Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1440-562/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
1S-1440-562/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
NuorašasSkundas Nr. 1S-1440-562/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17.; (S) 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. S. prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 75 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2263-536/2013 J. S. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nuteistas subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Nesutikdamas su šiuo nuosprendžiu, J. S. apskundė jį apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestas.

2015 m. gegužės 15 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo J. S. prašymas jo atžvilgiu taikyti 2015-03-19 įstatymu pakeistas BK 75 str. nuostatas, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir taikyti likusiai neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai bausmės vykdymo atidėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo J. S. prašymas dėl bausmės pagal BK 75 straipsnį atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis ir byla grąžinta apylinkės teismui, nagrinėti nuteistojo J. S. prašymą dėl naujai įsigaliojusių BK 75 straipsnio 1 dalyje nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nuteistojo J. S. prašymo dėl bausmės peržiūrėjimo pagal BK 75 str. netenkino.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis J. S. prašo dar kartą išnagrinėti jo prašymą ir priimti jo atžvilgiu palankų sprendimą bei kiek įmanoma sumažinti bausmės laiką. Nuteistasis nurodo, kad nuo bausmės atlikimo pradžios pataisos įstaigoje nėra baustas, yra 1 kartą skatintas. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis iš karto pareiškė norą dirbti ir dirba iki šiol. Nuteistasis visą laiką stengiasi nepažeisti vidaus tvarkos taisyklių, nuolat bendrauja su artimaisiais. Nuteistasis pažymi, kad būdamas jauno amžiaus padarė didžiausią gyvenimo klaidą, pažada daugiau nebenusikalsti, grįžti į visuomenę, įsidarbinti ir sąžiningai elgtis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. skundas netenkintinas.

BPK 362¹ str. 1 d. numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ str. 5 d.).

Nuteistasis J. S. skunde prašo išnagrinėti jo prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo pagal BK 75 str. ir priimti jo atžvilgiu palankų sprendimą bei kiek įmanoma sumažinti bausmės laiką.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2263-536/2013 J. S. pripažintas kaltu už vieno sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 135 str. 1 d.) ir vieno nesunkaus nusikaltimo viešajai tvarkai (BK 284 str. 1 d.) padarymą bei nuteistas subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje, skirdamas bausmę J. S. atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamas veikas J. S. padarė būdamas girtas, taip pat atsižvelgė, kad J. S. neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. S. padarytų nusikaltimų aplinkybės rodo, jog jis nepaiso visuomenės branginamų vertybių, tame tarpe ir tokių, kaip kitų žmonių gyvybė, sveikata ir saugumas. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir negrįžtamai, jis neteko 60 darbingumo nuošimčių. Be to, pažymėtina, kad J. S. kaltu dėl padarytų nusikaltimų prisipažino tik iš dalies, teigė, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė gindamasis, nors bylos duomenimis nustatyta, jog konflikto iniciatoriumi buvo pats J. S., kuris, kai sudavė smūgius nukentėjusiajam, bandė iš įvykio vietos pabėgti, bet buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo. Tai rodo didesnį jo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kaltininko asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančius duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai J. S. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realias laisvės atėmimo bausmes, todėl nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad į nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, kad jis nuo bausmės atlikimo pradžios pataisos įstaigoje nėra baustas, yra 1 kartą skatintas, atvykęs į pataisos namus jis iš karto pareiškė norą dirbti ir dirba iki šiol, nuteistasis visą laiką stengiasi nepažeisti vidaus tvarkos taisyklių, nuolat bendrauja su artimaisiais, atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o ne bausmės vykdymo atidėjimą, nes jos parodo nuteistojo elgesį atliekant bausmę.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo J. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rosita PatackienėNuorašas