Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl skolos už butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų suteikimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

7. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad 257,66 EUR skola susidarė iki A. B. mirties – (duomenys neskelbtini). Todėl dėl šios skolos ieškovė kreditorinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams privalėjo pareikšti būtent per tris mėnesius po skolininko mirties. Taip pat nurodo, jog prašoma priteisti 257,66 EUR skola paskaičiuota neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė valdo ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš atsakovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos nematyti, jog ši skola yra už ½ dalį buto. Taigi, atsakovės teigimu, tokiu atveju 257,66 EUR skola turi būti mažinama iki 128,83 EUR (atsižvelgiant į nuosavybės dalį). Atsakovė, be kita ko, pažymi, kad byloje ieškovė nepateikė įrodymų jog atsakovei iš tiesų buvo teikiami duomenys dėl prašomos priteisti skolos ir kad šie duomenys atsakovei buvo pateikti CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, todėl patikslintas ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. vasario 18 d. 15.30 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. vasario 15 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant pranešimus. Prieštaravimų dėl tokios bylos nagrinėjimo formos nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl dalies ieškinio atsisakymo tenkintinas

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nutartimi priima ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

11. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovė valdo ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl ji atsisako ieškinio dalies dėl 128,83 EUR skolos už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, priteisimo. Kadangi ieškovė patvirtino, jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio dalies (dėl 128,83 EUR skolos priteisimo) atsisakymas priimamas ir civilinė byla ieškovės atsisakytų reikalavimų dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė tiekia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise iki 2019 m. kovo 12 d. priklausė palikėjui A. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis 2019 m. balandžio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. MS-1617, nuosavybės teisės į šį butą (t. y. ½ jo dalį) nuo 2019 m. gegužės 6 d. įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, nurodant, kad 2019 m. balandžio 12 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu šį butą patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 128,83 EUR skolą už per laikotarpį nuo 2015 metų birželio 01 d. iki 2017 metų vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

13. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, laikosi pozicijos, kad reikalavimas dėl skolos, susidariusios iki palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)), turėjo būti pareikštas per tris mėnesius po skolininko mirties.

14. Pasisakant šiuo klausimu, pažymėtina, kad Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

15. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

16. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių, kai palikimas pereina valstybei. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 kompleksiškai vertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Viena vertus, šioje byloje atskleisti valstybės paveldėjimo ypatumai sudaro pagrindą teigti, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Kita vertus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Teisėjų kolegija išaiškino, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Įvertinusi visus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis (atsakovė) su kreditoriaus reikalavimu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei, susipažinus su atsakovės atsiliepime pareikštu prieštaravimu dėl iki palikėjo mirties susidariusios skolos, buvo suteikta galimybė galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei tinkamai juos pagrįsti. Ieškovė atsakovei pareikštų reikalavimų netikslino, įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė teismui prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

19. Minėtos ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės lemia, kad su ginčo nekilnojamojo turto objektu (palikėjo butu) susijusios prievolės, kurios atsirado iki šio turto palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)), šiuo atveju buvo palikėjo prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju iš palikėjo, kaip buto savininko, buvo pagrindas priteisti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimą, susidariusį iki jo mirties. Tačiau, įvertinus bylos duomenis, teismui nekyla abejonių, kad ieškovė praleido (praleisto termino atnaujinti neprašo, kita vertus, ir pagrindų pagal bylos medžiagą praleisto termino atnaujinimui neįžvelgtina) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti palikėjo reikalavimą sumokėti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 metų birželio 01 d. iki 2017 metų vasario 28 d.

20. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovei visą laiką buvo žinoma apie laikotarpio skolą, nes jai buvo siunčiamos sąskaitos į buto pašto dėžutę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokios sąskaitos atsakovei buvo siunčiamos kas mėnesį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą pateiktos sąskaitos yra sugeneruotos programos konkrečiam nekilnojamojo turto objektui. Kaip žinia, VĮ „Turto bankas“, patikėjimo teise valdydamas valstybės nuosavybėn perėjusį nekilnojamąjį turtą, valdo ne vieną butą ir nurodytame bute (duomenys neskelbtini), Kaunas, sąskaitų nepriiminėja, vadinasi jas gauna elektroniniu paštu ar kitu būdu. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ir forma, bei kokiais terminais atsakovei siunčia sąskaitas apmokėjimui, o ta aplinkybė, kad atsakovė apmoka einamąsias mėnesio sąskaitas, savaime nepatvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės priskaičiuotą skolą už laikotarpį nuo 2015 metų birželio 01 d. iki 2017 metų vasario 28 d. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė atsakovei teikė duomenis dėl prašomos priteisti skolos, kuri atsirado iki šio turto palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)), t. y. už laikotarpį nuo 2015 metų birželio 01 d. iki 2017 metų vasario 28 d. ir kad šie duomenys atsakovei buvo pateikti CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

21. Įrodinėjimo pareigą nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu, atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-603/2019).

22. Atsižvelgus į tai, jog ieškovė praleido (praleisto termino atnaujinti neprašo, kita vertus, ir pagrindų pagal bylos medžiagą praleisto termino atnaujinimui neįžvelgtina) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti palikėjo reikalavimą sumokėti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 metų birželio 01 d. iki 2017 metų vasario 28 d., bei į tai, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė atsakovei teikė duomenis dėl prašomos priteisti skolos, kuri atsirado iki šio turto palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) ir kad šie duomenys atsakovei buvo pateikti CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, darytina išvada, kad už minėtą laikotarpį priteisti skolą, kurią sudaro 128,93 EUR, ieškovei šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

23. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą priteisti iš atsakovės 128,93 EUR skolą, atmestinas ir šalutinis ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

26. Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 293 straipsniu, 307 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, pareikštų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl 128,93 EUR skolos priteisimo ir civilinę bylą Nr. e2-2075-1134/2021 ieškovės atsisakytų reikalavimų dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas dėl skolos priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.