinį ar jo dalį. Kadangi privalomaisiais nurodymais Inspekcija reikalauja nugriauti pareiškėjo rekonstruotų pastatų dalis, darytina išvada, kad šių privalomųjų nurodymų teisinis pagrindas yra ne iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis, kuri nenumatė pastatų ar jų dalių griovimo, bet iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas.
9.6. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė reikšmingų bylai teisingai išnagrinėti aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, neįvertino pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų, o apsiribojo ir sprendime vadovavosi vien Inspekcijos argumentais, dėl to toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
10. Inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. Inspekcija nurodo, kad teismas išsamiai ir objektyviai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo pagrindus. Pareiškėjo atlikti statybos darbai nebuvo laikomi savavališkais galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies prasme, nes tai savavališkos rekonstrukcijos darbai, atlikti neturint žemės savininko patikėtinio sutikimo. Todėl privalomieji nurodymai negalėjo būti surašomi vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju pareiškėjo vykdyta statyba laikoma statyba, pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus, todėl privalomieji nurodymai pagrįstai surašyti vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, o šio straipsnio nuostatos nenumato galimybės kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų iki 2020 m. sausio 1 d. pratęsimo.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą dėl terminų privalomiesiems nurodymams įvykdyti pratęsimo netenkino, konstatavęs, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų reikalauti teismo pratęsti privalomuosius nurodymus. Pareiškėjas, pateikęs apeliacinį skundą, su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju turi teisę pratęsti terminus privalomiesiems nurodymams įvykdyti.
14. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualūs būtent privalomųjų nurodymų priėmimo metu, t. y. nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. balandžio 19 d., galiojęs teisinis reguliavimas. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, vadovaujantis Statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 13, 18, 71, 92 dalimis, rekonstrukcija yra viena iš statybos rūšių, o tai reiškia, kad savavališka statyba apima ir savavališką rekonstrukciją, t. y. atliktą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog pareiškėjo atlikti darbai, dėl kurių surašyti privalomieji nurodymai, nelaikytini rekonstrukcija. Priešingai, iš bylos esančių privalomųjų nurodymų turinio matyti, kad pareiškėjas atliko būtent rekonstrukcijos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo aiškiai reglamentuota, jog žemės savininko rašytinis sutikimas dėl statybos yra statybą leidžiantis dokumentas, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje privalomuosiuose nurodymuose nurodytas pareiškėjo negautas valstybinės žemės patikėtinio – Tarnybos – sutikimas dėl statant statinį naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka (Reglamento (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 50 p.) yra statybą leidžiantis dokumentas, be kurio pareiškėjo atlikta pastatų rekonstrukcija yra laikytina savavališka statyba, nors Inspekcija privalomuosiuose nurodymuose to ir nekonstatavo (nesurašė savavališkos statybos aktų). Tai, kad pareiškėjo atlikta rekonstrukcija pripažintina savavališka statyba, patvirtina ir tai, kad privalomuosiuose nurodymuose nurodyta išardyti savavališkai pastatytas statinių dalis, t. y. faktiškai pritaikyti savavališkos statybos šalinimo padariniai, numatyti Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
15. Taigi, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turėjo teisę paduoti teismui prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus.
16. Vertinant, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjui terminus privalomiesiems nurodymams įvykdyti, nagrinėjamu atveju vėlgi yra aktuali minėta Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad svarbiomis priežastimis pratęsti terminą privalomajam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan., kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
17. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog po privalomųjų nurodymų priėmimo jau praėjo daugiau nei 3 metai, o pareiškėjas prašo šių nurodymų įvykdymo terminus pratęsti iki 2020 m. sausio 1 d., siekdama objektyviai ir visapusiškai ištirti šios bylos aplinkybes ir tokiu būdu teisingai išnagrinėti bylą, priėmė 2019 m. liepos 3 d. nutartį, kuria atidėjo bylos nagrinėjimą ir nustatė 14 dienų terminą tiek pareiškėjui, tiek Inspekcijai pateikti informaciją (duomenis) apie tai, kokius veiksmus pareiškėjas yra atlikęs (jeigu yra atlikęs), siekdamas įteisinti statinių, nurodytų privalomuosiuose nurodymuose, neteisėtą rekonstrukciją, ir kokioje stadijoje šiuo metu yra šių statinių neteisėtos rekonstrukcijos įteisinimo procedūra.
18. Inspekcija pateikė informaciją, kad po nagrinėjamos administracinės bylos iškėlimo pareiškėjas duomenų, kaip vykdo privalomuosius nurodymus, jai nėra pateikęs, o ji neturi ir negali pateikti informacijos apie pareiškėjo atliktus realius veiksmus, kuriais siekia įteisinti atliktą neteisėtą pastatų (būtent tų, kurie nurodyti privalomuosiuose nurodymuose) rekonstrukciją. Pareiškėjas teismui iš viso nepateikė jokios informacijos apie statinių rekonstrukcijos įteisinimo procedūrą (jos stadiją), dėl to nėra aišku, ar pareiškėjas apskritai dar siekia minėtą statinių rekonstrukciją įteisinti.
19. Atsižvelgdama į pastarajame punkte nurodytas aplinkybes, t. y., kad nėra jokių duomenų apie tai, jog statinių statybos (rekonstrukcijos) įteisinimo procedūra būtų sėkmingai vykdoma, nors pareiškėjas šioje byloje prašė privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus pratęsti iki 2020 m. sausio 1 d., o iki šios datos liko jau mažiau nei 4 mėnesiai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta Įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi ir bendruoju protingumo principu, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra pagrindas pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, dėl to jie nepratęstini.
20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė kitokiais argumentais, tačiau vis dėlto priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.